Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei L. S.-Z. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei L. S.-Z. procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais – įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Teismo nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas sutiko, jog byla būtų nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant, teismas CPK 231 straipsnio 5 dalies ir 246 straipsnio 1 dalies pagrindu iš parengiamojo teismo posėdžio iš karto perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant.

Svarbu pažymėti, jog teismas, remiantis CPK 117 str., 2019-01-10 parengiamajame teismo posėdyje, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, įpareigojo ieškovą įteikti procesinius dokumentus atsakovei per antstolį. Iš 2019-01-17 antstolio pažymos matyti, jog procesinių dokumentų įteikti atsakovei nepavyko, nes niekas neatidarė durų (e.b.l. 76). Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu atitiko Konvencijos 6 str. nuostatas (Wolfgang Weber v. Germany, (dec) no. 30203/03, 2 October 2007). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konvencijos 6 str. nenustato specialios dokumentų įteikimo formos (Bogonos v. Russia, (dec) no. 68798/01, 5 February 2004).

Pažymėtina, jog teisės į teisingą procesą sąvoka apima esminę asmens teisę, t.y. teisę į adversarinį procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str.). Tai reiškia, jog civilinio proceso šalis privalo turėti galimybę ne tik žinoti apie procesą, bet ir pateikti įrodymus bei pasisakyti dėl jų. Nagrinėjamojoje byloje atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, taip pat ieškovas buvo įpareigotas juos įteikti per antstolį. Byloje esantys duomenys liudija, jog antstoliui nepavyko įteikti dokumentų atsakovei. Teismo vertinimu, atsakovei apie galimą teisminį procesą buvo žinoma, nes tai patvirtina ieškovo 2018-10-01 pranešimas atsakovei, kuriame jis informavo pastarąją, jog Sutartis nuo spalio 1 d. yra nutraukiama ir atsakovė iki spalio 8 d. privalo atlaisvinti butą; priešingu atveju, ginčas bus sprendžiamas teismo keliu (e.b.l. 32). Šis pranešimas atsakovei buvo įteiktas, pastaroji, reaguodama į tai, 2018-10-04 pateikė ieškovui atsakymą (e.b.l. 25). Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog atsakovė galėjo numatyti civilinės bylos inicijavimą prieš ją ir riziką, kokios gali kilti pasekmės, jei pastaroji nedalyvaus civiliniame procese. Taigi, atsakovė turėjo galimybę realizuoti savo teisę į teisingą procesą.

Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2013-10-30 sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 3 metų terminui, kuria ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovei (nuomininkei) Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas - butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo priimti butą ir mokėti nuomos mokestį bei kitus Sutartyje nurodytus mokėjimus (e.b.l. 5-11). Nurodyta Sutartis šalių buvo pratęsta iki 2018-11-30 (e.b.l. 24). Šalys Sutarties 6.1 p. – 6.5 p. nustatė mokėjimų ir atsiskaitymų pagal Sutartį tvarką. Mokėjimų pranešimų nuorašai (e.b.l. 12-17, 34) ir šalių elektroninio susirašinėjimo turinys (e.b.l. 19-23) patvirtina, jog atsakovė atliko nesavalaikius ir dalinius mokėjimus pagal Nuomos sutartį, ieškovas nuolat turėjo kontroliuoti sutarties vykdymą. Pagal Nuomos sutartį atsakovė turėjo pareigą mokėti ieškovui 620 Eur dydžio nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius (e.b.l. 24, 12-17), tačiau Swedbank išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018-03-29 iki 2018-08-04 atsakovė reguliariai mokėdavo po 200 Eur už nuomojamą butą (e.b.l. 28); be to, nurodytu laikotarpiu susidarė įsiskolinimas AB Vilniaus šilumos tinklams (e.b.l. 30-31), AB Energijos skirstymo operatoriui (e.b.l. 35) ir skola už administravimo išlaidas (e.b.l. 29). 2018-10-01 ieškovas pranešimu kreipėsi į atsakovę, prašydamas nedelsiant padengti susidariusį įsiskolinimą, pašalinti sutarties pažeidimus; be to, nurodė, jog esant esminiams Sutarties pažeidimams, ji yra nutraukiama nuo spalio 1 d. ir atsakovė privalo atlaisvinti butą iki spalio 8 d. (e.b.l. 32). Atsakovė, reaguodama į šį pranešimą, 2018-10-04 atsakyme nurodė, jog Sutartį vykdo tinkamai, mokėjimai buvo atlikti laiku, todėl buto neketino atlaisvinti iki spalio 8 d. (e.b.l. 25). Atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl kitų ginčo sprendimo būdų, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Nuomos sutarties nutraukimą, atsiskaičiusi su ieškovu ar atlaisvinusi ieškovui priklausančias gyvenamąsias patalpas, nėra (CPK 178 str.).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį savo teisių gynimo būdą pasirinkti, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, jog kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju yra įrodytos abi aplinkybės. Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui (e.b.l. 26-27), o atsakovė buvo minėto buto nuomininkė. Tarp šalių buvo sudaryta Nuomos sutartis, kurią ieškovas 2018-10-01 vienašališkai nutraukė atsakovei nemokant sutartyje nustatyto dydžio nuomos ir komunalinių mokesčių, taip pat naudojant butą ne pagal paskirtį, jo neprižiūrint, nesirūpinant buto saugumu ir priežiūra, darant buto pertvarkymus be ieškovo leidimo (e.b.l. 18-23, 32, 36-39, 40-42).

Pagal Nuomos sutarties 8.3 p., nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį prieš terminą, jei nuomininkas naudojasi butu ne pagal paskirtį, taip pat, kai nuomininkas visiškai ar iš dalies nesumoka nuomos mokesčio daugiau nei 2 kartus per 6 mėnesius, arba jeigu nuomininkas daugiau kaip 3 kartus per pusę metų nuomos mokestį ar kitus šios Nuomos sutarties numatytus mokėjimus sumoka ne laiku; taip pat kai nuomininkas kitaip iš esmės pažeidžia Sutartį (e.b.l. 5-11). Faktą, jog atsakovė pažeidė nurodytas Sutarties nuostatas, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (e.b.l. 18-23, 28-31, 35, 40-42). Juolab, kad 2018-10-08 pokalbio scenograma taip pat patvirtina faktą, jog atsakovės įsiskolinimas ieškovui buvo pakankamai didelis (ieškovo sutuoktinė R. Š.: „...jūs įsiskolinusi esat labai daug“, atsakovė L. S.: „Taip“) (e.b.l. 36-39). Tuo tarpu atsakovės teiginiai, nurodyti jos 2018-10-04 atsakyme ieškovui, jog ji tinkamai vykdė Sutartį, nėra patvirtinti jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

CK 6.611 straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pagal Nuomos sutartį įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti 620 Eur dydžio nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius (e.b.l. 24), tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovo teigimu, ieškinio pateikimo teismui dienai susidarė 4.215,90 Eur įsiskolinimas, kas patvirtina, jog atsakovė pažeidė nuomos sutarties 8.3.4 p. Šalys Nuomos sutartyje apibrėžė sąlygas, kurioms esant šalis gali vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį (Nuomos sutarties 8.3.2, 8.3.4). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė nuomos mokesčio nemoka, o jam vienašališkai nutraukus minėtą sutartį, gyvenamųjų patalpų neatlaisvino ir šiuo metu tebegyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama ne tik neteisėtai užvaldant svetimą turtą, bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausančiu turtu. Pagal CK 4.98 str., savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Pagal CK 4.98 str., ieškovo teisės gali būti ginamos tik tuomet, jei jis yra buto savininkas ir nustačius, kad atsakovė pažeidė jo teises. Byloje faktas, kad ieškovas yra buto, iš kurio prašo iškeldinti atsakovę, savininkas konstatuotas. Faktiniai bylos duomenys liudija, jog atsakovė gyvena prieš ieškovo valią, nesant jokio teisinio pagrindo ir taip pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus interesus naudoti, valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą (Konvencijos Pirmasis Protokolas 1 str., CK 4.37 str.). Nustačius, jog ieškovas yra ginčo buto savininkas, darytina išvada, kad jis gindamas savo teisę naudotis butu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio buto (CK 4.98 str.). Kadangi atsakovė pažeidė ieškovo kaip savininko teises naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, remiantis CK 4.98 ir 6.611 straipsniais bei Sutarties 8.3 punktu, ji yra iškeldintina iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog nagrinėjamojoje byloje ieškovas neprašė priteisti nuomos ir komunalinių mokesčių įsiskolinimo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas patyrė 79 Eur žyminio mokesčio ir 50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (e.b.l. 33, 74-75), iš viso – 139 Eur, jos yra priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 786,50 Eur (CPK 98 str.). Teismo vertinimu, tai yra pagrįstos ir protingos išlaidos, todėl priteistinos (e.b.l. 43, 47-48).

Taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos 12,62 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę L. S.-Zavadską, a.k.: (duomenys neskelbtini) iš ieškovui A. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. 4199-2017-4012, esančio Santariškių g. 39H-22, Vilniuje, su jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės L. S.-Zavadskos, a.k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo A. Š., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 925,50 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis Eur ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. S.-Zavadskos, a.k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,62 Eur (dvylika Eur ir 62 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.