- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-1910-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21924-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- P. L.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė DNB bankas
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui P. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė DNB bankas, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. L. 2015 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo P. L. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei priteisti išlaikymą. Ieškovė, sumokėjusi 41 EUR žyminio mokesčio, prašo teismą atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, jog ieškovės gaunama motinystės pašalpa skiriama dviem mažamečiam vaikam išlaikyti bei mokėti kasmėnesines įmokas pagal kredito sutartis, kitų pajamų ieškovė neturi, kaip ir kito, nei ieškiniu siekiamas padalinti, turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies mokėtino žyminio mokesčio netenkino, nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti trūkstamą 1 411,39 EUR žyminį mokestį. Nurodė, jog už ieškinyje reiškiamus reikalavimus turi būti mokamas 1 452,39 EUR dydžio žyminis mokestis, tuo tarpu ieškovė, sumokėjusi 41 EUR, prašo nuo likusios dalies ją atleisti, nors iš ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovė pretenduoja į didelės vertės nekilnojamąjį turtą bei kompensaciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ji gauna virš 1 000 EUR motinystės pašalpą. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. L. prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog teismas nepagrįstai neatleido ieškovės nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi teismui buvo pateikti visi jos sunkią materialinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Teismas neatsižvelgė į likusią mokėti būsto kredito dalį, kuri yra net didesnė už pretenduojamą įgyti nekilnojamojo turto vertę, o motinystės pašalpą ieškovė gaus tik iki 2015 m. lapkričio mėnesio, kuomet turės grįžti į darbą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai iš esmės sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti.
CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo ir nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės asmeniui kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal CPK 80 ir 83 straipsnių nuostatas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė už paduodamą ieškinį turi sumokėti 1 452,39 EUR žyminį mokestį. Tuo tarpu ji pateikė teismui įrodymus tik dėl dalies žyminio mokesčio – 41 EUR sumokėjimo, nuo likusios žyminio mokesčio dalies, t.y. 1 411,39 EUR sumokėjimo prašo ją atleisti, remiantis sunkia jos turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį, sprendė, jog jie nesudaro pakankamo pagrindo atleisti ieškovę nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas vertino, jog ieškovė siekia gauti didelės vertės turtą, o jos gaunama motinystės pašalpa yra pakankamai didelė ir leidžia jai sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies.
Ieškovė kartu su paduodamu ieškiniu pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad šiuo metu ji nėra pakankamai pajėgi sumokėti visą įstatymo nustatytą žyminio mokesčio sumą. Nors ieškovė gauna pakankamai didelę motinystės pašalpą (apie 1 000 EUR), tačiau iš jos jai tenka išlaikyti ne tik save, tačiau ir du mažamečius – septynerių metų ir septynių mėnesių vaikus, mokėti būsto bei vartojimo kredito paskolas. Byloje nėra duomenų, jog vaikų tėvas, gyvenantis atskirai nuo ieškovės, skirtų jiems bent minimalų išlaikymą. Tuo tarpu ieškiniu siekiamas įgyti turtas, nors ir laikytinas turinčiu didelę vertę, tačiau yra įkeistas bankui, jam įsigyti paimta paskola nėra padengta. Todėl yra galimybė ieškovę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, mokėjimo. Tokią galimybę ir būtinybę suponuoja ir byloje egzistuojantis viešasis interesas - teismui paduodamu ieškiniu ieškovė siekia nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką bei nustatyti dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei išlaikymą jiems.
Sprendžiant klausimą, nuo kokios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė atleistina, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporciją. Šiuo atveju už paduodamą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 452,39 EUR, ieškovė sumokėjo 41 EUR ir nuo likusios dalies mokesčio mokėjimo – 1 411,39 EUR prašo ją atleisti. Vadinasi, ieškovė, sumokėjusi nepilnus 3 procentus žyminio mokesčio, prašo atleisti ją daugiau nei nuo 97 procentų žyminio mokesčio sumos mokėjimo. Nors, kaip jau minėta, įstatymas nenustato dalies, kurią sumokėjus būtų galima prašyti atleisti nuo mokesčio mokėjimo, minimumo, teismo vertinimu, sumokėta suma turi atitikti protingumo principą, užtikrinti, kad prašymu atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo teise nebūtų piktnaudžiaujama. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovės turtinę padėtį ir atsižvelgęs į sumokėto ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, konstatuoja esant tikslingu atleisti ieškovę nuo 1 252,39 EUR mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir įpareigoti ją primokėti dar 159 EUR žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis keistina, nustatant, jog ieškovės prašymas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkintinas iš dalies, konstatuojant, kad ieškovė privalo sumokėti už paduodamą ieškinį viso 200 EUR dydžio žyminį mokestį, t.y. primokėti dar 159 EUR žyminio mokesčio. Dėl to, kad tskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs ieškinio trūkumų šalinimo terminas, nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, nustatytinas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumą ir sumokėti trūkstamą 159 EUR dydžio žyminį mokestį iki 2015 m. rugsėjo 7 d. įskaitytinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį pakeisti – atleisti ieškovę R. L. nuo 1 252,39 EUR žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, mokėjimo ir nustatyti ieškovei R. L. terminą iki 2015 m. rugsėjo 7 d. įskaitytinai pašalinti ieškinio trūkumą - sumokėti 159 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.