Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, procesinius dokumentus pageidavus gauti elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) @gmail.com, išsituokusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra ji 2024 m balandžio 23 d., apie 17.18 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „OPEL Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,13 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji K. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jos mamai R. V.. 2024 m. balandžio 23 d., maždaug porą valandų prieš policijai ją „sugaunant“ savo namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vartojo alkoholinius gėrimus. Būdama viena namuose, išgėrė truputį vyno. Kas jai tuo metu šovė į galvą, nežino, bet pavartojusi alkoholio, nusprendė nueiti iki mamai priklausančio automobilio ir jį perstatyti. Pagalvojo, jog jei jos brolis daugiau automobiliu nebevažiuos (ką jis darė tą pačią dieną), tuomet ji jį perstatys ir įvarys į jam priklausančią stovėjimo vietą kieme, kadangi iki tol jis stovėjo „svečių zonoje“. Apie tai, jog ji sėdo už automobilio vairo būdama neblaivi, nežinojo niekas. Šeimos nariai žino, jog ji nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemonių. Jai tik pradėjus važiuoti, pastūmus automobilį atbulomis ir bandant apsisukti, prie automobilio šono iš vairuotojo pusės pamatė pareigūnų automobilį. Šie ją sustabdė ir pradėjo tikrinti blaivumą. Pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,26 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl įvykio gailisi, pasižada daugiau niekada nedaryti jokių nusikalstamų veikų. Prie bylos pateikti vairuotojo pažymėjimo negali, kadangi nėra įgijusi teises vairuoti transporto priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios K. J. prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 23 d., apie 17:18 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda sustabdytas iš parkavimosi vietos išvažiavęs automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. J.. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ Nr. ARKA-0018, patikros sertifikato Nr. 2066613, moteriai 17.20 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,13 prom. neblaivumas, 17.37 val. antru pūtimu – 2.26 prom. neblaivumas. Taip pat nustatyta, jog moteris neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Automobilis priklauso jos mamai R. V..

Iš Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūno 2024 m. balandžio 24 d., tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodyta, kad nuvykus Klaipėdoje adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas pranešime minėtas automobilis, kuris pastatytas aikštelėje prie namo. Po kelių minučių pravažiuojant pastebėta, jog automobilis iš stovėjimo vietos pajudėjo atbuline eiga, išvažiavęs į gatvę, pradėjo apsisukinėti. Privažiavus, buvo įjungti raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai ir garsinis signalas, po ko automobilis iš karto sustojo. Priėjus prie automobilio dureles atidarė moteris, kuri pagal pateiktą asmens dokumentą buvo K. J.. Paklausus, ar vairuotoja vartojo alkoholį, ši atsakė, jog ketino tik įvaryti automobilį į kiemą ir nemato tame nieko blogo. Tuomet jai buvo pasakyta, jog alkotesteriu bus tikrinamas blaivumas. Alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARKA-0018, patikros sertifikato Nr. 2066613, pirmu tikrinimu 17:20 val. K. J. buvo nustatytas 2,13 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 17:37 val. buvo nustatytas 2,26 prom. neblaivumas. K. J. buvo supažindinta su tolimesne eiga, jai buvo leista pasiimti iš automobilio asmeninius daiktus, atliktas neblaivumo nustatymas ir surašytas aktas. UAB „Ožys“ paėmė automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvežė jį į saugojimo aikštelę Šlapšilėje, Gobergiškės g. 18.

Iš 2024 m. balandžio 23 d., įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo (foto lentelės) matyti, jog apžiūrėtas automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint minėtą automobilį, jis pastatytas taip, kad jo galinė dalis atsukta į tvoros pusę. Automobilis apgadintas nėra, vizualiai atrodo tvarkingas. Apžiūrint automobilio saloną jis nesudraskytas, atrodo tvarkingas, tačiau automobilio salone ir bagažinėje mėtosi įvairios šiukšlės ir kiti nevertingi daiktai. Automobilio rida yra 194921 km. Pėdsakų, kad automobilyje buvo girtaujama, nėra.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. V..

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2006-2010 m. automobilio „Opel Astra“, kaina be PVM – 2385,80 Eur, su PVM – 3020,00 Eur. Iš K. J. pateiktos automobilio „Opel Astra“ vertinimo pažymos, kurią sudarė UAB „Pajūrio autorika“, matyti, jog transporto priemonės, kurios pagaminimo metai 2009, rinkos vertė Lietuvoje su PVM 1560 Eur.

Iš 2024 m. birželio 30 d. nutarimo nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); VIN kodas (duomenys neskelbtini), grąžintas R. V. saugoti, iki kol bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime.

Iš alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0018, patikros sertifikato Nr. 2066613 matyti, kad šis alkotesteris patikrintas 2024 m. kovo 18 d., ir patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. rugsėjo 15 d.

Iš 2024 m. balandžio 23 d., neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. J. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0018, 2024-04-23 17:20 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,13 prom. neblaivumas. 17:37 val. antru pūtimu nustatytas 2,26 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais K. J. sutiko pasirašydama akte.

Iš 2024 m. gegužės 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietoje filmuotos medžiagos apžiūra, kurią pateikė policijos pareigūnai. Vaizdo - garso įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai patikrina K. J. blaivumą ir jai pirmu pūtimu nustatytas 2,13 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,26 prom. girtumas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamoji K. J. 2024 m balandžio 23 d., apie 17.18 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „OPEL Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Tai yra, K. J. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl jos padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Tai pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę K. J., atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamoji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padarius nusikalstamą veiką, tai yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl padaryto nusikaltimo pasekmių nekilo. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteista, bet buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikaltimą pagal laidavimą, todėl jos elgesys nėra atsitiktinis, ji bausta administracine tvarka, yra bedarbė, išsituokusi. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį už minimalų šios bausmės, skirtinos už nesunkius nusikaltimus, dydį.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra bedarbė, nustatomas ilgesnis baudos mokėjimo terminas nei įstatyme numatytas minimalus, įpareigojant kaltinamąją skirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad K. J. nusikalto vairuodama transporto priemonę ir nusikaltimą padarė būdama neblaivi, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pagal teismų praktiką, vairavimas neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad jokių pasekmių nebuvo sukelta, K. J. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad K. J., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę „OPEL Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. transporto priemonę tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėta transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „OPEL Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. V.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. V. būtų perdavusi jai priklausančią transporto priemonę kaltinamajai, žinodama, kad ši vairuos būdama neblaivi, todėl nėra pagrindo automobilio konfiskavimui, dėl ko iš K. J. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad analogiško automobiliui „OPEL Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 3020,00 Eur. Tačiau UAB „Pajūrio autorika“, pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad automobilio „OPEL Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė Lietuvoje su PVM 1560 Eur. Kaip matyti iš UAB „Pajūrio autorika“ 2024 m. gegužės 6 d. turto vertinimo ataskaitos išvados, nustatant konkretaus automobilio kainą, buvo įvertintas automobilis, su kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, jo išvaizdą, konstatuojant, kad ji atitinka netvarkingos transporto priemonės būklę. Pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą analizuojamos transporto priemonės rinkos vertė mažesnė, nei tai nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje.

Nors pagal teismų praktiką, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra atsižvelgiama į vertę, buvusią pažeidimo (nusikaltimo) darymo metu, o ne po jo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019), tačiau šiuo atveju automobilio vertinimas pažeidimo metu nebuvo atliktas, o VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiama tik orientacinė vidutinė automobilio vertė, neatliekant individualaus vertinimo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriuose būtų išsamiai užfiksuota transporto priemonės išvaizda ir paneigtų byloje pateiktus duomenis dėl automobilio individualios vertės, o automobilio rinkos vertės nustatymui reikšmę turi automobilio nusidėvėjimas, naudojimo laikas, eksploatavimo sąlygos, techninės apžiūros galiojimo laikas bei kitos aplinkybės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-16-361/2019). Kadangi visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o šiuo atveju duomenų, kurie paneigtų pateiktos UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo išvados objektyvumą nėra, teismas, nustatydamas automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę vadovaujasi UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, pagal kurią transporto priemonės rinkos vertė su PVM yra 1560 Eur, kadangi turto vertintojas atliko būtent šios konkrečios transporto priemonės rinkos vertės nustatymą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios K. J. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1560 Eur.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą K. J. savanoriškai privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –turto konfiskavimą ir iš jos valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos ji turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.