- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-643/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ozo turtas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neiseris“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ozo turtas“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Neiseris“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-3237-881/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Neiseris“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ozo turtas“ dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB ,,Neiseris“ ir AB „Vilniaus Akropolis“ 2006 m. birželio 20 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), o remiantis 2008 m. gegužės 12 d. UAB „Akropolis“ atskyrimo sąlygomis, nuomos sutarties pagrindu išnuomoto daikto nuosavybės teisės ir visos nuomotojo teisės ir pareigos pagal sutartį perėjo UAB „OZO turtas“ (2008 m. liepos 1 d. Susitarimas dėl sutartinių santykių tęsimo). Vadovaujantis Sutarties 17.6 punktu nuomotojas, prieš 30 dienų terminą raštu įspėjęs nuomininką, nesikreipdamas į teismą dėl sutarties nutraukimo, turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, jei nuomininkas Sutarties nustatyta tvarka ir terminais nemoka nuomos mokesčio, mokesčio už komunalines paslaugas, papildomo mokesčio ar avanso, numatyto sutartyje, ar jų dalies.
Nuomininkui (ieškovui) vėluojant atlikti mokėjimus pagal nuomos sutartį, nuomotojas (atsakovas) UAB „Ozo turtas“ 2010 m. gegužės 24 d. atjungė elektros energijos tiekimą išnuomotose patalpose, o 2010 m. birželio 4 d. pranešimu „Dėl 2006 m. birželio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. X-555/N-06/06/20 nutraukimo“ vienašališkai nuo 2010 m. birželio 4 d. nutraukė Sutartį ir nurodė, kad ieškovas privalo atlaisvinti ir priduoti patalpas iki 2010 m. birželio 24 d.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Neiseris“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti, kad Sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2010 m. gegužės 24 d. dėl atsakovo UAB ,,Ozo turtas“ kaltės, priteisti iš atsakovo UAB ,,Ozo turtas“ 281 742 Lt nuostolių už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. dėl neteisėto 2006 m. birželio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. X-555/N-06/06/20 nutraukimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas Sutartį nutraukė pažeisdamas sutartyje nustatytą sutarties nutraukimo tvarką, dėl ko ieškovas patyrė ženklius nuostolius, negavo planuotų pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti iš Akropolio prekybos centre nuomojamose patalpose vykdomos veiklos. Be to, atsakovas 2010 m. gegužės 24 d. be jokio teisinio pagrindo ieškovo nuomojamose patalpose atjungė elektros energijos tiekimą. Ieškovo teigimu, tokie atsakovo veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurių ieškovas negalėjo vykdyti savo veiklos, patyrė nuostolių. Dėl šių aplinkybių Sutartis, pasak ieškovo, turi būti laikoma nutraukta nuo 2010 m. gegužės 24 d., t. y. nuo tos dienos, kai dėl atsakovo kaltų veiksmų nutrūko veikla nuomojamose patalpose. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas teigia patyręs 281 742 Lt nuostolių (negautos pajamos nuo 2010 m. gegužės 24 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.), o atsakovo veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos prielaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB ,,Ozo turtas“ ieškovo UAB „Neiseris“ naudai 26 925,62 Lt nuostolių (negautų pajamų), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį (17.6 punktas), tačiau apie galimą Sutarties nutraukimą nuomininkas turėjo būti informuojamas raštu prieš 30 dienų. Kadangi ieškovas tvirtino, jog apskritai negavo išankstinio pranešimo iš atsakovo apie ketinimą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, o nuomotojo ketinimai jam tapo žinomi tik 2010 m. birželio 4 d., kai atsakovas ieškovui įteikė pranešimą „Dėl 2006 m. birželio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. X-555/N-06/06/20 nutraukimo“, teismas nepasisakė dėl teismo posėdžio metu iškeltų argumentų apie išankstinio pranešimo apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį įteikimo elektroniniu paštu tinkamumą ir atitikimą sutarties sąlygoms, tačiau sprendė, jog įvertinus Sutarties sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė jos sąlygas, reglamentuojančias nuomos sutarties nutraukimo tvarką, ir 2010 m. birželio 4 d. informuodamas nuomotoją apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą tą pačią dieną, nesudarė galimybės ieškovui pašalinti nuomos sutarties pažeidimų, kartu eliminavo nuomininkui galimybę dar mažiausiai 30 dienų naudotis išsinuomotomis patalpomis ūkinei - komercinei veiklai vykdyti ir gauti pelną. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui nuostolius (negautas pajamas), atsiradusius dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų pažeidimo.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo veiksmų, atjungiant ieškovo nuomojamose patalpose elektros energiją, o pripažinti, kad faktiškai Sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. gegužės 24 d., nėra pagrindo, nes elektros energijos tiekimo nutraukimas, nors ir nėra adekvati priemonė, tačiau laikytina priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymu. Kita vertus, teismas sprendė, kad dėl atsakovo padarytų Sutarties nutraukimo pažeidimų ieškovas patyrė nuostolius, negavo planuotų pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti iš nuomojamose patalpose vykdomos veiklos, už vieną mėnesį, todėl, atsižvelgiant į vidutinį ieškovo grynąjį pelną 5 mėnesių laikotarpiu iki Sutarties nutraukimo, darė išvadą, jog ieškovui priteistina 26 925,62 Lt nuostolių atlyginimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ozo turtas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, iš šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl nebuvo pagrindo priteisti ieškovui nuostolius (negautas pajamas).
2. Sutartis buvo teisėtai nutraukta 17.6 punkto pagrindu, nes ieškovas pažeidinėjo mokėjimo terminus ir apskritai nuomos bei kitus mokesčius pagal Sutartį nustojo mokėti nuo 2010 m. gegužės mėn. ir iki šiol yra neapmokėjęs 7 sąskaitų, pateiktų 2010 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais, įskaitant ir delspinigius.
3. Ieškovui vėluojant atsiskaityti pagal Sutartį, jam buvo siunčiami pranešimai su nurodymu padengti įsiskolinimą bei įspėjimas, jog Sutartis gali būti nutraukta (2010 m. sausio 18 d., 2010 m. sausio 22 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 17 d. pranešimai), o kiekvienas iš šių pranešimų yra ir turi būti laikomas įspėjimu apie Sutarties nutraukimą tuo atveju, jeigu nebus padengtas įsiskolinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai neįvertino minėtų ieškovui siųstų dokumentų, nepasisakė dėl jų teisinės galios ir tuo pažeidė rungimosi principą. Pranešimų siuntimas ieškovui užtikrino galimybę įvykdyti prievolę per papildomą terminą, tačiau šia galimybe ieškovas UAB „Neiseris“ nepasinaudojo, o atvirkščiai – toliau šiurkščiai ir tendencingai pažeidinėjo Sutartį.
4. Į bylą pateikti visi reikšmingi dokumentai, įrodantys, kad pranešimai ieškovui buvo įteikti elektronine forma (elektroniniu paštu), kas tarp šalių buvo įprasta (daugiau kaip metus laiko trukusi) praktika ir ieškovas dėl to jokių pretenzijų dėl netinkamo dokumentų įteikimo nereiškė, o ta aplinkybė, kad šalys raštu nepakeitė Sutarties nuostatų, nustatančių pranešimų siuntimo tvarką, laikytina formaliu ir neesminiu pranešimų siuntimo tvarkos pažeidimu.
5. Skundžiamu sprendimu netinkamai įvertintas savigynos adekvatumas (CK 6.46, 6.58 str.), nes toks savigynos būdas pasirinktas kaip paskutinė priemonė nepavykus susitarti taikiai, derybų būdu, egzistuojant pakartotiniam esminiam Sutarties pažeidimui iš ieškovo pusės bei ieškovui ignoruojant atsakovo nuolat siunčiamus pranešimus dėl Sutarties pažeidimo.
6. Atsakovas, pasinaudojęs vienu iš civilinių teisių gynybos būdų (prievolės vykdymo sustabdymu), vėliau jį pakeitė kitu – pareiškė ieškinį teisme dėl skolos priteisimo, o tokie atsakovo veiksmai yra ne tik adekvatūs nagrinėjamai situacijai ir ieškovo piktybiškumui bei nesąžiningumui, tačiau ir visiškai teisėti bei logiškai nuoseklūs.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Neiseris“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apie priešpriešinės prievolės sustabdymą atsakovas pirmą kartą užsiminė teismui pateikdamas tripliką, o tai, kad elektros išjungimas yra priešpriešinės prievolės vykdymas, ieškovui nepranešė ir nedavė jokio paaiškinimo nei žodžiu, nei raštu.
2. Atsakovas nesiekė bendradarbiauti ir išsaugoti sutartinius santykius, nesinaudojo sutartimi suteiktomis teisėmis reikalauti netesybų už laiku nesumokėtą nuomos mokestį (CK 6.38, 6.200 str.), o vienašališkas sutarties nutraukimas nėra adekvatūs veiksmai vėlavimui sumokėti nuomos mokestį už vieną mėnesį (pagal PVM sąskaitas – faktūras OZ 13636 ir OZ 13916). Be to, Sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos jas pasiūliusio ir parengusio atsakovo nenaudai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Sutarties 16.13 punkto ryšį su 17.6, 17.8 ir 17.9 punktais, nes elektros energija yra viena iš komunalinių paslaugų rūšių ir jos netiekimas, atimant galimybę patalpose vykdyti veiklą, reiškia Sutarties nutraukimą nuo 2010 m. gegužės 24 d., o sutarties nutraukimas 2010 m. birželio 4 d. buvo tik formalus.
4. Teismas nepasisakė dėl atsakovo pranešimų ieškovui įteikimo tinkamumo, o Sutarties 20.10 punkte aiškiai nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada pranešimai laikomi tinkamai įteiktais (registruotu paštu, per kurjerį, asmeniškai), todėl atsakovo nuoroda į įspėjimus dėl galimo Sutarties nutraukimo turi būti vertinama kritiškai, juolab, kad įspėjimo apie galimą Sutarties nutraukimą, protingo termino pažeidimui pašalinti nustatymą ieškovas Sutartyje nustatyta pranešimų įteikimo forma nėra gavęs. Be to, pats atsakovas, asmeniškai įteikdamas ieškovui pranešimą apie Sutarties nutraukimą nuo birželio 4 d., savo veiksmais pripažino, jog dokumentai laikomi tinkamai įteiktais tik jei jie įteikti vadovaujantis Sutarties 20.10 punktu.
5. Sutartis pripažintina nutraukta nuo 2010 m. gegužės 24 d. dėl atsakovo UAB „Ozo turtas“ kaltės, todėl negautos ieškovo pajamos skaičiuotinos būtent nuo šios datos. Be to, atsakovas pažymi, kad ieškovo pajamos kas mėnesį didėjo, o teismas, niekuo neargumentuodamas, nepagrįstai negautų pajamų vidurkį skaičiavo pagal paskutinius penkis mėnesius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ozo turtas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog apie elektros energijos atjungimą atsakovas ieškovą informavo žodžiu – pačia operatyviausia ir tokioje situacijoje tinkamiausia forma, o informavimo raštu apie būsimą priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymą nenumato nei įstatymai, nei Sutartis. Ieškovas nebeketino pasilikti patalpose, tačiau ir toliau jomis naudojosi bei neketino už tai atsiskaityti. Apeliantas visiškai nepagrįstai tapatina savigynos būdą (priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymą) su Sutarties nutraukimu. Ieškovas sutiko su susiklosčiusia pranešimų siuntimo praktika, o šalys gali nesilaikyti Sutarties sąlygos tais atvejais, kai iš jų konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, jog abi šalys yra atsisakiusios tokios sąlygos (CK 6.183 str. 2 d.). Atitinkamai 2010 m. birželio 4 d. pranešimas yra vienas iš daugelio nuomininkui (ieškovui) įteiktų pranešimų, kuris buvo pateiktas siekiant nustatyti Sutarties nutraukimo ir patalpų atlaisvinimo datą, o ne siekiant informuoti nuomininką apie Sutarties nutraukimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindę išaugusių pajamų realumą ateityje, o taip pat iki šiol nenurodo, kodėl negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos būtent iki 2010 m. lapkričio 24 d.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Neiseris“ prašo atsakovo UAB „Ozo turtas“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šalys priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo teise privalo naudotis sąžiningai ir protingai, apie tai pranešdamos kitai šaliai (CK 6.28, 6.207 str.), kas konkrečiu atveju nebuvo padaryta. Be to, už laiku neapmokėtas sąskaitas Sutartis numatė netesybų skaičiavimą, tačiau atsakovas tuo nesinaudojo, o ėmėsi drastiškų priemonių, neadekvačių vėlavimui sumokėti nuomos mokestį už vieną mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.
Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą svarbu yra atsižvelgti į Sutarties 17.6 punkto nuostatas, pagal kurias šalys laisva valia susitarė, kad nuomininkui (ieškovui) sutarties nustatyta tvarka ir terminais nemokant nuomos mokesčio, mokesčio už komunalines paslaugas, papildomo mokesčio ar avanso, nuomotojas (atsakovas), prieš 30 dienų raštu įspėjęs ieškovą, nesikreipdamas į teismą dėl sutarties nutraukimo, turi teisę ją nutraukti. Taigi Sutarties šalys 30 dienų terminą manė esant pakankamu ir protingu siekiant išvengti papildomų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo nuostolių, nutraukiant Sutartį nurodytu pagrindu. Minėta, kad Sutartis tarp šalių buvo nutraukta būtent ieškovui netinkamai vykdant įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį (šios aplinkybės ieškovas iš esmės neginčija). Todėl ieškovo apeliaciniame skunde esanti nuoroda į Sutarties 17.8 punktą, kuriame aptariamas kitas Sutarties nutraukimo pagrindas – kai nuomininkas tris (ar daugiau) kartų pažeidžia sutartį ir/ar Prekybos centro taisykles bei kuriame numatytas kitas – 3 mėnesių įspėjimo terminas, nėra pagrįsta.
Nustačius, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį (2011 m. vasario 2 d. pažyma (1 t., b. l. 184), paties ieškovo procesiniuose dokumentuose, teiktuose Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-666-258/2011 nurodytas 113 119,77 Lt įsiskolinimas 2010 m. gegužės 24 dienai (CPK 178 str. 3 d.)) pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodo ieškovas, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį 17.6 punkto c papunktyje numatytu pagrindu. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo teise pasinaudojo netinkamai bei, priešingai negu šalys susitarė, sutartį nutraukė tą pačią dieną (2010 m. birželio 4 d.), kai apie tai pranešė ieškovui, neįspėjus jo prieš 30 dienų.
Tiesa, atsakovas teigia, kad apie sutarties nutraukimą jis informavo ieškovą 2010 m. sausio 18, sausio 22, balandžio 15 ir gegužės 17 dienomis elektroniniu paštu. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar elektroniniu paštu siųsti pranešimai gali būti vertinami tinkamu sutarties šalies informavimu (Sutarties 20.10 punktas), jose esanti bendro pobūdžio nuoroda į tai, kad pranešimas gali būti laikomas įspėjimu, kurio pagrindu nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį, turint omenyje, kad po šių pranešimų gavimo Sutartis nebuvo nutraukiama, o nei viename iš jų nėra nurodyta, kad sutartis bus nutraukta būtent 2010 m. birželio 4 d., jų pagrindu negalima teigti, kad atsakovas įvykdė pareigą įspėti ieškovą prieš 30 dienų apie Sutarties nutraukimą. Kita vertus, ieškovas nei savo apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą neteigia, kad minėtų pranešimų nebuvo gavęs. Apeliaciniame skunde tik teigiama, kad įspėjimo apie galimą sutarties nutraukimą, protingo termino pažeidimui pašalinti nustatymą, ieškovas sutartyje nustatyta pranešimų įteikimo forma nėra gavęs.
Be to, iš atsakovo paaiškinimų (kurie ieškovo nebuvo paneigti) matyti, kad atsakovui nuo 2009 m. gegužės mėnesio įdiegus elektroninę sąskaitų pateikimo nuomininkams programą ,,E-pay“, sąskaitos nuomininkams, taip pat pranešimai ir/arba pranešimai apie šias sąskaitas, buvo siunčiami elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikštų pretenzijas dėl netinkamo informavimo būdo. Priešingai, pats ieškovas susirašinėjo su atsakovu elektroniniu paštu, kas rodo, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais tokį informavimo būdą pripažino tinkamu (1 t., 209-213 b. l.). Nurodyta aplinkybė dar kartą patvirtina, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti Sutartį (17.6 punktas, 17.7 punktas). Tačiau tai padaręs, atsakovas nesilaikė nuostatos dėl nuomininko įspėjimo prieš 30 dienų terminą, kurį Sutarties šalys įtvirtino kaip protingą įspėjimo terminą tikslu abiems šalims išvengti galimų papildomų nuostolių, susijusių su Sutarties nutraukimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigiama atsakovo apeliaciniame skunde, pagrįstai konstatavo vieno mėnesio ieškovo planuotų pajamų negavimą. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti jo patirtus nuostolius už 6 mėnesius neparemtas nei Sutarties, nei įstatymo nuostatomis. Pastebėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde 6 mėnesių termino nuostoliams atlyginti net nebandoma pagrįsti. Tiesa, kaip jau konstatuota anksčiau, ieškovas nepagrįstai nurodo Sutarties 17.8 punktą, tačiau net ir šiame punkte kalbama apie 3, o ne 6 mėnesių įspėjamąjį laikotarpį.
Apskaičiuodamas ieškovo patirtų nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo gaunamų pajamų vidurkį, o tokį nuostolių nustatymo būdą argumentavo motyvais, su kuriais, jų neatkartodama, kolegija sutinka. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai šių išvadų pagrįstumo nepaneigia. Be to, paties ieškovo pateikti gaunamų (gautinų) pajamų paskaičiavimai bei jo išrašytos sąskaitos faktūros, kolegijos nuomone, nėra pakankami įrodymai ieškovo nuostoliams įrodyti, nes ieškovo teiginiai apie nuolat augančias pajamas prieštarauja jo paties veiksmams Sutarties nustatytais terminais nemokant nuomos ir kitų Sutartyje numatytų mokesčių, kas leidžia abejoti ieškovo pajamų realumu. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovo patirtų nuostolių dydį nėra pagrindo (CK 6.249 str. 1 d.).
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad šalių sutartis nebuvo nutraukta nuo 2010 m. gegužės 24 d., ieškovas nurodo, kad atsakovas apie priešpriešinės prievolės sustabdymą pirmą kartą užsiminė tik savo triplike. Tačiau ieškovas nenurodo, kiek ši aplinkybė gali nulemti atsakovo veiksmų teisinį kvalifikavimą, juolab, kad iki šio procesinio dokumento atsakovas niekada neteigė, kad išjungdamas elektrą jis nutraukė Sutartį. Be to, elektros išjungimas nėra priliginamas Sutarties nutraukimui, o ieškovo nuoroda į Sutarties 16.13 punktą nėra pagrįsta, nes minėtoje normoje nuomotojo teisė neteikti nuomininkui komunalinių paslaugų siejama su Sutarties nutraukimu, be kita ko, ir Sutarties 17.6 punkte numatytu pagrindu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
Todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus nutraukiant elektros tiekimą, pagrįstai, sprendime nurodytais motyvais, vertino kaip priešpriešinės prievolės sustabdymą (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnis, 6.207 straipsnis), kartu konstatuodamas šios atsakovo pasirinktos priemonės neadekvatumą. Pastarosios išvados pagrįstumą patvirtina tai, kad elektros tiekimas buvo nutrauktas šalims derantis dėl Sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu (1 t., 210, 214 b. l.). Kita vertus, ši aplinkybė negali nulemti teismo nustatyto ieškovo patirtų nuostolių dydžio neteisingumo, nes, bet kokiu atveju, jie turi būti apskaičiuojami už 1 mėnesį.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad atsakovas nesiekė bendradarbiauti ir išsaugoti sutartinius santykius, nesinaudojo Sutartimi suteiktomis teisėmis reikalauti netesybų už laiku nesumokėtą nuomos mokestį. Tačiau ieškovo teiginiai apie vengimą bendradarbiauti paneigiami byloje esančiais įrodymais apie tarp šalių vykusias derybas dėl Sutarties vykdymo, o atsakovo teisę Sutartį nutraukti, ieškovui nemokant nuomos mokesčio, šalys numatė laisva valia sudarytoje Sutartyje.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.