- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-313-479/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05358-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vitės valdos“
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-313-479/2015
Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-05358-2013-8)
NUTARTIS
2015 m. kovo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui UAB „Vitės valdos“ dėl įpareigojimo sudaryti buto privatizavimo sutartį bei ieškovės D. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija nutaria:
ieškovė 2013-05-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovė yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Butą ieškovė įsigijo butų privatizavimo procese pagal 1992-09-04 pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė privatizavo butą, kurio plotas 22,08 kv.m., nors faktiškai ieškovė naudojosi didesniu ploto butu, tai yra ieškovės butą sudaro ir patalpa iš gretimo sublokuoto namo, tai yra (duomenys neskelbtini). Faktiškai ieškovės buto plotas privatizavimo metu sudarė 55,92 kv.m. Klaida ieškovės buto privatizavimo procese buvo padaryta dėl Valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro (teisių perėmėja yra atsakovė VĮ Registrų centras) bei buto pardavėjo Klaipėdos miesto valdybos (teisių perėmėja atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė) veiksmų. Dėl to parengiant buto techninę dokumentaciją bei buto pirkimo – pardavimo sutartį įsivėlė klaida nurodant neteisingą parduodamo ieškovei buto bendrą naudingą plotą. Ieškovė, nebūdama tos srities specialiste, klaidos privatizavimo dokumentuose nepastebėjo ir tik 1999 metais, gavusi iš Klaipėdos miesto savivaldybės pranešimą dėl nuomos sutarties dėl ginčo buto sudarymo, ieškovė suprato apie ieškovės teisių pažeidimą. Nors ieškovė 1999-05-31 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo duomenų pakeitimo, ieškovės prašymas atsakovės buvo atmestas. Toks atsakovės atsisakymas yra neteisėtas ir ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą ištaisyti buto duomenis ir buto bendrą plotą iš 22,08 kv. m. pakeisti į 55,92 kv. m. Ieškovė prašė teismo taip pat pripažinti ieškovės teisę buto privatizavimo procesą užbaigti lengvatinėmis sąlygomis.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį su jo reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo įgijusi teisės privatizuoti didesnio ploto butą.
Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė jo netenkinti, nes ieškovė, kaip rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo žinoti tai, kokio dydžio patalpas ji nuomojasi. Ieškovė, sudarydama ginčo buto privatizavimo dokumentus, taip pat turėjo pasižiūrėti, kokie yra įsigyjamo daikto duomenys. Atsakovė nurodė, jog ieškovė neprašo atstatyti praleisto ieškinio senaties termino ir nenurodo jokių svarbių termino praleidimo priežasčių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-28 sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė į teismą su ieškiniu ir ieškinio dalyko pakeitimo kreipėsi tik 2013-05-08, t. y. praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą. Kadangi atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį, teismas pripažino ieškinio senatį praleista ir pakankama priežastimi ieškiniui atmesti.
Ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą ir juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog apylinkės teismas neteisingai nustatė ieškovės teisių pažeidimo momentą, tuo pačiu ieškinio senaties termino pradžią, todėl nepagrįstai ieškinį atmetė. Ieškovės įsitikinimu teisės pažeidimo faktą sudarė (ir iki šiol sudaro) atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės neveikimas kaip tęstinis ir iki šiol besitęsiantis teisės pažeidimas, taip pat klaidinantys atsakovės VĮ Registrų centro veiksmai. Ieškovė skunde nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisių pažeidimą įvykus ir ieškovę apie tai sužinojus arba turėjus sužinoti 1999-05-24. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė buvo suklaidinta atsakovų veiksmų ir teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės materialinės teisės yra pažeistos – ieškovė naudojasi ginčo buto dalimi ir ne dėl ieškovės kaltės buvo privatizuotas mažesnio ploto butas.
Atsiliepime VĮ Registrų centras nurodė, jog bendros kompetencijos teismas nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų viešojo administravimo srityje. Be to, ieškovė praleido senaties terminą ir tai teisingai nustatė teismas. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ir prašydama įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Atsiliepime Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovė nuo 1999 metų žinojo apie savo teisių pažeidimą ir turėjo teisę kreiptis į teismą, tačiau tokių veiksmų ji nesiėmė. Pažymėjo, kad ieškovė negali reikalauti iš savivaldybės įgyvendinti teisės aktų nuostatas, kurių įgyvendinimui reikalinga juridinių faktų sudėtis.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nuo 1963-01-01 gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pirmo aukšto planą bei pastato vidaus ploto eksplikaciją butas sudarytas iš 3 kambarių, kurių gyvenamasis plotas sudaro 43,96 kv. m, o bendras plotas 53,29 kv. m. Pagal 1988-06-06 aktą 15,63 kv. m kambarys buvo nurašytas iš gyvenamųjų patalpų fondo ir perduotas ieškovei naudotis kaip sandėliukas. Ieškovė šiame bute gyveno Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo momentu ir ji turėjo teisę privatizuoti nuomojamą butą. 1992-02-25 ieškovė, prašydama leisti pikti butą, nurodė, kad butas susideda iš dviejų kambarių ir atskiros virtuvės, ieškovė taip pat naudojasi sandėliuku. Tai reiškia, kad ieškovė patvirtino, jog sandėliukas nėra gyvenamoji patalpa. Be to ieškovė, elgdamasi rūpestingai, sudarydama buto privatizavimo dokumentus taip pat turėjo atkreipti dėmesį į privatizuojamo buto plotą. Galima padaryti išvadą, kad jau buto privatizavimo procese ieškovė galėjo suprasti, kokį ploto butą ji įgyja. Bylos duomenų analizė patvirtina ir tai, kad ieškovė neginčijamai sužinojo apie jos teisių pažeidimą 1999 metais, nes 1999-04-19 namo administratorė UAB „Vitės valdos“ pateikė prašymą paruošti naują buto (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylą, kuriame nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) susideda iš name Nr. 4 esančių patalpų pažymėtų indeksais: 2-1 (12,64 kv. m), 2-2 (15,71 kv. m) ir name Nr. 2 esančių patalpų pažymėtų indeksais: II-4( 11,63 kv. m), II-5 (16,06 kv. m). Pagal šį prašymą 1999-05-04 buvo sudaryta nauja buto techninės inventorizacijos byla. Ieškovė D. A. buvo pateikusi 1999-05-31 prašymą Klaipėdos m. savivaldybei ištaisyti klaidą ir leisti privatizuoti likusią buto dalį (t. 1, b. l. 7). Ieškovei buvo pranešta, kad ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės lengvatine tvarka privatizuoti faktiškai naudojamą butą. Tai įrodo, jog ieškovė apie savo teisių įgyvendinimą ir tvarką neginčijamai sužinojo 1999 metais (t. 1, b. l. 9). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senatis prasidėjo nuo 1999, o ieškovė kreipėsi į teismą 2013 metais. Be to, ieškovė neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą bei tai yra teisėtu pagrindu ieškinį atmesti.
Ieškovė skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės materialinės teisės yra pažeistos – ieškovė naudojasi ginčo buto dalimi ir ne dėl ieškovės kaltės buvo privatizuotas mažesnio ploto butas. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė UAB „Vitės valdos“ buvo suinteresuotos tinkamo ploto ieškovės buto įregistravimu ir atsakovė siekė paruošti naują buto apskaitos bylą, nustatant teisingą buto dydį. Tuo atsakovė, kaip namo administratorė, siekė tinkamai apskaičiuoti buto mokesčių dydį. Ieškovė, nors ir žinojo apie buto ploto neatitikimus, nuo 1999 metų neatliko veiksmų susidariusiai situacijai pakeisti. Tai patvirtina, jog dėl ieškovės teisių pažeidimo yra iš dalies ir ieškovės kaltė, o tai nulėmė teismo teisę atsisakyti apginti ieškovės teises taikant ieškinio senatį.
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė buvo suklaidinta neteisėtų atsakovių veiksmų. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo patalpos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tai reiškia, kad daiktinės teisės į ginčo patalpas iki šiol nėra įregistruotos ir negali būti civilinės apyvartos objektu. Pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą savivaldybių nuosavybėn priskirtas turtas turi būti iki 2020 m. sausio 1 d. perduotas savivaldybių nuosavybėn. Tai reiškia, kad tik įteisinus ginčo patalpas kaip savivaldybės turtą, suformavus nekilnojamojo turto objektą, bus galima spręsti dėl šio turto perleidimo. Dėl ginčo patalpų pripažinimo buto dalimi ir jų įteisinimo registre ieškovė turėjo teisę kreiptis dar ir iki buto privatizavimo. Tai patvirtina, jog ieškovės buto privatizavimo procese nebuvo padaryta klaida, o ieškovei buvo parduotas butas, kuris buvo įregistruotas turto registre. Dėl to, kad ieškovės buto suformavimo procesas liko neužbaigtas, yra ir ieškovės, ir valstybės instituciją kaltė. Taigi ieškovė nebuvo sąmoningai klaidinama privatizavimo procese ir ši skundo nuostata yra atmestina.
Ieškovė prašė jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, jog šis prašymas teismui nėra privalomas. Ieškovė nepagrindė prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame procese. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama rašytiniame procese.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, tvirtina, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.