- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2-791-272/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02466-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- J. Č.
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu (patikslintu) prašo: 1) nutraukti ieškovės J. Č. ir atsakovo J. Č. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motina J. Č.; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. Č. ir M. Č., išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-03), t. y. už 13 mėnesių po 400 Eur (kiekvienam vaikui po 200 Eur) kas mėnesį, iš viso 5 200 Eur; 5) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „Č.“; 6) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tokią tvarką: atsakovas J. Č. su vaikais susitinka ir bendrauja netrukdomai, apie ketinimą susitikti su vaikais informuodamas ieškovę iš anksto prieš 24 valandas; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidas) ir ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini), Santuokoje gimė du vaikai - D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusi (duomenys neskelbtini). Nuo 2019-08-28 ieškovė su vaikais gyvena skyriumi nuo atsakovo. Šeima faktiškai iširo. Atsakovas šeima nesirūpino, naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, piktnaudžiavo alkoholiu. Dėl fizinio smurto ieškovė net kreipėsi į policiją, 2013 ar 2014 metais, ir atsakovas buvo nubaustas lygtinai. Dėl alkoholio vartojimo atsakovas buvo gydytas, koduotas 3 ar 4 kartus, bet vis tiek vartojo alkoholį. Po 2019-08-28 atsakovas kartais dar ateidavo trumpam ir vėl išeidavo. Nuo 2020-07-01 galutinai nutrūko visi šalių ryšiai. Atsakovas nuo 2019-10-01 visiškai neteikia išlaikymo vaikams jokia forma, todėl prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Iki šios dienos atsakovas nesidomi vaikais, nepadeda šeimai, nemoka išlaikymo, neskambina, nebendrauja. Vaikais rūpinasi ir juos prižiūri ieškovė. Mažiausia suma, reikalinga būtiniausiems vieno vaiko poreikiams patenkinti, yra 607 Eur per mėnesį. Padidintų poreikių vaikai neturi. Ieškovės pajamų vaikams išlaikyti neužtenka. Ieškovės pajamas sudaro - 300 Eur pinigai už vaikus, 240 Eur socialinę pašalpa ir 295 Eur nedarbo išmoka. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes ji geriausiai gali užtikrinti vaikų interesus. Kad išvengtų nesutarimų ateityje ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja. Nurodė, kad dalintino turto nėra. Kreditorių, kurie būtų žinomi ieškovei, taip pat nėra.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu ieškovė iš Vaikų išlaikymo fondo kas mėnesį gauna išmokas po 144 Eur abiem vaikams, taip pat ji gauna kas mėnesį po 200 Eur socialinę pašalpą šeimai ir 330 Eur išmoką už 3 vaikus, iš kurių vienas yra ne atsakovo vaikas. Ieškovė nuomojasi butą iš pažįstamų, nuomos sutarties nėra sudariusi. Nuomos už butą nemoką pagal susitarimą su buto savininku, moka tik už komunalines paslaugas. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes vaikai mokosi nuotoliniu būdu ir ji negali jų palikti vienų. Nuo 2021-09-01 ieškovė labai nori ir tikisi, jeigu leis pandemija, pradėti dirbti, (duomenys neskelbtini).
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko; jos atstovė informavo, kad ieškovė negali atvykti, kadangi negali palikti vienų vaikų namuose; ieškovė yra atstovaujama advokatės, todėl byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.
Atsakovas J. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka – procesiniai dokumentai atsakovui įteikti jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš jo negauta, todėl darytina išvada, kad atsakovas nesidomi šia byla ir nėra suinteresuotas jos baigtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos VVTAĮT atstovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą VVTAĮT atstovui nedalyvaujant.
VVTAĮT teismui pateiktoje 2021-01-06 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada) nurodė, kad J. Č. ir J. Č. šeima nuo 2008-02-13 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas. Šeimoje (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas smurtas prieš vaikus, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nurodė, kad ieškovė su trimis (kartu gyvena J. Č. nepilnametis sūnus R. S.) vaikais gyvena vieno kambario apie 35 kv. m nuomojamame bute su visais patogumais. Namuose apsilankymo metu švara ir tvarka buvo patenkinama. Patikrinus ir įvertinus sąlygas nustatyta, kad vaikams sudarytos būtinos sąlygos poreikiams tenkinti. J. Č. teigė, kad nuo liepos mėnesio su sutuoktiniu gyvena atskirai. Teigė, kad J. Č. vaikų nelanko, skambina vaikams būdamas neblaivus. Taikiai išspręsti vaikų išlaikymo klausimo nepavyko. Sūnus D. Č. yra (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinys, lanko kompiuterių būrelį, po pamokų - vaikų dienos centrą. Teigė, kad gyventi su mama, sese ir broliu jam patinka, taip gyventi norėtų ir toliau. Teigė, kad tėvas jo nelanko, tik paskambina neblaivus (tai supranta iš balso). Su tėvu gyventi nenori. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, palaiko ieškovės prašymą dėl D. Č. ir M. Č. gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. Č.. J. Č. nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) registruota Užimtumo tarnyboje. Jos mėnesio pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka, darbo paieškos išmoka, išmokos už vaikus. Iš viso apie 850 Eur. J. Č. nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 250 Eur, atsakovui neįgalumas nenustatytas. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams D. Č. ir M. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės po 200 Eur neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Taip pat VVTAĮT nepreištarauja dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Kitus ieškinio reikalavimus VVTAĮT palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų - D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnyje ir 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi, pagal CK 3.60 straispnio 2 dalies normos prasmę, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ją nesirūpina.
Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog šalių santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima, naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, piktnaudžiavo alkoholiu, nuo 2019-10-01 visiškai neteikia išlaikymo vaikams jokia forma.
Byloje nustatyta, kad šalys nuo 2019-08-28 gyvena atskirai, ryšių faktiškai nepalaiko. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje bei jos atstovė teismo posėdyje, po 2019-08-28 atsakovas kartais dar ateidavo trumpam ir vėl išeidavo, nuo 2020-07-01 galutinai nutrūko visi šalių ryšiai. Tai, kad sutuoktiniai nebegyvena šeiminio gyvenimo dėl atsakovo kaltės, nebeveda bendro ūkio, įrodyta ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei jos atstovės teismo posėdyje duotais paaiškinimais, VVTAĮT išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis.
Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, nors procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis), jis atsiliepimo į ieškinį iki teismo posėdžio nepateikė ir neginčijo ieškovės nurodomų šalių santuokos iširimo priežasčių.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas ir šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Nutraukus santuoką ieškovei jos prašymu paliekama jos santuokinė pavardė – Č., atsakovui paliekama jo pavardė – Č.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straispnio 1 dalis).
Iš byloje esančių gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų matyti, kad D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena su motina. VVTAĮT savo Išvadoje nurodė, kad ieškovė su trimis vaikais (kartu gyvena J. Č. nepilnametis sūnus R. S.) gyvena vieno kambario apie 35 kv. m nuomojamame bute su visais patogumais. Namuose apsilankymo metu švara ir tvarka buvo patenkinama. Sūnus D. teigė, kad gyventi su mama, sese ir broliu jam patinka, taip gyventi norėtų ir toliau; teigė, kad tėvas jo nelanko, tik paskambina neblaivus (tai supranta iš balso), su tėvu gyventi nenori (prie Išvados pridėtas vaiko nuomonės išklausymo aktas). Patikrinus ir įvertinus sąlygas nustatyta, kad vaikams sudarytos būtinos sąlygos poreikiams tenkinti, todėl VVTAĮT palaiko ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina (ieškove).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečių vaikų D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, t. y. ieškove J. Č. (CK 3. 174 straipsnis).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.192 straispnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
(duomenys neskelbtini) išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos patvirtina, kad atsakovas yra šalių vaikų D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams D. Č. ir M. Č. išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motina J. Č..
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, kuri juos ir išlaiko. Kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdyje bei VVTAĮT Išvadoje, ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute. Šiuo metu ieškovė nedirba, nes vaikai mokosi nuotoliniu būdu, ir ji negali jų palikti vienų. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė labai nori ir tikisi, jeigu leis pandemija, pradėti dirbti (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovės atstovė, šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra tokios – kas mėnesį gauna išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo po 144 Eur abiem vaikams, taip pat ji gauna kas mėnesį po 200 Eur socialinę pašalpą šeimai ir 330 Eur išmoką už 3 vaikus, iš kurių vienas yra ne atsakovo vaikas. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas jokia forma prie vaikų išlaikymo neprisideda nuo 2019-10-01. Taigi, bylos duomenimis visiškai įrodyta, jog šalių vaikų poreikius užtikrina tik ieškovė.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį, nepateikė paskaičiavimų, reikalingų šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tačiau nurodė, kad mažiausia suma, reikalinga būtiniausiems vieno vaiko poreikiams patenkinti, yra 607 Eur per mėnesį.
Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustatant minimalius vaiko poreikius tėvas (motina) neprivalo detaliai jų pagrįsti, t. y. pateikti teismui čekius ar sąskaitas-faktūras už kiekvieną vaikui perkamą maistą, drabužį, vaistus ir kt., kadangi yra laikoma, jog išlaidos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti yra savaime suprantamos ir akivaizdžios. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti vaikų poreikių tenkinimui būtinų lėšų kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį atitinka vaikų realius poreikius ir užtikrina būtinas sąlygas jiems vystytis.
Vertinant tėvų turtinę padėtį, pažymėtina, kad pats atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti dalies šalių vaikams reikalingo išlaikymo, nėra. VVTAĮT išvadoje nurodyta, kad J. Č. nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 250 Eur, atsakovui neįgalumas nenustatytas.
Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis (po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) yra netgi mažesnis nei orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (nuo 2019-01-01 neperskaičiuota minimali mėnesinė alga buvo 430 Eur; nuo 2020-01-01 – 607 Eur, nuo 2021-01-01 – 642 Eur), o, be to, teismo nuomone, tiksliai paskaičiuoti vaiko poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumos neįmanoma, nes vaikai auga, todėl keičiasi, auga ir jų poreikiai.
Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei jos atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir ieškovės pateiktus bei teismo išreikalautus duomenis apie jos gaunamas pajamas, taip pat teismo išreikalautus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas ir kitus duomenis, iš kurių galima spręsti apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi santaupų ar turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant šalių vaikams priteistino išlaikymo dydį, darytina išvada, kad šalys turi teikti išlaikymą vaikams lygiomis dalimis ir nagrinėjamu atveju 400 Eur suma, t. y. kiekvienam vaikui po 200 Eur, priteistina iš atsakovo šalių vaikams, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikams ir leis įgyvendinti vaikų poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, žaislams, auklėjimui bei mokymui. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams D. Č. ir M. Č. priteisimo kiekvienam po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020-11-25) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), pavedant šalių vaikams skirtą išlaikymą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarkyti ieškovei uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais (CK 3.185, 3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis), yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams D. Č. ir M. Č. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-03), t. y. už 13 mėnesių po 400 Eur (kiekvienam vaikui po 200 Eur) kas mėnesį, iš viso 5 200 Eur. Nurodė, kad atsakovas nuo 2019-10-01 visiškai neteikia išlaikymo šalių vaikams jokia forma. Ši aplinkybė nepaneigta bylos duomenimis, atsakovas jos neginčijo – atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko.
Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, atsižvelgtina į jau minėtus teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, t. y. vaikui teiktino išlaikymo dydžio susiejimą su minimalios mėnesinės algos dydžiu, o kadangi ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 400 Eur (po 200 Eur kiekvienai vaikui) už kiekvieną mėnesį, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šis ieškovės reikalavimas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo 5 200 Eur (13 mėn. x 400 Eur) išlaikymo vaikams įsiskolinimą, t. y. kiekvienam vaikui po 2 600 Eur, už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-03).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su bendravimo su nepilnamečiais vaikais tokią tvarką: atsakovas J. Č. su vaikais susitinka ir bendrauja netrukdomai, apie ketinimą susitikti su vaikais informuodamas ieškovę iš anksto prieš 24 valandas.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė savo pasiūlymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, darytina išvada, kad nustačius tokią bendravimo su vaikais tvarką, kokios prašo ieškovė, bus užtikrinta ne tik tėvo teisė bendrauti su savo vaikais, bet ir vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais. Ieškovės pasiūlytai atsakovo bendravimo su vaikais tvarkai iš esmės neprieštaravo ir VVTAĮT. Todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas ir nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarka.
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ elektroninių dokumentų nuorašai, iš kurių matyti, jog nė viena iš šalių neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys į užklausas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad Kelių transporto priemonių registre nėra šalių vardu įregistruotų transporto priemonių. Todėl, nesant santuokoje šalių įgyto turto, jis nėra dalijamas.
Dėl skolinių įsipareigojimų
Duomenų apie šalių prievolinius įsipareigojimus byloje nėra.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimas galiojo 12 mėnesių nuo jo priėmimo dienos) ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 183 Eur žyminis mokestis valstybei (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir už nuo šio reikalavimo neatsiejamus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo – CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis); 108 Eur (400 Eur x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo - CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 195 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-04-07 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) - CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Taip pat, patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 160 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, 5,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ieškinį patenkinus visiškai, priteisiamos iš atsakovo.
Taigi, iš atsakovo iš viso priteistinos valstybei 195 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 188,38 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos bei 160 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-12-22 nutartimi atsakovui J. Č. taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio processo kodekso 5, 79, 80, 88, 93, 96, 98, 99, 150, 177-178, 259, 260, 268-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti dėl sutuoktinio J. Č. kaltės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. Č. (iki santuokos – S.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nutraukus santuoką J. Č. palikti jos santuokinę pavardę – Č., J. Č. palikti jo pavardę – Č.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. Č.
Priteisti iš J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-11-25) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš J. Č. 2 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui D. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš J. Č. 2 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui M. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini).
Pavesti J. Č. nepilnamečiams vaikams D. Č. ir M. Č. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gimusia (duomenys neskelbtini), tokią tvarką:
- atsakovas J. Č. su vaikais susitinka ir bendrauja netrukdomai, apie ketinimą susitikti su vaikais informuodamas vaikų motiną J. Č. iš anksto prieš 24 valandas.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. Č. 195 Eur bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. Č. 188,38 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei J. Č. iš atsakovo J. Č. 160 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-12-22 nutartimi J. Č. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-12-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – D. Č. ir M. Č. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiams vaikams D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.