Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-17 · Civilinė byla Nr. e2S-816-794/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
e2S-816-794/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00739-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
Ž. K., L. K., N. K., E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros, Šiaulių apygardos prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-816-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00739-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.2
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Ž. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4930-294/2022 pagal ieškovų Ž. K., L. K., N. K., E. K. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros, Šiaulių apygardos prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atskleidžiant konfidencialią įvaikinimo informaciją, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovų Ž. K., L. K., N. K., E. K. patikslintas ieškinys atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros, Šiaulių apygardos prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atskleidžiant konfidencialią įvaikinimo informaciją, atlyginimo. Ieškovai ieškiniu prašė jų naudai iš atsakovų priteisti po 10472 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat ieškovai Ž. K. ir L. K. prašo jų naudai priteisti po 945,1 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovai įsivaikino, o valstybės tarnautoja vaiko gimdytojai nurodė įmotės vardą ir pavadę, gimimo metus, įvaikinto vaiko vardą ir pavardę.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti U. D. pačiai neieškoti jokių galimybių ryšiams, nesusisiekti (bet kokia forma: virtualiai, fiziškai ar kitaip), nebendrauti su ieškovais, nesiartinti prie jų arčiau nei teismo nustatytu atstumu, nesidalinti gautais įvaikinimo duomenimis su jokiais trečiaisiais asmenimis, įskaitant ir M. V., įpareigoti atsakovo Lietuvos valstybės atstovus Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Šiaulių apygardos prokuratūrą, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą solidariai užtikrinti, kad U. D. neieškotų jokių galimybių ryšiams, nesusisiektų (bet kokia forma: virtualiai, fiziškai ar kitaip), nebendrautų su ieškovais, nesiartintų prie jų, nesidalintų gautais įvaikinimo duomenimis su jokiais trečiaisiais asmenimis, įskaitant ir M. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismo vertinimu, ieškovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės įpareigoti byloje nedalyvaujantį asmenį įvaikio gimdytoją susilaikyti nuo mėginimo susisiekti su ieškovais, nesiartinti prie ieškovų, neskleisti informacijos apie ieškovus ir įpareigoti atsakovo atstovus užtikrinti, kad byloje nedalyvaujantis asmuo įvaikio gimdytoja susilaikytų nuo mėginimo susisiekti su ieškovais, nesiartintų prie ieškovų, neskleistų informacijos apie ieškovus, niekaip neužtikrintų prašomos priteisti 43.778,20 Eur sumos išieškojimo iš atsakovo atstovų.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepagrindė kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinio dalyku.

6. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti, ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškiniu siekiama apginti apeliantų, įskaitant nepilnamečių, teises ir interesus, užtikrinti įvaikinimo pagrindu sukurtos šeimos gerbimą, siekiant, be kita ko, ne tik jau patirtų žalos ir nuostolių atlyginimo, bet ir apsaugoti apeliantų teises į privatų gyvenimą, sveikatą ateityje. Atsakovo atstovų veika neteisėtai ir nepagrįstai atskleidus įvaikinimo informaciją jau sukelta žala ir nuostoliai apeliantams, ką ir prašoma ieškiniu atlyginti, tačiau jeigu nebus užkirstas kelias tokios informacijos ir įvaikinimo duomenų tolesniam naudojimui, yra reali tikimybė, kad apeliantai ateityje patirs dar didesnę žalą.

7.2. Prašomomis taikyti laikinosios apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią žalos didėjimui ateityje ir siekiama, kad tik pati valstybė, kuri sukėlė tokią žalą ir sudarė sąlygas jai didėti ateityje, imtųsi priemonių, kad jau patiriama žala (turinė ir neturtinė) bei nuostoliai nedidėtų. Toks galimas žalos ir nuostolių didėjimas ateityje priklauso tik nuo byloje nedalyvaujančio asmens U. D. (biologinės įvaikių mamos), valios, ne nuo pačių apeliantų ir ne nuo atsakovo ar jo atstovų valios. Todėl tik užkirtus kelią tokios informacijos naudojimui, įmanoma atkurti iki neteisėto informacijos atskleidimo buvusią padėtį, apeliantų teises.

7.3. Apeliantų teigimu, reikalavimas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, nes egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių, nebus užkirstas kelias didesnės, nei ieškiniu prašoma atlyginti, žalos atsiradimui, apeliantų teisių pažeidimui ateityje, įskaitant nepilnamečių teises. Taigi prašymą taikyti minėtas priemones apeliantai pirmosios instancijos teismui pateikė, siekdami išvengti žalos ir nuostolių padidėjimo.

7.4. Apeliantai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinyje pagrindė nurodydami, kad atsakovo atstovams atskleidus įvaikinimo duomenis, sudarytos prielaidos ir yra didelė tikimybė ir rizika, kad ir ateityje disponuodama neteisėtai atskleista informacija, elgsis priešingai apeliantų, įskaitant nepilnamečius, interesams. Todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones užkirstų kelią jau ieškinyje įvardintai žalai ir nuostoliams didėti ateityje.

Atsiliepimas

8. Atsakovai atsiliepimų į pateiktą atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl ieškovų prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, kad ieškovų reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai neįrodė grėsmės, kad galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas.

12. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo – egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėja.

13. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, teismas turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar tapti neįmanomas.

14. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės privalo būti susijusios su pareikštais reikalavimais. Tai reiškia, jog galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų pirma apibrėžia pareikšti reikalavimai – teismas negali taikyti už pareikšto ieškinio dalyką platesnės apimties laikinųjų apsaugos priemonių.

15. Analizuojamu atveju ieškinio (tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio) reikalavimais prašoma tik ieškovams priteisti turtinę ir neturtinę žalą, procesines palūkanas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (patikslinto ieškinio rezoliucinė dalis). Jokių kitų ieškinio reikalavimų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemones susijusios su byloje nedalyvaujančiu asmeniu (CPK 37 straipsnis).

16. Ieškovų teigimu, prašomomis taikyti laikinosios apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią žalos didėjimui ateityje ir siekiama, kad tik pati valstybė, kuri sukėlė tokią žalą ir sudarė sąlygas jai didėti ateityje, imtųsi priemonių, kad jau patiriama žala (turinė ir neturtinė) bei nuostoliai nedidėtų.

17. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė įprastai siejama su prevenciniu ieškiniu, tai yra ieškiniu, kuriuo siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamu atveju prevencinio pobūdžio ieškinys nėra pareikštas.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškovų ieškinio reikalavimais, taip pat nėra pateiktas prevencinis ieškinys, dėl to akivaizdu, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, negali pasunkėti ir/ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad egzistuoja pagrindas taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs tokį ieškovų prašymą, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas