Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo Ž. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-669-1088/2024 pagal pareiškėjo Ž. S. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų vykdomosiose bylose, suinteresuoti asmenys – E. P. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė A. A. 2023 m. spalio 31 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad skolininko banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) taikoma 354,00 Eur/mėn. neišieškoma suma nuo 2023 m. sausio 3 d. Be to, antstolė atkreipė dėmesį, kad CPK 689 straipsnis numato ne išieškojimo ribojimą iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, o išlygą naudotis piniginėmis lėšomis areštuotoje banko sąskaitoje. Tuo tarpu CPK 736 straipsnio 3 dalis, anot antstolės, taikoma darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų bei davinių sumai, viršijančiai vieną Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą (MMA). Šiuo atveju skolininko gaunamos pajamos neviršija 1 MMA, todėl minėta teisės norma negali būti taikoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, prieš tai išsprendus procesinio pobūdžio klausimą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui. Todėl šalis, teikdama prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, kai apeliacine tvarka revizuojamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas savaime nelemia žodinio proceso, vykstančiame teisminiame ginče aukštesnės instancijos teisme, būtinumo. Apeliantas nors ir suformulavo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymą argumentavo tik tuo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantas neturėjo galimybės atsikirsti į antstolės argumentus.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Prašymu nėra pagrindžiama kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Juolab, kad pareiškėjas galėjo išsamiai išdėstyti savo poziciją atskirajame skunde (ir tai padarė), todėl prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolės nurodyti išskaitų iš skolininko gaunamų pajamų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas, tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas papildomai sumažinti išskaitų dydį 20 procentų CPK 736 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, nepagrįstas, nes pareiškėjo gaunamos pajamos neviršija 1 MMA. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas turėjo įvertinti jo individualią situaciją ir pripažinti, kad, atlikus išskaitas iš netekto darbingumo pensijos, jam pervedamų lėšų suma neatitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio, t. y., kad jam liekančių (po išskaitymų) lėšų nepakanka pragyvenimui, gydymuisi ir vaikų auginimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

14. Pažymėtina, kad CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės (CPK 624 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje nėra ginčo, kad Ž. S. vykdomosiose bylose Nr. 0036/15/03448 ir Nr. 0036/18/00206 iki šiol nėra sumokėjęs išieškomų sumų, todėl antstolė A. A. visiškai teisėtai skolininko atžvilgiu taiko priverstinio vykdymo priemones. Kaip matyti iš minėtų vykdomųjų bylų, antstolė 2022 m. gegužės 2 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-36-17347, kuriuo, vadovaudamasi CPK 611, 733–743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (vykdomosios bylos Nr. 0036/15/03448, l. 304).

16. Vykdomųjų bylų duomenimis, išieškojimas vykdomas iš pareiškėjo gaunamos netektos darbingumo pensijos pajamų antstolės 2022 m. gegužės 2 d. patvarkymo Nr. S-22-36-17347 pagrindu, išskaitytas sumas VSDFV pervedant į antstolės patvarkyme nurodytą depozitinę sąskaitą. Vykdomojoje byloje Nr. 0036/15/03448 esanti SODROS informacija apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. iš Ž. S. priskaičiuotos 395,08 Eur (2023 m. rugsėjo mėnesį – 368,74 Eur) netekto darbingumo pensijos kas mėnesį buvo išskaitoma 118,52 Eur suma (2023 m. rugsėjo mėnesį išskaityta suma – 110,62 Eur) pagal vykdomuosius dokumentus, tokiu būdu Ž. S. pervedant atitinkamai 276,56 Eur (2023 m. rugsėjo mėnesį – 258,12 Eur).

17. Kaip teisingai pareiškėjas nurodo, jam liekanti suma yra mažesnė nei teisės aktais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris 2023 m. buvo 354 Eur, o nuo 2024 m. – 446 Eur. Tačiau, šis dydis yra aktualus tik CPK 689 straipsnio taikymo prasme, t. y. kai vykdomas išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytos skolininko fizinio asmens sąskaitoje (Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 9 d.)). Tuo tarpu išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų taikoma tvarka, reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Išieškant arbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad antstolės 2022 m. gegužės 2 d. patvarkyme Nr. S-22-36-17347 dėl bendros 91 036,79 Eur skolos išieškojimo VSDFV Kauno skyriui yra nurodytas reikalavimas iš skolininko gaunamų išmokų išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, kas atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas. O, kadangi faktiškai iš skolininko gaunamos 395,08 Eur (2023 m. rugsėjo mėnesį – 368,74 Eur) netekto darbingumo pensijos kas mėnesį buvo išskaitoma 118,52 Eur suma (2023 m. rugsėjo mėnesį išskaityta suma – 110,62 Eur), kas sudaro 30 procentų, laikytina, kad ir faktiškai atliekami išskaitų dydžiai iš skolininko netekto darbingumo pensijos atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas. Juolab, kad netekto darbingumo pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, nėra priskiriama ir prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolės atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus.

19. Ir, nors apeliantas tvirtina, kad jam liekančių (po išskaitymų) lėšų nepakanka pragyvenimui, gydymuisi ir vaikų auginimui, tai savaime nesudaro pagrindo iškelti skolininko interesus aukščiau išieškotojo interesų ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad skolininkui nevykdant skolinių įsipareigojimų geruoju, pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas neabejotinai sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių ar kitokio pobūdžio suvaržymų, kurie laikytini adekvačiais susiklosčiusiai situacijai, kurią sąlygojo būtent paties skolininko veiksmai. Be to, nors apeliantas nurodo, kad jo vieninteles pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, iš vykdomojoje byloje Nr. 0036/15/03448 esančios SODROS informacijos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad jis taip pat gauna 34,89 Eur vienišo asmens išmoką. Be to, tai, kad jo darbingumo lygis yra 35 procentai, leidžia spręsti, jog jis pagal savo sveikatos būklę gali šiek tiek dirbti ir taip padidinti ne tik savo pajamas pragyvenimui, bet ir paspartinti skolų grąžinimą.

20. Apeliantas taip pat įsitikinęs, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta CPK 736 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata dėl išskaitomos dalies mažinimo atsižvelgiant į turimus išlaikytinius. Tačiau, kaip teisingai šiuo atveju nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta nuostata nustato, kad tuo atveju, jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui. Taigi, ši norma numato, kad gali būti mažinama tik ta išskaitų dalis, kuri yra nurodyta CPK 736 straipsnio 2 dalyje, t. y. „iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį“. Kadangi pareiškėjo gaunamos pajamos neviršija 1 MMA, todėl pareiškėjo prašymas mažinti išskaitą iš jo gaunamų pajamų atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių, yra nepagrįstas. Visgi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasikeitus pareiškėjo gaunamų pajamų dydžiui, pareiškėjas turi teisę su rašytiniu prašymu dėl išskaitų dydžio sumažinimo kreiptis į antstolę.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.