Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla Nr. 2-3237-881/2011 pagal ieškovo UAB „Neiseris“ ieškini atsakovui UAB ,,Ozo turtas“ del nuomos sutarties pripažinimo nutraukta del atsakovo kaltes ir nuostoliu atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB ,,Neiseris“ su AB „Vilniaus Akropolis“ sudare negyvenamuju patalpu nuomos sutarti Nr. X-555/N-06/06/20 (t. 1, b. l. 9-35). Remiantis 2008 m. gegužes 12 d. UAB „Akropolis“ atskyrimo salygomis Nuomos sutarties pagrindu išnuomoto daikto nuosavybes teises, o taip pat visos nuomotojo teises ir pareigos pagal Nuomos sutarti perejo UAB „OZO turtas“ (2008 m. liepos 1 d. Susitarimas del sutartiniu santykiu tesimo, t. 1, b. l. 36). Pagal 2006 m. birželio 20 d. Negyvenamuju patalpu nuomos sutarti Nr. X-555/N-06/06/20 nuomininkas iš nuomotojo išsinuomojo 6 737 m² bendro ploto naudojimo negyvenamasias patalpas ir 241 m² bendro ploto negyvenamasias patalpas, esancias Ozo g. 25, Vilniuje (t. 1, b. l. 11), nuomininko veiklai vykdyti bei jas naudoti pagal patalpu paskirti, t. y. prekybos ar paslaugu vieneto, naudojanciam pavadinima ir/ar prekes ženkla (ar ženklus) ,,RENLENA“, ir skirtam mažmeninei prekybai ivairiomis prekemis ir/ar paslaugomis, panašiomis i prekes ir/ar paslaugas bet kuriuo metu parduodamas kituose nuomininko valdomuose prekybos ar paslaugu vienetuose su tokiu pat pavadinimu, veiklai (Negyvenamuju patalpu nuomos sutarties Nr. X-555/N-06/06/20 5 p., t. 1, b. l. 13).

Pagal nuomos sutarti viena šalis (nuomotojas) isipareigoja duoti kitai šaliai daikta laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokesti, o kita šalis (nuomininkas) isipareigoja moketi nuomos mokesti (CK 6.477 str. 1 d.). Nuomininkas privalo sutartyje nustatytu laiku moketi nuomos mokesti (CK 6.487 str. 1 d.). Nagrinejamu atveju šalys Nuomos sutarties 13.2 a punkte susitare, kad nuomininkas kiekviena einamaji menesi moka nuomotojui minimalu nuomos mokesti pagal pateikiama mokejimo saskaita. Nuomotojas pateikia saskaita už einamaji kalendorini menesi per pirmasias 5 to menesio darbo dienas, o nuomininkas tokia saskaita isipareigoja apmoketi per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Šalys sutarties 19.4 punkte taip pat susitare, jog jeigu nuomininkas veluoja sumoketi nuomos mokesti, mokesti už komunalines paslaugas ir/ar papildoma mokesti daugiau nei 7 dienas nuo sutartyje numatytos mokejimo dienos, nuomininkas moka nuomotojui delspinigius, lygius 0,1 procento nuo laiku nesumoketos sumos už kiekviena uždelsta diena.

Šalys nuomos sutarties 17.4 punkte taip pat susitare, jog sutartis gali buti nutraukta abipusiu rašytiniu šaliu susitarimu, be to, 17. 6 punkte nustate, kad nuomotojas, prieš 30 dienu termina raštu ispejes nuomininka, nesikreipdamas i teisma del sutarties nutraukimo, turi teise nutraukti sutarti prieš termina tik esant bent vienai iš šiu aplinkybiu: nuomininkas naudojasi patalpomis ne pagal sutarti ar patalpu paskirti; nuomininkas tycia ar del neatsargumo blogina patalpu bukle; nuomininkas sutarties nustatyta tvarka ir terminais nemoka nuomos mokescio, mokescio už komunalines paslaugas, papildomo mokescio ar avanso, numatyto sutartyje, ar ju dalies; nuomininkas neatlieka einamojo patalpu remonto tais atvejais, kai pagal Lietuvos istatymus ar sutarti privalo ji daryti; jei nuomininkas subnuomoja patalpas ar ju dali pažeisdamas sutarties nuostatas.

Nuomininkui (ieškovui) veluojant atlikti mokejimus pagal nuomos sutarti, nuomotojas (atsakovas) 2010 m. birželio 4 d. pranešimu „Del 2006 m. birželio 20 d. Negyvenamuju patalpu nuomos sutarties Nr. X-555/N-06/06/20 nutraukimo“ vienašališkai nuo 2010 m. birželio 4 d. nutrauke nuomos sutarti. ir nurode, kad ieškovas privalo atlaisvinti ir priduoti patalpas iki 2010 m. birželio 24 d. (t. 1, b. l. 37).

Šalys laisva valia sudare sutarti ir sutartyje nustate tarpusavio teises bei pareigas, o pagal CK 6.189 straipsnyje itvirtinta sutarciu privalomumo (pacta sunt servanda) principa, teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia. Del to vienašališkai keisti sutarties nuostatu ar nutraukti sutarti neleidžiama, išskyrus istatyme ar sutartyje numatytus atvejus, laikantis istatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217, 6.223 str.). Kaip jau buvo mineta, šalys negyvenamuju patalpu nuomos sutartyje susitare, jog nuomos sutartis gali buti nutraukta ne tik šaliu abipusiu susitarimu, bet ir vienašališkai. Sutartyje šalys detalizavo kokioms salygoms esant sutartis gali buti nutraukta vienašališkai nuomotojo iniciatyva. Kadangi ieškovas delse laiku sumoketi nuomos mokesti, o vienas iš negyvenamuju nuomos sutarties 17.6 punkte ivardintu nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pagrindu yra prievoles moketi nuomos mokesti ir kitus mokescius pagal nuomos sutarti netinkamas vykdymas, teismas sprendžia, jog atsakovas turejo teise nutraukti nuomos sutarti. Nors nuomos sutarties 17.6 punkte yra itvirtintas baigtinis vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu nuomotojo iniciatyva sarašas, taciau egzistuojat bent vienam iš ju, nuomininkas apie galima sutarties nutraukima turi buti informuojamas raštu prieš 30 dienu. Ieškovas tvirtina, jog apskritai nebuvo informuotas apie ketinima nutraukti negyvenamuju patalpu nuomos sutarti, taciau jo nuomone, atsakovui ketinant vienašališkai nutraukti nuomos sutarti, jis privalejo ieškova ispeti prieš tris menesius, nes tokia pareiga nuomotojui, ketinanciam vienašališkai nutraukti sutarti, nustato nuomos sutarties 17.8 punktas. Nuomos sutarties 17.8 punktas reglamentuoja nuomotojo teise vienašališkai nutraukti sutarti tuo atveju, kai nuomininkas 3 ar daugiau kartu pažeidžia sutarti ir/ar prekybos centro vidaus taisykles. Tokiu atveju, nuomininkas apie sutarties nutraukima yra informuojamas raštu prieš tris menesius. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime i ieškini išsakytais argumentais, jog nuomos sutarties 17.6 ir 17.8 punktuose itvirtintos visiškai skirtingos sutarties nutraukimo proceduros, kuriu taikymas atskiriamas pagal sutarties pažeidimo pagrindus, todel ieškovas nepagristai teigia, jog sutarties 17.8 punktas apima 17.6 punkta ir bet kuriuo atveju nutraukiant sutarti turi buti taikomas 3 menesiu ispejimo terminas. Kita vertus, nuomos sutarties 17.7 punkte nustatyta, kad šalis turi raštu pranešti kitai šaliai apie aplinkybiu, esanciu sutarties nutraukimo pagrindu, atsiradima bei nurodyti protinga termina, atsižvelgiant i konkrecios aplinkybes pobudi, tokiai aplinkybei pašalinti, ir nagrinejamu atveju šis terminas, atsižvelgiant i sutarties salygas, reglamentuojancias sutarties nutraukima, negalejo buti trumpesnis nei 30 dienu. Tuo atveju, jei per pranešime nurodyta termina tokia aplinkybe nera pašalinama, šalis igyja teise nutraukti sutarti, vadovaudamasi šiame sutarties straipsnyje nustatyta tvarka. Nors, atsakovas irodineja, kad iš anksto informavo nuomininka el paštu apie galima sutarties vienašališka nutraukima, taciau ieškovas teigia tokio pranešimo negaves. Kadangi ieškovas tvirtina, jog apskritai negavo išankstinio pranešimo iš atsakovo apie ketinima vienašališkai nutraukti nuomos sutarti, o nuomotojo ketinimai jam tapo žinomi tik 2010 m. birželio 4 d., kai atsakovas ieškovui iteike pranešima „Del 2006 m. birželio 20 d. Negyvenamuju patalpu nuomos sutarties Nr. X-555/N-06/06/20 nutraukimo“, teismas nepasisako del teismo posedžio metu iškeltu argumentu apie išankstinio pranešimo apie ketinima nutraukti nuomos sutarti pranešimo iteikimo el paštu tinkamuma ir atitikima sutarties salygoms, taciau sprendžia, jog ivertinus sutarties salygas, darytina išvada, kad atsakovas pažeide sutarties salygas, reglamentuojancias nuomos sutarties nutraukimo tvarka, ir 2010 m. birželio 4 d. informuodamas nuomotoja apie vienašališka nuomos sutarties nutraukima ta pacia diena, nesudare galimybes ieškovui pašalinti nuomos sutarties pažeidimu, kartu eliminavo nuomininkui galimybe dar mažiausiai 30 dienu naudotis išsinuomotomis patalpomis ukinei-komercinei veiklai vykdyti ir gauti pelna. Del šiu priežasciu atsakovui kyla pareiga atliginti ieškovui nuostolius (negautas pajamas), atsiradusius del nuomos sutarties nutraukimo salygu pažeidimo.

Kita vertus, ieškovas nepagristai teigia, kad atsakovo pranešimas apie vienašališka sutarties nutraukima jam buvo netiketas, nes šalys jau ilga laika bendradarbiavo, todel ieškovas pagristai tikejosi testi bendradarbiavima. Tai, kad viena iš esminiu sutarties salygu buvo pažeista ieškovui buvo žinoma nuo tos dienos, kai šis neivykde iš nuomos sutarties kylancios pareigos ir nesumokejo nuomotojui nuomos mokescio už nuomojamas patalpas. Be to, kaip patvirtina pats ieškovas, atsakovas 2010 m. gegužes 24 d., t. y. likus beveik savaitei iki nuomos sutarties vienašališko nutraukimo 2010 m. birželio 4 d., ieškovo nuomojamose patalpose atjunge elektros energijos tiekima. Šia aplinkybe 2010 m. gegužes 26 d. konstatavo ir antstole Jurgita Bareikiene faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 38). Tokius atsakovo veiksmus teismas laiko neadekvaciais, nes tokiu budu atsakovas taip pat pažeide nuomos sutarties salygas ir apsunkino ieškovo galimybes naudotis išsinuomotu daiktu pagal jo tiesiogine paskirti (nesant elektros, neimanoma vykdyti prekybos), del ko ieškovas galimai patyre nuostolius. Taciau šioje byloje ieškovas nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius, atsiradusius del atsakovo veiksmu, atjungiant ieškovo nuomojamose patalpos elektros energija. CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatu, turi teise laisvai disponuoti joms priklausanciomis procesinemis teisemis. Šis istatyme itvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teise laisvai disponuoti procesinemis teisemis, t. y. procesines teises turetojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teises gynimo buda. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teises gynimo buda, nustato ginco nagrinejimo ribas, kurias apibrežia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plesti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštu reikalavimu, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principa, ginco nagrinejimo ribas, irodinejimo dalyka nustato ginco šalys, o teismas turi spresti byla vertindamas tik šaliu nurodytus faktus ir ju pateiktus irodymus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipedos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003; 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje Vilniaus miesto savivaldybe v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. J. C. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. M. v. UAB ,,Velidas“, V. P., G. L. ir S. B., bylos Nr. 3K-3-94/2009; kt.). Del šiu

Teismas sprendžia, jog nera pagrindo pripažinti, kad faktiškai nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. gegužes 24 d., kadangi elektros energijos tiekimo nutraukimas, nors ir nera adekvati priemone, taciau laikytina priešpriešines prievoles vykdymo sustabdymu. Tokie veiksmai nera neteiseti, kadangi teise sustabdyti prievoles vykdyma, esant tam tikroms aplinkybems, numato istatymai. Teismu praktikoje palankiai vertinamas toks civiliniu teisiu gynimo budas, kaip savigyna (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Sprendžiant klausima del sutarties šalies teises sustabdyti savo prievoles ivykdyma, kai savo priešpriešines prievoles neivykdo kita sutarties šalis, taikomos CK 6.46 straipsnio, 6.58 straipsnio ir 6.207 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dali skolininkas turi teise sustabdyti prievoles vykdyma, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešines pareigos, jeigu skolininko pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievoles vykdymo sustabdyma. Pagal CK 6.58 straipsni, jeigu sutartines prievoles ivykdymas yra priešpriešinis, o prievoles šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei ivykdyti, prievoles neivykdo arba yra aišku, kad nustatytu terminu jos neivykdys, kita prievoles šalis turi teise sustabdyti priešpriešini savo prievoles vykdyma arba apskritai atsisakyti ja vykdyti. Taigi teismas daro išvada, jog atsakovo veiksmai, ginant savo pažeistas teises, kurie atitinka istatymo nuostatas, negali buti vertinami kaip nuomos sutarties vienašališkas nutraukimas nuo mineto termino.

Sutartine civiline atsakomybe taikoma tais atvejais, kai viena sutarties šalis neivykdo ar netinkamai ivykdo sutarti, del to kita šalis turi teise reikalauti nuostoliu atlyginimo ar netesybu (CK 6.245 str. 3 d.). Padaryti nuostoliai turi buti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialus istatymai ar sutartis nustato ribota atsakomybe (CK 6.251 str. 1 d.). Nuostoliu kaip pinigines žalos išraiškos turi buti atlyginama tiek, kiek nukentejes asmuo del padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktu žalos kompensavimo funkcija. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštu tokio asmens nepagrista praturtejima. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2006 m. lapkricio 6 d. nutarime V. Š. v. A. N. byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinta, kad turto sumažejimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tiketinos gauti sumos, kuriu jis negavo del neteisetu skolininko veiksmu, arba del tokiu veiksmu prarasta nauda. Teises doktrinoje ir teismu praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali buti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažejimas), sprestina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagristai tiketasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šiu pajamu negauta del neteisetu skolininko veiksmu. Nagrinejamos bylos atveju ieškovo nurodytos negautos pajamos kyla ne tiek iš atsakovo neteisetu veiksmu, kiek iš atsakovo padarytu sutarties nutraukimo pažeidimu. Teismas daro išvada, jog ieškovas irode esant visas tris salygas, butinas negautu pajamu pagrindimui: pirma, ieškovas buvo sudares prekybos plotu ilgalaikes subnuomos sutartis, t. 1, b. l. 39-70, taigi pajamas ieškovas buvo numates gauti iš anksto; antra, ieškovas pagristai pajamas tikejosi gauti, nes subnuomos sutartys galiojo pagrindines nuomos sutarties nutraukimo diena; trecia, pajamu ieškovas negavo del atsakovo padarytu nuomos sutarties nutraukimo salygu pažeidimo. Taigi del atsakovo padarytu nuomos sutarties nutraukimo pažeidimu ieškovas patyre nuostolius, negavo planuotu pajamu, kurias pagristai tikejosi gauti iš Akropolio prekybos centre nuomojamose patalpose vykdomos veiklos, todel ieškovui priteisiama 26 925,62 Lt nuostoliu (negautu pajamu) atlyginimui. Pasak ieškovo menesio pajamos pagal pasirašytas subnuomos sutartis nuomos sutarties nutraukimo diena sudare 244 323 Lt (UAB ,,Neiseris“ pelno (nuostoliu) ataskaita (prognoze) 2010 m. birželio-lapkricio menesiais, t. 1, b. l. 92), taciau iš pateiktu ieškovo finansines atskaitomybes dokumentu matyti, kad tokias pajamas ieškovo gavo tik paskutiniji sutarties galiojimo menesi, t. y. 2010 m. gegužes menesi, tuo tarpu ankstesniais menesiais pajamos buvo mažesnes. Atsižvelgiant i tai, teismas sprendžia, jog ieškovui priteisiamu nuostoliu dydis turi buti apskaiciuojamas ne pagal didžiausia per penkis 2010 m. veiklos menesius gautu pajamu rodikli, bet pagal per penkis menesius gautu pajamu vidurki, t. y. 220 756 Lt (212 005 Lt + 215 005 Lt + 215 005 Lt + 223 467 Lt + 235 299 Lt = 1 103 781 Lt : 5 menesiu = 220 756,20 Lt per menesi, t. 1, b. l. 71). Ivertinus visas ieškovo sanaudas ir iplaukas per 5 menesius, gaunamas vidutinis apmokestinamasis pelnas – 31 677,20 Lt (18 979 Lt + 19 848 Lt + 26 519 Lt + 38 144 Lt + 56 134 Lt = 159 624 Lt : 5 menesiu = 31 677,20 Lt per menesi). Taigi už laikotarpi nuo 2010 m. birželio 4 d., kuomet vienašališkai buvo nutraukta nuomos sutartis, iki 2010 m. liepos 4 d., kuomet atsakovui tinkamai laikantis nuomos sutarties nutraukimo salygu, t. y. apie vienašališka sutarties nutraukima ispejus ieškova prieš 30 dienu, ieškovas butu galejes naudotis nuomojamomis patalpomis dar viena menesi ir gauti iš ju subnuomos pajamas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) iki apmokestinimo sudaro 31 677,20 Lt (iš pardavimo pajamu atemus pelna prieš apmokestinima). Po pelno apmokestinimo (pelno mokescio tarifas 15 procentu), gauname grynaji pelna – 26 925,62 Lt, kuri ieškovas pagristai tikejosi ir butu gaves dar viena menesi, jei del vienašališko nuomos sutarties nutraukimo nebutu sutrikdyta jo iprastine ukine-komercine veikla.

Istatymas taip pat numato, jog atsakovas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio procesines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Šis ieškovo prašymas tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, jog tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatus juridiniai asmenys, tai už termino praleidima mokamos 6 procentu dydžio metines palukanos, jeigu istatymai ar sutartis nenumato kitokio palukanu dydžio. Nagrinejamu atveju, abi šalys yra verslininkai ir privatus juridiniai asmenys, todel ieškovui priteisiamos 6 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinejimosi išlaidas. Kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta, o CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimu daliai, todel iš atsakovo ieškovui priteisiama 647 Lt žyminio mokescio. Jokiu kitu irodymu, patvirtinanciu kitas turetas bylinejimosi išlaidas ieškovas teismui nepateike.

Kadangi atsakovas taip pat prašo atlyginti procese turetas bylinejimosi išlaidas, t. y. 4 840 Lt advokato pagalbai apmoketi, ir pateikia šiu išlaidu buvima patvirtinancius irodymus (mokejimo nurodymas, PVM saskaita-faktura, t. 2, b. l. 7-8), teismas, ivertines Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1R–85 patvirtintu Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje itvirtintus advokato teikiamos teisines pagalbos maksimalius dydžius, mažina iš ieškovo atsakovui priteisiama suma advokato pagalbai apmoketi iki 3 045 Lt (už atsiliepimo i ieškini surašyma – 2 400 Lt (3 val.), už triplika – 525 Lt (1,75 val.), už atstovavima teisme – 120 Lt (1 val.) (CPK 98 str. 2 d.), todel proporcingai atmestu ieškinio reikalavimu daliai, atsakovui iš ieškovo priteisiama 2 754 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Neiseris“ ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Ozo turtas“ (i/k 301744866, Ozo g. 25, Vilnius) ieškovo UAB „Neiseris“ (i/k 124654479, Aukštagirio g. 22-1, Vilnius) naudai 26 925,62 Lt nuostoliu (negautu pajamu), 6 procentu dydžio metines procesines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. gruodžio 13 d., iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, ir 647 Lt žyminio mokescio.

Priteisti iš ieškovo UAB „Neiseris“ (i/k 124654479, Aukštagirio g. 22-1, Vilnius) atsakovo UAB ,,Ozo turtas“ (i/k 301744866, Ozo g. 25, Vilnius) naudai 2 754 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.

Kitoje dalyje ieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.