Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-02 · Civilinė byla Nr. 2S-599-253/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
2S-599-253/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14491-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Suinteresuotas asmuo
V. V., J. V., R. G.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-599-253/2014

Teisėjas Petras Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-14491-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 122.4; 129.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų V. V. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., J. V., R. G. dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkams J. V. ir V. V.. Nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/13/00440 pagal Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009 dėl V. V. ir J. V. įpareigojimo grąžinti 200/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 383/1000 nebaigto statyti gyvenamojo namo, žymimo plane 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, esančias (duomenys neskelbtini), R. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad už minėto teismo sprendimo nevykdymą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-12 nutartimi, tenkinęs analogišką antstolės pareiškimą, skyrė J. V. ir V. V. kiekvienam po 500 Lt baudą išieškotojos R. G. naudai bei įpareigojo skolininkus per 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009. Teigia, kad po minėtos baudos skyrimo skolininkas V. V. perdavė R. G. durų raktus, bet iš minėto namo nepasiėmė skolininkams priklausančių baldų. Tokiu būdu skolininkai tinkamai, iki galo neįvykdė teismo sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-20 nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – paskyrė J. V. ir V. V. baudas po 600 Lt, jas išieškant išieškotojos R. G. naudai, bei įpareigojo skolininkus J. V. ir V. V. per 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009 (Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-192-159/2009). Teismas nustatė, kad antstolė, tikrindama Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009 įvykdymą, 2013-12-03 apžiūrėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pagrindų surašė Aktą dėl teismo sprendimo vykdymo, iš kurio matyti, kad minėtame name yra likę skolininkams priklausantys baldai. Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-30 nutartyje pasisakė, kad skolininkams priklausančių baldų buvimas perduotinose patalpose negali būti laikomas teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009, įvykdymu. Teismas darė išvadą, kad skolininkai teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009, per minėto teismo bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutartimi papildomai nustatytą terminą, neįvykdė. Skolininkai pažeidė teismo sprendimo vykdymo tvarką, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, tokiu būdu buvo sukliudyta veiksmingai vykdyti vykdomąjį dokumentą, ginant išieškotojos interesus, ir todėl yra pagrindas jiems skirti baudą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys V. V. ir J. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodo, kad po 2009-08-25 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009 įsiteisėjimo namas VĮ Registrų centre buvo perregistruotas kaip R. G. nuosavybė. Be to, po teismo sprendimo įsiteisėjimo skolininkai iš namo išsikraustė ir jame nebegyvena nuo 2009 m. gruodžio mėn. Nurodo, kad teismo sprendimas yra įvykdytas – namas yra grąžintas R. G.. Teigia, kad antstolė prieštarauja pati sau, nes 2013-12-03 akte užfiksavusi sprendimo įvykdymo faktą, jau 2013-12-13 pareiškime teismui teigia, kad sprendimas vis tik nėra įvykdytas. 2013-11-27, t. y. teismo sprendimo vykdymo metu, dalyvavo ne tik antstolė, bet ir pati išieškotoja ir niekas jokių pretenzijų dėl sprendimo netinkamo įvykdymo nereiškė. Teismas neinformavo skolininkų apie nagrinėjamą bylą. Skolininkai po 2013-11-27 buvo įsitikinę, kad sprendimą yra įvykdę, o nežinodami apie teisminį procesą, jokių pasiaiškinimų objektyviai teismui negalėjo pateikti. Nei antstolė, nei teismas, skirdamas baudą skolininkams, nesiaiškino esminių aplinkybių, o būtent, kam priklauso baldai ir kodėl jie yra likę patalpose. 2013-11-27 pati išieškotoja neprieštaravo, kad baldai liktų patalpose, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu skolininkams skirti baudą. Net jei grąžintose patalpose likę skolininkų baldai, tai skolininkų iškeldinimo (baldų išvežimo klausimas) turėjo būti sprendžiamas ne skiriant skolininkams baudą už antstolio įpareigojimo nevykdymą, o pagal CPK 766 str. Pažymi, kad dar 2007-06-13 faktinių aplinkybių protokole užfiksuota prasta namo būklė. Mano, kad baudos paskyrimas skolininkams, kurie jau yra įvykdę 2009-08-25 teismo sprendimą, bet neatgauna iš R. G. 390 000 Lt skolos akivaizdžiai prieštarauja civilinės teisės principams: teisingumui, protingumui ir sąžiningumui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantams paskirtos baudos už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-192-159/2009 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimą, kuriuo skolininkai J. V. ir V. V. buvo įpareigoti perduoti išieškotojams – R. G. ir V. G. 200/600 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 383/1000 nebaigto statyti gyvenamojo namo, žymimo plane 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, esančias (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (v. b. l. 4–6). Antstolė V. D. tikrino Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009 įvykdymą, 2013-12-03 apžiūrėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir surašė Aktą dėl teismo sprendimo vykdymo (v. b. l. 54–66). Antstolė 2013-12-13 pareiškimu dėl teismo sprendimo vykdymo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl baudos paskyrimo skolininkams, nurodydama, kad skolininkai iki šiol tinkamai neįvykdė teismo sprendimo – negrąžino patalpų be skolininkams priklausančių daiktų, baldų, todėl neįvykdė antstolio reikalavimo tinkamai vykdyti teismo sprendimą (b. l. 2–3).

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., CPK 634 str. 2 d). CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 18 str.). Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas.

CPK 771 str. 1 d. numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-192-159/2009 nustatyta, kad skolininkai J. V. ir V. V. įpareigoti perduoti išieškotojai dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Darytina išvada, kad šiuo atveju teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su turto (nekilnojamojo turto) perdavimu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus dėl CPK 771 str. 5 d. nustatytos teismo posėdžio formos nesilaikymo. Matyti, kad nagrinėjamu atveju antstolė nesurašė Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyto akto, o pareiškimu į teismą kreipėsi vadovaudamasi CPK 585 str. ir 593 str., pareiškimą grindė aplinkybėmis, kad skolininkai iki šiol neįvykdė antstolės reikalavimo tinkamai vykdyti teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad šiuo atveju CPK 771 str. nuostatos netaikytinos. Nors skundžiamoje nutartyje ir pateikiamos nuorodos į CPK 771 str., tačiau procesinio poveikio priemonės – baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą taip pat numatyta ir CPK 585 str. 2 d. Todėl vien nurodyta netinkama proceso teisės nuostata šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo išspręstas neteisingai (CPK 328 str., 338 str.).

CPK 593 str. 2 d. numato, kad pareiškimą dėl baudos skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2013-12-20 rezoliucija nutarė 2013-12-17 teisme gautą antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tą pačią dieną rašytinio proceso tvarka priimta ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, kad jie nebuvo informuoti apie paskirtą teismo posėdį ir negalėjo pateikti savo atsiliepimų į antstolės pareiškimą, kadangi įstatymas numato operatyvų tokių klausimų sprendimą, be to, apeliantai paaiškinimus ir nesutikimo su antstolės pareiškimu motyvus turėjo teisę pateikti atskirajame skunde; šia teise apeliantai pasinaudojo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantai teismo sprendimą įvykdė ir vykdomajame rašte nurodytą turtą išieškotojai perdavė. Tačiau iš antstolės pareiškimo ir vykdomosios bylos duomenų matyti, kad išieškotoja antstolei pateikė prašymą, kuriame teigia, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas tinkamai, nes skolininkai nepasiėmė iš patalpų jiems priklausančių baldų, patalpas paliko apleistas.

Apeliantai teigia, kad patalpų būklės klausimas nespręstinas vykdymo procese. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-12-03 aktu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ užfiksuotas teismo sprendimo vykdymas: perduodamo turto faktas, išieškotojai perduoti patalpų raktai, užfiksuota patalpų būklė. Turto perdavimo metu išieškotoja pretenzijų dėl priimamų patalpų būklės nereiškė, patalpas priėmė. Be to, apeliantai pateikė 2007-06-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota prasta namo būklė, taip pat duomenis, kad tuo metu išieškotojai atliko gyvenamojo namo, kuriame yra perduodamos patalpos, rekonstrukcijos darbus (b. l. 25–40). Esant tokiems duomenims ir faktinėms aplinkybėms byloje, perduotų patalpų būklė nelaikytina sudarančia pakankamą pagrindą konstatuoti skolininkų netinkamą antstolės įpareigojimų vykdymą ir nesudaro prielaidos baudos skolininkams skyrimui vien tik šiuo pagrindu.

Apeliantai teigia, kad teismas nesiaiškino, kam priklauso patalpose likę baldai. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-12 nutartimi, tenkinęs antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, skyrė apeliantams kiekvienam po 500 Lt baudą išieškotojos naudai bei įpareigojo skolininkus per 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009 (v. b. l. 39–41). Skolininkams minėtą 2013-07-12 nutartį apskundus atskiruoju skundu, Klaipėdos apygardos teismas nutartį paliko nepakeista (v. b. l. 48–49). Skolininkai dar 2013-07-24 atskirajame skunde nurodė, kad laikinai laiko baldus išieškotojai grąžintinose patalpose (v. b. l. 45). Apeliantai nagrinėjamame skunde neneigia, kad patalpose likę baldai priklauso jiems. Nors apeliantai nurodo, kad 2013-11-27 niekas jokių pretenzijų dėl sprendimo netinkamo įvykdymo nereiškė, iš 2013-12-03 Akto dėl teismo sprendimo vykdymo duomenų matyti, kad išieškotoja R. G. siūlė apeliantui V. V. pasiimti savo baldus, tačiau šis atsisakė, nurodydamas, kad neims, nes neturi kur dėti. Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-30 nutartyje pažymėta, kad skolininkams priklausančių baldų palikimas perduotinose patalpose negali būti laikomas tinkamu teismo sprendimo įvykdymu. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad baudos apeliantas skundžiama nutartimi skirtos pagrįstai (CPK 585 str. 2 d.).

Atmestinas argumentas, kad antstolė neturėjo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo apeliantams už antstolės reikalavimų nevykdymą, o turėjo spręsti klausimą dėl skolininkų iškeldinimo (baldų išvežimo) CPK 766 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šiuo atveju vykdomoji bylą pradėta ne dėl skolininkų iškeldinimo; pagal antstolės vykdomą vykdomąjį dokumentą skolininkai įpareigoti grąžinti išieškotojai nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Apeliantų atskirojo skundo motyvai, kad sprendimo nevykdo ir išieškotoja, kadangi negrąžina apeliantams 390 000 Lt, šioje byloje teisiškai nereikšmingi, kadangi teismo sprendime apeliantų pareiga grąžinti išieškotojai R. G. nekilnojamojo turto dalis nesusieta su priešpriešine R. G. pareiga grąžinti apeliantams 390 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė