Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. liepos 13 d. ieškovė ir atsakovas sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/494356058, pagal kurią nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. buvo apdrausta transporto priemonės Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Įmokų mokėjimas buvo išdėstytas dalimis – šešios įmokos po 26,47 Eur kas du mėnesius. 2019 m. vasario 26 d., (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Peugeot 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurios remontą buvo išmokėta 539,05 Eur draudimo išmoka. Eismo įvykį sukėlė atsakovas A. K., vairuodamas transporto priemonę Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu (2019 m. vasario 26 d.) pagal draudimo sutartį atsakovas nebuvo sumokėjęs 26,47 Eur dydžio eilinės draudimo įmokos, kurios mokėjimo terminas buvo 2019 m. vasario 12 d.; įmoka sumokėta 2019 m. vasario 28 d.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį atsiranda, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisinė kompensuojamojo pobūdžio sankcija, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje normoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atlyginti 589,22 Eur žalą, t. y. prašo iš atsakovo priteisti visą trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmokos sumą. Tačiau iš ieškovės pateiktos įmokų mokėjimo istorijos matyti, jog ieškovė priėmė 2019 m. vasario 28 d. atsakovo sumokėtą įmoką, nepaisant šio pažeidimo (mokėjimo termino praleidimo) toliau tęsė sutartinius santykius su atsakovu, toleruodavo atvejus, kai eilinių įmokų mokėjimo terminai buvo pažeidžiami net po dvi savaites; 2019 m. vasario 22 d. pranešimu nustatė atsakovui 30 dienų terminą eilinės įmokos sumokėjimui, nors ir informavo, kad draudimo apsauga pradės galioti nuo įmokos sumokėjimo.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, į tai, jog atsakovą ir ieškovę siejo vartojimo teisiniai santykiai, į tai, jog atsakovas laiku nesumokėjo santykinai nedidelės įmokos – šeštadalio bendros sumos, formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismų praktikos nuostatas, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijus, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomos priteisti žalos sumą per pusę ir iš atsakovo priteisiant 299,61 Eur sumą, o likusioje dalyje ieškinį atmetant.

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo, nes tai minimali suma už ieškinio pateikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai:

– 299,61 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 61 ct) žalos atlyginimo;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 299,61 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.