- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- 1-144-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45600-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- L. D., I. P.
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas, Viktoras Muravsk
- Kategorijos
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Žemesnės instancijos teismas
L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžys, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba – vykdo individualią veiklą, teistas:
1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – subendrinta 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
I. P. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. D. ir I. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, laikotarpyje nuo 2023 m. lapkričio 27 d. 16 val. iki 2023 m. lapkričio 28 d. 08.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrai, iš neaptvertos, nesaugomos teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė S. V. (S. V.) priklausantį 2016 m. gamybos vikšrinį mini ekskavatorių “Komatsu PC26MR-3”, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 000 eurų, su trimis kaušais, kurių 1 vnt. vertė 500 eurų, pagrobto turto bendra vertė 31 500 eurų.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino ir paaiškino, kad neginčija kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių, patvirtino, jog jis dalyvavo vagiant ekskavatorių. 2023 m. vasaros pradžioje, turėjo objektą (duomenys neskelbtini). Dirbo su M. R., I. P. ir su K. Turėjo sukloti trinkeles apie 450 kvadratų. Tuo metu prieš sniegą užsidarinėjo sezoną. Dirbo prie trinkelių ir jų labai spaudė namo šeimininko nusamdyti darbuotojai. Tiesiog gavosi, kad nesumokėjo jiems likusios sumos. Kadangi turėjo mokėti už nuomą, pasiėmė ekskavatorių. Jis taip sugalvojo. Jis kartu tada su I. namo grįžo ir sugalvojo, paskambino M., suorganizavo kažką, buvo su draugais. Žinojo, kad traktoriaus raktai buvo kabinoje, tiesiog spynelėje buvo. Paskambino dėdei Š., kad parduoda ekskavatorių „Komatso”, ir jis sutiko pirkti. 7000 eurų pasiūlė, ir tada M. R. paprašė, kad surastų tralistą vairuotoją. Tas vairuotojas nežinojo, kur atvažiuoti. M. ir I. nuvažiavo pasitikti to tralisto ir parodė kur tiksliai važiuoti. Atvažiavo ir I. P. prašė, kad užvažiuotų ant tralo ir taip ekskavatorių nuvežė į Kėdainius. Dėdė nežinojo, kad ekskavatorius vogtas. Pasakė vairuotojui, kuris vežė, kad vogtas tik nuvažiavus pusė kelio. Pasiūlė jam už atvežimą 350 eurų. Jam (kaltinamajam) dėdė davė 500 eurų ir tiesiai su tralistu, kuriam sumokėjo 350 eurų, grįžo atgal. Kai grįžo buvo visi namie, jis atsivežė 130 eurų, visus pinigus pasiliko maistui. Pripažįsta, kad jis buvo organizatoriumi. Tiesiog buvo sunkus laikas. Vėliau pas dėdę atvyko pareigūnai, jie ir atsekė pagal navigaciją įrengtą ekskavatoriuje. Dėdei pripažino, kad jis pavogė traktorių. Jį sulaikė. Iš pradžių vengė savo kaltę ir nepripažino, po to pripažino, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis nežinojo, kad traktorius priklauso nukentėjusiajam S. V.. Iš jo nebūtų vogęs. Atsiprašė nukentėjusiojo, pasirašė sutartį su nukentėjusiuoju, kad sutinka atlyginti trijų mėnesių bėgyje padarytą žalą. Prašo nutraukti bylą susitaikius su nukentėjusiuoju.
Kaltinamasis I. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino ir paaiškino, ekskavatorių pavogti sugalvojo L. D.. Dar prieš vagystę jie atliko statybos darbus teritorijoje, iš kurios vėliau pavogė ekskavatorių, L. D. vis sakydavo, kad nori pavogti ekskavatorių. L. D. ir pats surado asmenį, kuriam jis norėjo parduoti ekskavatorių, kas tai tiksliai per asmuo, tikrai nežino, tik žino, kad iš Kėdainius. Niekas nemokėjo užvesti traktorių, todėl jis užvarė jį ant tralo išvežimui pavogtą ekskavatorių. M. R. su jais važiavo tik dėl kompanijos, nes tą vakarą jie visi kartu girtuokliavo. Gailisi, kad padarė tą vagystę. Nori susitaikyti su nukentėjusiuoju. Atsiprašė nukentėjusiojo, pasirašė sutartį su nukentėjusiuoju, kad sutinka atlyginti trijų mėnesių bėgyje padarytą žalą. Prašo nutraukti bylą susitaikius su nukentėjusiuoju.
Kadangi kaltinamieji kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kaip ir prokurorė, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismui pripažinus, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekelia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Nukentėjusysis S. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sutuoktinei priklauso 2016 m. gamybos, vikšrinis mini ekskavatorius “Komatsu PC26MR-3”, VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 000 eurų. Jis dirba pagal individualią veiklą ir atlieka santechninius darbus, todėl ekskavatorius jam reikalingas kaip darbo įrankis. Kartu su ekskavatoriumi buvo įsigyti trys kaušai, bendra vertė 1500 eurų. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. jis atliko santechnikos darbus Kėdainius. Minėtame objekte jis ekskavatoriumi naudojosi tik porą kartų, tačiau nuo 2023 m. lapkričio 21 d. minėtame objekte, prie šalikelės, ekskavatorius stovi nuolat. 2023 m. lapkričio 28 d. apie 08 val. 30 min., atvažiavęs pastebėjo, kad ekskavatoriaus ir jo kaušų nėra. Suprato, kad kažkas pavogė. Jis paskambino statomo namo šeimininkui, į bendrąjį pagalbos centrą ir atstovybei “ (duomenys neskelbtini) ”, iš kurių pirko ekskavatorių. Belaukiant policijos pareigūnų, jis pamatė, kad į šalia esantį namą grįžta jo gyventojas ir nuėjo paklausti, ar jis ką matė. Kaimynas jam pasakė, kad 2023 m. lapkričio 27 d., apie 21.30 val., būdamas namie matė, kaip iš anksčiau minėtos teritorijos į tralą yra kraunamas ekskavatorius kartu su kaušais. Apie tralo modelį jis neklausė. Kaimynas paminėjo, kad ekskavatorių krovė vyrai su šviesa atspindinčiomis striukėmis ir vieną iš tu asmenų kaimynas atpažino kaip asmenį, kuris tame pačiame objekte, kur jis dirba, šiuo metu klojo trinkeles. Po kažkiek laiko į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, ir tuo metu iš ekskavatoriaus atstovybės jis gavo pranešimą, kad ekskavatoriaus paskutinė buvimo vieta yra 2023 m. lapkričio 28 d. 01.47val., koord: (duomenys neskelbtini). Minėtą pranešimą jis parodė policijos pareigūnams ir policijos pareigūnai suvedę minėtas koordinates į žemėlapį, parodė, kad ekskavatorius stovi adresu (duomenys neskelbtini). Asmenų, kurie klojo trinkeles statybos objekte, kuriame jis šiuo metu dirba, jis žino tik vardus: K. ir L. (t. 1, b. l. 49-52).
Apklaustas papildomai nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2023 m. lapkričio 28 d. apie 15.25 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko policijos pareigūnai, įvažiuojant į kiemą, kairėje pusėje pamatė kaušą su dantimis, prie ūkinio pastato pastebėjo jam priklausantį ekskavatorių „Komatsu” su kaušu, o prie jo taip pat buvo dar vienas mažesnis kaušas. Įlipęs į ekskavatorių pasigedo ekskavatoriaus užvedimo raktelių, todėl teko laužti spyną norint užvesti ekskavatorių, taip pat teko sugadinti elektros instaliacija. Užvedus traktorių pasėmė ir pasikrovė ekskavatorių su kaušais (t. 1, b. l. 54).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. V. pareiškė, kad susitaikė su kaltinamaisiais, pasirašė taikos sutartį, pagal kurią kaltinamieji įsipareigoja per tris mėnesius solidariai atlyginti 1500 eurų žalą (t. 2, b. l. 111-112).
Apklaustas kaip liudytojas A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d., apie 21 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), atsigulė miegoti ir išgirdo, kad lauke atvažiavo galimai sunkiasvoris automobilis ir kelia didelį triukšmą. Jis atsikėlė pasiimti planšetės ir per virtuvės langą pamatė, kad netoli jo namo, adresu (duomenys neskelbtini) stovi užvestas sunkiasvoris automobilis, kuris krovėsi ekskavatorių. Kadangi pas A. O. kieme yra judesio daviklio šviestuvas, todėl nuo pastovaus judėjimo kelyje jis švietė, A. O. per virtuvės langus viskas geri matėsi. Per langą jis pamatė, kad ant sunkiasvorio automobilio užvažiavo ekskavatorius, tačiau automobilio valstybinių numerių jis nematė. A. O. matė, kaip du jaunuoliai pradėjo ant kažko šokinėti ir kad į sunkiasvorį krauna ekskavatoriaus kaušą. Vieną iš jaunuolių jis atpažino, kadangi jis ant galvos nebuvo nieko užsidėjęs, šį jaunuolį jis atpažino iš išskirtinės šukuosenos, taip vadinamų dredų, nes šis jaunuolis dvi savaites jo kieme klojo trinkeles Kaip šio jaunuolio vardas, negali pasakyti, jis kartu buvo su kitu jaunuoliu, su kuriuo klojo trinkeles, antro jaunuolio vardas L. Kadangi jis atpažino jaunuolius, jam jokio įtarimo nekilo apie į sunkiasvorį kraunamą ekskavatorių, todėl jis ramiai nuėjo miegoti. Viskas vyko apie 15-20 min. (t. 1, b. l. 68-69).
Apklaustas kaip liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d., apie 23 val. išgirdo kieme adresu (duomenys neskelbtini) lojant šunį, tuomet atsikėlė iš lovos, pradarė namo duris ir pamatė savo broli A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad jis tik trumpam. Po kokių 5-10min. atvažiavo geltonos spalvos tralas, iš kurio išlipo du vyrai iki 30 m. amžiaus, vienas iš vyrų vilkėjo geltonos spalvos darbinę striukę, kitas vilkėjo tamsios spalvos striukę. Ant tralo matė ekskavatorių, tačiau spalvos neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsu, tuomet nuėjo miegoti (t. 1, b. l. 71).
Apklaustas kaip liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d., apie 18 val. jam paskambino sesers V. D. sūnus L. D., kur jis gyvena, nežino, kuris paprašė pasistatyti ekskavatorių pas jį kieme, tačiau pas jį kieme vietos nėra, tai sakė, kad galės pastatyti jo mirusios mamos namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), L. D. nurodė, kad turės papildomo darbo, todėl parsiveš ekskavatorių. Kiek žino, jis dirba kažkur prie statybų, tačiau tiksliai nurodyti negali, todėl nekilo minčių, kad ekskavatorius gali būti vogtas. Jis žadėjo atvažiuoti apie 21 val. bet atvažiavo apie 23 val. su tralu, jie buvo dviese, L. D., kuris vilkėjo šviesią striukę ir jam nežinomas asmuo, kuris vilkėjo tamsios spalvos striukę. Ant tralo matė pakrautą ekskavatorių su kaušu ir du papildomus kaušus pastatytus šalia. Jis abiem asmenims parodė, kur statyti ekskavatorių. Jiems iškrovus ekskavatorių ir abu kaušus, palaukė, kol jie išvažiuos, ir išvyko pats namo (t. 1, b. l. 74).
Papildomai apklaustas kaip liudytojas A. Š. parodė, kad prieš tris dienas, kai L. D. atvarė pastatyti ekskavatorių į jo mamos sodybą, jis jam paskambino ir paprašė paskolinti 500 eurų, sakė, kad turės darbų ir galės greitai atiduoti, A. Š. sutiko paskolinti. Pinigus padavė tą dieną, kai jis atvarė ekskavatorių į sodybą (duomenys neskelbtini), tačiau jam paskolino 470 eurų, nes tik tiek turėjo prie savęs. Kokiomis kupiūromis skolino, nepamena. L. D. žadėjo grąžinti pinigus po kelių dienų. Tačiau kam jam reikėjo pinigų, nežino. Pinigų jam taip ir negrąžino. Dar nori pažymėti, kad ekskavatorių atvežė L. D., su juo buvo tralo vairuotojas, daugiau jokių asmenų nebuvo (t. 1, b. l. 77).
Apklaustas kaip liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pagal individualią veiklą. Užsiima transporto priemonių pervežimais, turi nuosavą tralą RENAULT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvairiose internetinėse portaluose yra patalpinęs skelbimus, kad teikia transporto priemonių pervežimo paslaugas. Užsakius pervežimo paslaugą, jis, kadangi nurodyto adreso koordinatės buvo netikslios, galiausiai su užsakovu susitiko D. F. ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Minėtoje sankryžoje susitiko 2023 m. lapkričio 27 d., apie 21.30 val., o būtent atvažiavo pilkos ar šlapio asfalto spalvos VOLVO V40 ar V70 modelio automobilis. Iš VOLVO automobilio, lygtai iš galinių sėdimų vietų išlipo vyras iki 30 metų amžiaus, ūgio neprisimena, lygtai apsirengęs tamsiais rūbais. Šis vyras sėdo pas jį į tralo kabiną ir rodė kelią, kur važiuoti. Kiek be šio vyro VOLVO automobilyje buvo asmenų, nematė, buvo tamsu. Vyras, kuris sėdo pas jį į tralo kabiną, lietuviškai kalbėjo blogai, pageidavo kalbėti rusiškai. Šis vyras parodė, prie kurio statomo namo jam privažiuoti. Prie namo stovėjo mini ekskavatorius. Prie šio namo taip pat atvažiavo jo minėtas VOLVO modelio automobilis. Tada, kai jis jau nuleidinėjo tralo platformą, nuo VOLVO atėjo dar vienas vyras apie 30 metų amžiaus, kiek atsimena tą vyrą, jau minėtas vyras, kuris rodė kelią, vadino L. ar tai L. (toliau apklausoje bus vadinamas – L.). Kiek atsimena ant tralo su mini ekskavatoriumi užvažiavo L. bet pilnai nėra tuo tikras. Mini ekskavatorius buvo su prikabintu kaušu, kuriame buvo mažesnis kaušas. Dar vienas kaušas gulėjo ant žemės ir buvo prišalęs, todėl jo nepakrovė. L. pasakė, kad atvažiuos rytoj ir pakraus į lengvąją likusį kaušą. Kai mini ekskavatorius buvo ant tralo, jis mini ekskavatorių pradėjo pririšinėti, vyras kuris važiavo su juo iki minėto namo, lyg tai nuėjo prie VOLVO automobilio, o L. liko prie tralo. Kai ekskavatorius buvo paruoštas transportavimui jis ir L. įlipo į tralo kabiną ir pradėjo važiuoti. L. su juo važiavo, kad parodyti vietą, kurioje reikės iškrauti mini ekskavatorių. Kai važiavo L. sakė, kad pablogėjo orai, kad šiais metais jau statybos darbai nebus atliekami ir mini ekskavatorius jau nereikalingas. Kai su pakrautu ekskavatoriumi išvažinėjo nuo minėto namo, VOLVO automobilio jau nebuvo. Mini ekskavatorių nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo prie kažkokio namo, prie kurio buvo apie 50 metų amžiaus vyras. L. išlipo iš tralo kabinos ir nuėjęs kažką kalbėjo su minėtu vyru. Po to L. grįžo ir parodė, kurioje vietoje iškrauti ekskavatorių. Jis su tralu privažiavo į nurodytą vietą. Paruošė tralą iškrovimui, tada L. įlipo į ekskavatorių ir ekskavatoriumi nuvažiavo nuo tralo. Jis išrašė krovinio važtaraštį ir kasos pajamų orderį, tačiau L. savo duomenų nepateikė ir nepasirašė. Už transportavimą L. jam sumokėjo 350 Eur. Jis dėvėjo geltonos spalvos striukę. Kad mini ekskavatorius buvo pavogtas, nežinojo. Pervežant mini ekskavatorių jis bendravo tik su L. ir vyru, kuris rodė kelią prie namo, kur buvo mini ekskavatorius (t. 1, b. l. 81-82).
Liudytojas G. T. iš nuotraukų atpažino L. D. ir I. P. (t. 1, b. l. 83-88).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą padarius vagystę buvo įteiktas ir M. R.. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 2 punktu (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikaltimo padarymo). Būdamas apklaustas kaip įtariamasis, M. R. parodė, kad jis buvo kartu, kai buvo išvežamas pranešime apie įtarimą nurodytas ekskavatorius, tačiau kad yra vykdoma vagystės, jis tiesiog nesuprato, nes buvo stipriai neblaivus. Su I. P. ir L. D. jis yra kartu dirbęs, jie klojo kartu trinkeles, tačiau maždaug prieš porą mėnesių jis nustojo su jais dirbti, nes L. D. jį apgavo. Jam taip pat nepatiko, kad jie abu darbe girtuokliauja ir jį į tai traukia, o taip pat L. D. yra labai agresyvus, jam nepatiko jo elgesys. Šį pirmadienį, tai yra 2023 m. lapkričio 27 d. jis su troleibusu važiavo į Žirmūnus, Vilniuje pasiimti siuntos, tuo metu jau buvo apgirtęs. Kadangi jau buvo apgirtęs ir dar norėjo išgerti, pabendrauti su kažkuo, prisimynė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena L. su I., todėl sugalvojo nueiti išgerti pas juos, pakeliui nusipirko 3 litrus alaus. Kai atėjo pas juos į butą, namuose buvo I. P. ir L. D.. Šiame bute dar gyvena A. V., butas priklauso jo motinai A. V., kuri ir nuomoja butą I. ir L. Kai pas juos nuėjo, jie buvo blaivūs, neturėjo visiškai pinigų. Kai išgėrė jo atsineštą alų, jis dar nuėjo nupirkti dar alaus, paties stipriausio, ir degtinės. Kai pradėjo gerti, L. D. su I. P. pradėjo kalbėti apie kažkokio traktoriaus vagystę, tačiau kadangi jie jau buvo apgirtę, jis nevertino jų kalbų rimtai, manė, kad jie tiesiog juokauja. Kaip suprato, čia jie patys sugalvojo pavogti, niekas jų to neprašė, nes neva ateina žiema, nebus darbo, reikia kažkaip prasimanyti pinigų, tačiau kaip ir minėjo, jis į tokias kalbas rimtai nežiūrėjo. Toliau sėdint ir geriant. L. D. jo telefone, internetinėje Google paieškoje liepė jam suvesti “tralo paslaugos” ir iškviesti tralą, jis taip ir padarė, paskambino pirmu rastu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nepažįstamam vyriškiui. Kalbėjo jis, nes jam jie liepė kalbėti. L. D. liepė skambinti jam, nes nei jis, nei I. neturi savo telefonų. Kai susiskambino nurodytu numeriu, perdavė kalbėti su vairuotoju L., kuris ir pasakė, kur tralui reikės važiuoti. Tuo metu jis jau buvo stipriai neblaivus, nesuvokė, ką daro. I. su L. per A. V. telefoną susirado kažkokius jaunus vyrukus, kurie atvažiavo vežti jų neva paimti traktoriaus, tačiau kas tie jaunuoliai, jis tikrai nežino, jų nepažįsta. L. D. jam liepė važiuoti kartu, nors jis nenorėjo, tačiau kadangi buvo neblaivus ir nesuvokė ką daro, sutiko ir važiavo kartu. Į kažkokį kaimą, esantį lygtais (duomenys neskelbtini) apskrityje, tačiau tikslaus adreso tikrai nežino, ten buvo pirmą kartą, ir jau buvo tamsu, važiavo jis, L. ir I. Kiek pamena, I. nuėjo į kažkokį traktoriuką, o jis su minėtais jaunuoliais pavežėjais nuvažiavo užsipilti kuro, tačiau į kokią tiksliai, jis nepamena, taip pat nepamena, kur tuo metu buvo L. D.. Užsipylę kuro, grįžo į vietą, kiek pamena, L. D. nuėjo į tralą, o I. P. grįžo pas juos į automobilį. Jis pats nematė tralo su ant jo pakrautu traktoriuku, arba tiesiog nepamena, nes buvo neblaivus, girdėjo tik traktoriaus ir tralo burzgimą. Tik tada jis suprato, kad L. D. su I. P. nejuokavo ir iš tikro pavogė traktoriuką. L. D. išvažiavo su tralu, o jis su I. P. grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) į butą, kur toliau girtuokliavo, namo grįžo tik sekančią dieną, apie 13.00 val. dienos. Kaip ir nurodė, jis nelabai ką atsimena, nes buvo stipriai neblaivus. Tačiau kiek suprato, vagystę sugalvojo tikrai L. D. su I. P., kiek žino, niekas jų neprašė, nes apie vagystę jie pradėjo kalbėti jiems begeriant. Jiems tiesiog reikėjo pinigų. Kiek žino, L. D. išvežė pavogtą traktoriuką į (duomenys neskelbtini), nes ten turėjo jį kažkas nupirkti, o tiksliau L. D. dėdė, tačiau jo duomenų jis nežino. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi, tikrai jeigu būtų buvęs blaivus, nė už ką nebūtų važiavęs kartu. Jam niekas jokio atlygio tikrai nesiūlė (t. 1, b. l. 107-108).
Nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamojo M. R. atžvilgiu, M. R. apklaustas kaip liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus kai buvo apklaustas įtariamuoju: kad Su I. P. ir L. D. jis yra kartu dirbęs, jie klojo kartu trinkeles, tačiau nustojo su jais dirbti, nes L. D. jį apgavo. Jam taip pat nepatiko, kad jie abu darbe girtuokliauja ir jį į tai traukia, o taip pat L. D. yra labai agresyvus, jam nepatiko jo elgesys. 2023 m. lapkričio 27 d. jis su troleibusu važiavo į Žirmūnus, Vilniuje pasiimti siuntos, tuo metu jau buvo apgirtęs. Kadangi jau buvo apgirtęs ir dar norėjo išgerti, pabendrauti su kažkuo, prisimynė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena L. su I., todėl sugalvojo nueiti išgerti pas juos, pakeliui nusipirko 3 litrus alaus. Kai atėjo pas juos į butą, namuose buvo I. P. ir L. D.. Šiame bute dar gyvena A. V., butas priklauso jo motinai A. V., kuri ir nuomoja butą I. ir L. Kai pas juos nuėjo, jie buvo blaivūs, neturėjo visiškai pinigų. Kai išgėrė mano atsineštą alų, jis dar nuėjo nupirkti dar alaus, paties stipriausio, ir degtinės. Kai pradėjo gerti, L. D. su I. P. pradėjo kalbėti apie kažkokio traktoriaus vagystę, tačiau kadangi jie jau buvo apgirtę, jis nevertino jų kalbų rimtai, manė, kad jie tiesiog juokauja. Kaip suprato, čia jie patys sugalvojo pavogti, niekas jų to neprašė, nes neva ateina žiema, nebus darbo, reikia kažkaip prasimanyti pinigų, tačiau kaip ir minėjo, jis į tokias kalbas rimtai nežiūrėjo. Toliau sėdint ir geriant. L. D. jo telefone, internetinėje Google paieškoje liepė jam suvesti “tralo paslaugos” ir iškviesti tralą, jis taip ir padarė, paskambino pirmu rastu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), nepažįstamam vyriškiui. Kalbėjo jis, nes jam jie liepė kalbėti. L. D. liepė skambinti jam, nes nei jis, nei I. neturi savo telefonų. Kai susiskambino nurodytu numeriu, perdavė kalbėti su vairuotoju L., kuris ir pasakė, kur tralui reikės važiuoti. Tuo metu jis jau buvo stipriai neblaivus, nesuvokė, ką daro. I. su L. per A. V. telefoną susirado kažkokius jaunus vyrukus, kurie atvažiavo vežti jų neva paimti traktoriaus, tačiau kas tie jaunuoliai, jis tikrai nežino, jų nepažįsta. L. D. jam liepė važiuoti kartu, nors jis nenorėjo, tačiau kadangi buvo neblaivus ir nesuvokė ką daro, sutiko ir važiavo kartu. Į kažkokį kaimą, esantį lygtais (duomenys neskelbtini) apskrityje, tačiau tikslaus adreso tikrai nežino, ten buvo pirmą kartą, ir jau buvo tamsu, važiavo jis, L. ir I. Kiek pamena, I. nuėjo į kažkokį traktoriuką, o jis su minėtais jaunuoliais pavežėjais nuvažiavo užsipilti kuro, tačiau į kokią tiksliai, jis nepamena, taip pat nepamena, kur tuo metu buvo L. D.. Užsipylę kuro, grįžo į vietą, kiek pamena, L. D. nuėjo į tralą, o I. P. grįžo pas juos į automobilį. Jis pats nematė tralo su ant jo pakrautu traktoriuku, arba tiesiog nepamena, nes buvo neblaivus, girdėjo tik traktoriaus ir tralo burzgimą. Tik tada jis suprato, kad L. D. su I. P. nejuokavo ir iš tikro pavogė traktoriuką. L. D. išvažiavo su tralu, o jis su I. P. grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) į butą, kur toliau girtuokliavo, namo grįžo tik sekančią dieną, apie 13.00 val. dienos. Kaip ir nurodė, jis nelabai ką atsimena, nes buvo stipriai neblaivus. Tačiau kiek suprato, vagystę sugalvojo tikrai L. D. su I. P., kiek žino, niekas jų neprašė, nes apie vagystę jie pradėjo kalbėti jiems begeriant. Jiems tiesiog reikėjo pinigų. Kiek žino, L. D. išvežė pavogtą traktoriuką į (duomenys neskelbtini), nes ten turėjo jį kažkas nupirkti, o tiksliau L. D. dėdė, tačiau jo duomenų jis nežino. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi, tikrai jeigu būtų buvęs blaivus, nė už ką nebūtų važiavęs kartu. Jam niekas jokio atlygio tikrai nesiūlė. Su L. D. jis kategoriškai atsisako eiti į akistatą, nes jo bijo (t. 1, b. l. 90-91).
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra atvira vietovė adresu (duomenys neskelbtini). Atvira vietovė yra neaptverta. Atviroje vietovėje yra apsnigtos medinės paletės, statybinės medžiagos, metaliniai strypai ir kiti įvairūs daiktai. Prie metalinių strypų ir medinių palečių yra ekskavatoriaus kaušas. Žemė yra įšalusi, apsnigta. Įvykio vietoje aptikta persidengusių avalynės pėdsakų, kurie tyrimams netinkami ir nebuvo paimti. Prie kaušo žemėje aptikti ridos pėdsakai, kurie buvo nufotografuoti. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (t. 1, b. l. 29-30).
Iš byloje esančio įvykio, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. lapkričio 28 d., apie 9.35 val. atvykstama adresu (duomenys neskelbtini), kur įvažiavus į kiemą dešinėje pusėje matosi vieno aukšto pilkos spalvos gyvenamas namas. Tiesiai veda keliukas į namo kiemą. Šalia keliuko iš kairės pusės matosi kaušas 50 cm pločio su keturiais kaušo dantimis, kuris yra nutolęs nuo gyvenamo namo kampo iš kiemo pusės 660 cm atstumu. Už kaušo arčiau kiemo 180 cm atstumu matosi avalynės pėdsakas, kuris buvo nufotografuotas. Tiesiai, dešiniau matosi geltonos spalvos vieno aukšto ūkinį pastatas, prie kurio matosi pastatytas geltonos spalvos su juodas uždara kabina vikšrinis mini ekskavatorius, VIN (duomenys neskelbtini) „KOMATSU”, su uždėtu kaušu 115cm pločio, priekyje ekskavatoriaus priešais dešinį vikšrą matytidar vienas kaušas 35 cm pločio. Įvykio vietoje buvo apžiūrėtas ekskavatorius „Komatsu”, iš kabinos paimti kvapų mėginiai nuo sėdynės ir foninis, taip pat nuimti biologiniai pėdsakai nuo ekskavatoriaus durų rankenėlės iš lauko pusės, nuo kabinos kairės pusės bėgių svirties ir valdymo rankenėlių. Paimti mikroobjektai nuo sėdimos vietos. Apdirbus daktiloskopiniais milteliais dureles, pirštų pėdsakų, tinkamų identifikuoti asmenį, nerasta. Vaizdo kamerų nėra (t. 1, b. l. 37-41).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, didelės vertės turtu yra laikomas turtas, kurio vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų L. D. ir I. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors kaltinamasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pirmosios apklausos metu nepripažino, o vėlesnių apklausų metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. D., savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, paaiškino, jog dalyvavo inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. Kaltinamasis I. P. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, kad ekskavatorių pavogti sugalvojo L. D.. Dar prieš vagystę, kai jie atliko statybos darbus teritorijoje, iš kurios vėliau pavogė ekskavatorių, L. D. vis sakydavo, kad nori pavogti ekskavatorių. L. D. ir pats surado asmenį, kuriam jis norėjo parduoti ekskavatorių. Kaltinamųjų parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai: nukentėjusiojo S. V., liudytojų A. O., R. Š., A. Š., G. T., M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog L. D. ir I. P. kaltinime nurodytu laikotarpiu turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – iš neaptvertos, nesaugomos teritorijos pagrobė S. V. priklausantį vikšrinį mini ekskavatorių “Komatsu PC26MR-3”, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 30 000 eurų, su trimis kaušais, kurių 1 vnt. vertė 500 eurų, pagrobto turto bendra vertė 31 500 eurų.
Minėtos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamieji veikė, esant bendram jų sumanymui pagrobti svetimą vikšrinį mini ekskavatorių “Komatsu PC26MR-3”. Atsižvelgiant į kaltinamųjų paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, jog kaltinamieji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, numatė, kad dėl jų veiksmų gali kilti padariniai – bus pagrobtas svetimas turtas, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra <...> didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos <...>. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymas (įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis”, arba „MGL”, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.” Pažymėtina, kad vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo” pakeitimo” (įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis šiai dienai yra nustatytas 50 Eur.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamųjų pagrobto turto vertė (t. y. 31 500 Eur) viršija 400 MGL, t. y. 20 000 Eur dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL, t. y. 45 000 Eur, dydžio sumos, todėl pripažintina, kad kaltinamųjų L. D. ir I. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamųjų L. D. ir I. P. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, jų kaltė byloje įrodyta visiškai.
IV. Dėl I. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis ir jo gynėjas, prokurorė prašė atleisti kaltinamąjį I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju S. V., teismui buvo pateiktas I. P. ir nukentėjusiojo S. V. susitaikymą ir susitarimą dėl žalos atlyginimo patvirtinantis dokumentas. Nukentėjusysis S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamiesiems pretenzijų neturi, susitaikė su kaltinamaisiais, pasirašė taikos sutartį, pagal kurią kaltinamieji įsipareigoja solidariai per tris mėnesius atlyginti 1 500 eurų žalą.
Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.
Kaltinamojo I. P. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodė, kad gailisi ją padaręs.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis I. P. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 142-147), nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – įsipareigojimą atlyginti žalą, gailisi nusikaltęs, susitaikė su nukentėjusiuoju, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jo elgesio proceso metu matyti, jog jis tikrai nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. V.. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam S. V. susitaikius bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.
V. Dėl L. D. baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamasis L. D. ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teigė, kad yra visos sąlygos taikyti šį baudžiamojo kodekso institutą. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis S. V. pareiškė, kad kaltinamiesiems pretenzijų neturi, su jais pasirašė susitaikymo sutartį, pagal kurią įsipareigojo per tris mėnesius atlyginti 1 500 eurų padarytą žalą (t. 2, b. l. 111-112).
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija spręsti, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020, 2K-156-594/2023).
L. D. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nurodė, kad gailisi ją padaręs. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam L. D. ir susipažinus su nukentėjusiojo išreikšta pozicija, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju. Taigi kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis L. D. yra jauno ir darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi nuo psichiatrinių ar priklausomybės ligų.
BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo – kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų – buvimas yra lemiamas taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo buvimo nustatymas ir pripažinimas reiškia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, teisingumo principo įgyvendinimas ir kartu šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju instituto tikslai bus pasiekti netaikius BK specialiosios dalies normos sankcijoje nustatytos bausmės, o atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad ši nuostata yra vertinamojo pobūdžio. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Nagrinėjamu atveju, spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, kad L. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad L. D. anksčiau teistas penkis kartus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, kurioje kaltinamuoju taip pat patrauktas ir L. D.. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 178-180). Šios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, kad yra pagrindo manyti, jog ateityje L. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo L. D. padaryto naujo tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad L. D. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, šis jokių pretenzijų neturi, skirtinas artimas minimaliam. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 28 d. ir 2025 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiai šio nuosprendžio priėmimo dieną dar neįsiteisėję, todėl bausmės nebendrintinos.
VI. Kiti klausimai
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjų parinkimo kaltinamiesiems I. P. ir L. D., nustatęs tam BPK 51 straipsnyje numatytus pagrindus dėl būtino gynėjų dalyvavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamųjų turtinę padėtį, pažymėtina, kad abu kaltinamieji nedirba, pajamų neturi, be to jis įsipareigojo solidariai nukentėjusiajam atlyginti 1 500 Eur žalą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Tvirtina 2025 m. vasario 5 d. teisiamajame posėdyje sudaryta žalos atlyginimo sutartis, sudaryta tarp V. V. ir kaltinamųjų L. D. ir I. P., pagal kurią L. D. ir I. P. per 3 (tris) mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigojo solidariai sumokėti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų V. V..
Kaltinamajam L. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
Kaltinamajam I. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: apžiūros metu paimtus 2 vnt. foninio kvapo pavyzdžių, 1 vnt. mikrodalelių nuo sėdynės pavyzdžių ir 3 vnt. vatos tamponų su galimai biologinės kilmės pėdsakais, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esančius Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 1, b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, L. D. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam L. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikinti.
I. P. (I. P.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. V. (V. V.) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti I. P. (I. P.), kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu I. P. (I. P.) per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
I. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Patvirtinti 2025 m. vasario 5 d. žalos atlyginimo sutartį, sudarytą tarp V. V. ir kaltinamųjų L. D. ir I. P., pagal kurią L. D. ir I. P. per 3 (tris) mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigojo solidariai sumokėti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų V. V..
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. foninio kvapo pavyzdžių, 1 vnt. mikrodalelių nuo sėdynės pavyzdžių ir 3 vnt. vatos tamponų su galimai biologinės kilmės pėdsakais, nuosprendžiai įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.