Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB BnP Finance, apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-353-223/2016 pagal ieškovo AB BnP Finance ieškinį atsakovei B. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal šalių pasirašytą vartojimo kredito sutartį atsakovė privalėjo grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti kredito mokestį trisdešimt šešiomis įmokomis, sumokant po 31,41 Eur kas mėnesį. Pagal Sutarties 3.6.2 p., atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti vartojimo kreditą bei sumokėti kredito mokestį pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą mokėjimo grafiką. Kadangi atsakovė nesilaikė esminių Sutarties sąlygų ir įmokų nemokėjo, ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Pagal šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties 7.1 p., atsakovė įsipareigojo už prievolės neįvykdymą laiku mokėti vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje numatyto dydžio metines palūkanas.

Teismas pripažino, kad atsakovė nevykdė prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.205 str.). Nors paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.), taip pat sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskola (6.874 str. 1 d.), tačiau laiku ir tinkamai prisiimtos prievolės nevykdė.

Atsakovė Sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 600,00 Eur vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 530,74 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), kai metinė palūkanų norma - 47,12%, per trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį. Kadangi atsakovė tinkamai ir laiku sutarties nevykdė, sumokėjo tik vieną įmoką pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką, tai apeliantė, vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu ir Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.57 straipsniu, 6.217 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi, 2 d., 2015-12-05 nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį ir pareikalavo visas likusias mokėtinas sumas pagal sutartį grąžinti prieš terminą. Prašomo priteisti 530,74 Eur kredito mokesčio metinė palūkanų norma neviršija nustatytos maksimalios įstatymo leidžiamos ribos.

A. B. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimo už akių dalis, kuria dalinai tenkinamas reikalavimas priteisti kredito mokestį ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija sprendimo už akių dalį, kuria nepilnai patenkintas jos reikalavimas priteisti visą kredito mokestį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, LR CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir kt.). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (LAT 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys).

Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Nagrinėjamu atveju AB „Bobutės paskola“ (dabar AB BnP Finance) su atsakove B. P. 2015-06-09 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr.zk7hvgpd, kuria atsakovei suteikė 600,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 530,74 Eur kredito mokestį (palūkanas), kurio metinė palūkanų norma 47,12 proc. iki 2018-06-09. Atsakovei nevykdant sutarties, nemokant įmokų, sutartis nuo 2015-08-08 vienašališkai ieškovės iniciatyva nutraukta.

Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu 2015-06-09 yra didesnė kaip 200 procentų (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2016 02 01). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai.

Teismo vertinimu, sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, būtina papildomai atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje neįrodinėjo, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo bei dalinio vykdymo, keitimo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą. Ji nesidomėjo bylos nagrinėjimu, nors jai procesiniai dokumentai buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė tokiu būdu nepaneigė įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, nes sutarties sąlygos atsakovė iš viso neginčijo, jos neatsisakė, su ja sutiko, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamą sumą mažinti ir CK 6.228 str. pagrindu. Pripažinus, kad sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršijo Vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos, apeliacinės instancijos teismas vertinimu byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, nesant nustatytos esminės šalių nelygybės, todėl nėra pakankamo teisinio pagrindo jas mažinti.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas sumažino iš atsakovo priteistiną kredito mokestį keistina, padidinant priteistą sumą iki prašomos 530,74 Eur sumos.

Apeliaciniam teismui pakeitus sprendimą, atitinkamai pakeičiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai t.y. sumažino. Apeliaciniam teismui ieškinį patenkinus pilnai iš atsakovės ieškovei priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos pirmos instancijos teisme: 26 Eur žyminis mokestis, 121 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė turėjo mokėti 15 Eur žyminį mokestį, o ne 26 Eur. Pateikdamas apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį, todėl žyminio mokesčio permoka jai grąžinama (CPK 93 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 5 d).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl kredito mokesčio priteisimo pakeisti. Padidinti iš atsakovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „BnP finance“ priteistą 176,91 Eur kredito mokesčio sumą iki 530,74 Eur.

Priteisti iš atsakovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „BnP finance“ 121,00 Eur (šimtas dvidešimt vieną eurą) advokato pagalbos išlaidų, 26,00 Eur (dvidešimt šeši eurus) žyminį mokestį.

Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „BnP finance“, į.k. 302447985, 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Grąžinti ieškovei AB „BnP finance“, į.k. 302447985, 11,00 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2016-02-22 pavedimu. Mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.