Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės N. M., D. M. ir N. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-54-767/2010 pagal ieškovų D. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės N. M., D. M. ir N. M. ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu atlyginimo, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl sveikatos sužalojimo D. M., N. M. bei D. M.. Ieškovas D. M. ne šiaip patyrė dvasinius nepatogumus, skausmą, bet jam reali­ai buvo sužalota ranka. Tai reiškia, kad jo žala yra turtinė žala, kuri atitinkamai turi būti vertinama. Teismas vadovavosi sena teisės doktrina, kad yra tik turtinė ir neturinė žala ir neįvertino asmeniui padarytos žalos. LR CK 6.263 str. 2 d. numato tris žalos rūšis, t.y. žalą asmeniui, žalą turtui ir neturtinę žalą. Sveikatos sužalojimas negali būti suvestas į neturtinę žalą, nes žala asmeniui pagal įstatymą atlyginama visiškai, o neturtinė – tik tam tikrais atvejais, kurią apibrėžia CK 6.250 str., t. y. dvasinio , psichologinio pobūdžio nepatogumai. Ji visiškai neapima fizinio sužalojimo. A. D. M. realiai buvo sužalota ranka. Teismas padarė netinkamas išvadas, netinkamai nustatė padarytos žalos rūšį, apimtį, neteisingai įvertino ir priteisė neturtinės žalos dydį, nes dėl patirto sužalojimo ieškovams teko lankytis ligoninėse, turėjo lydėti vaiką, negalėjo uždirbti pajamų, buvo gaištamas laikas, buvo suvaržyta buvimo vietos pasirinkimo laisvė. Tuo tarpu šią žalą teismas įvertino tik virš 1 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimą pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-07-04 iki 2009-07-12 ieškovų šeima su sūnumis E. M. ir D. M. ilsėjosi atsakovo kempinge, jiems buvo suteikta viena iš turizmo įstatyme numatytų paslaugų, t. y. remiantis Turizmo įstatymo 12 straipsniu buvo suteiktos specialaus apgyvendinimo paslaugos atsakovo kempinge „Pajūrio kempingas“, esančiame Šlaito g. 3, Klaipėda. Suteikiant šias paslaugas ir ieškovams poilsiaujant kempingo teritorijoje, mažamečiui D. M. žaidžiant kempingo teritorijoje, jam prisilietus prie teritorijoje buvusių neizoliuotų elektros laidų, elektros energijos srove buvo sužalotas šis mažametis ieškovų sūnus. Teismas sprendė, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, nesudarė saugių sąlygų ilsėtis, nepažymėjo teritorijos, kurioje buvo privesti elektros laidai, neinformavo iš anksto ieškovų apie jo teritorijoje esančias nebaigtas statybas, nepažymėjo teritorijos, pripažino atsakovo kaltę, pažeidus sutartinius įsipareigojimus bei konstatavo atsakovo kaltę dėl patirto sužalojimo. Teismas sprendė, kad atsakovo kaltė pasireiškė tik paprastu nerūpestingumu, į ką atsižvelgė nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų, nuo kokios elektros srovės ieškovų sūnus patyrė sužalojimus bei atsižvelgė į atsakovams padarytą turtinės žalos dydį, atsakovo turtinę padėtį. Su šiomis išvadomis kolegija nesutinka. Apeliacinėje instancijoje papildomai gauti rašytiniai įrodymai, t. y. 2009-07-24 d. Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo aktas su papildoma medžiaga patvirtina, kad kempingo teritorija su joje esančiais tinklais panaudos pagrindais priklausė atsakovui, kuris realiai vykdė elektros įrenginių valdymą (174–187 b.l.). Akte užfiksuota, kad šioje atsakovo valdomoje teritorijoje po nelaimingo atsitikimo rastas iš žemės styrantis nupjautas elektros kabelis be galinės izoliuojančios įmovos, kuriame buvo 0,4 KV įtampa. Šis kabelis pajungtas prie kempinge sumontuotų elektros įrenginių . Šioje atsakovo naudojamoje teritorijoje pagal kempingo projektą šiuo kabeliu numatyta tiekti elektros energiją poilsio nameliui, kuris tuo metu dar buvo nepastatytas. Po nelaimingo įvykio šis kabelis elektros įrenginius montavusios įmonės buvo atjungtas nuo įrenginio, galas izoliuotas ir įkastas į žemę. Energetikos inspekcija įpareigojo atsakovą elektros įrenginius atjungti nuo elektros maitinimo šaltinio tokiu būdu, kad būtų neįmanoma be papildomų priemonių atstatyti grandinės tarp elektros įtampos šaltinio ir įrenginio. Tokiu būdu šie įrodymai patvirtina atsakovo kaltę, kad dėl padidinto pavojaus šaltinio netinkamo valdymo teisės įgyvendinimo buvo sužalotas D. M.. Teismas savo išvadas dėl kaltės grindė tik samprotavimais ir atsakovo aiškinimais. Aktas patvirtina, kad elektros laiduose buvo įtampa, kuri buvo pavojinga žmogaus gyvybei, juolab, kad šiuo atveju buvo sužalotas mažametis vaikas. Kolegija sprendžia, kad žala atsirado tik dėl atsakovo veiksmų, pastarajam neužtikrinus saugios aplinkos, nesilaikant specialių aktų reikalavimų dėl elektros įrenginių eksploatavimo („Saugos taisyklių elektros įrenginiuose“). Darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius taip pat konstatavo atsakovą pažeidus „Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus“, “Darboviečių įrengimo nuostatus“ ir padarius kt. pažeidimus (161-163 b. l ).

Dėl neturtinės žalos dydžio.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio nepilnamečio D. M. atžvilgiu ( CPK 185 str.).

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos apimtį, dydį. Ieškovai prašė priteisti 30 000 Lt už sveikatos sužalojimą sūnui D. bei po 3 000 Lt abiems ieškovams neturtinės žalos. Teismas iš dalies tenkino ieškinį šioje reikalavimo dalyje ir priteisė 500 Lt neturtinės žalos D. M.. Apeliantas nurodo, kad buvo neįvertinta žala asmeniui, t. y. kad D. patyrė ne tik skausmą, pergyvenimus, bet ir buvo sužalotas. Neturtinės žalos samprata yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį neturtinė žala yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Ji gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena pagrindinių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nėra galimybių ją tiksliai apibrėžti, apčiuopti, rasti tikslų piniginį ekvivalentą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas, nurodytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai sprendžiant dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, būtina įvertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus ir konkrečioje byloje reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 str. 2 d. išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.

Specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-342/2010). Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, tačiau teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-31/2011). Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jei išgyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiškų svarbių dalykų-sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai negali būti vertinami menkais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai piniginė išraiška turi būti didesnė. Iš bylos aplinkybių aišku, kad šioje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nors ir nurodė, kad vadovaujasi CK 6.250 str. 1 dalyje nurodytais kriterijais nustatant piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, tačiau ne visai teisingai pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija sprendžia, kad žala buvo padaryta itin pavojingu būdu, netinkamai eksploatuojant elektros įrenginius, ką patvirtina papildomai gauta iš Energetikos inspekcijos medžiaga. Savo išvadas teismas sprendime grindė tik atsakovo paaiškinimais apie tai, kokios rūšies energija buvo laiduose, neturėdamas medžiagos. Atsakovas yra verslininkas, besiverčiantis turizmo paslaugų teikimu, jam taikomi didesni reikalavimai. Kolegija nesutinka su teismo išvada dėl nepilnamečio D. M. tėvų nepakankamos vaiko priežiūros ir sprendžia, jog dėl žalos atsiradimo, vaiko sužalojimo kaltas tik atsakovas.

Įvertinant mažamečio patirtą žalą sužalojimo pasekoje, teismas atsižvelgė tik į pirmosios instancijos teisme pateiktas medikų išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto žalos padarymo metu, t. y. kad mažamečio sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, trumpalaikiai, į tai, kad vaikas toliau su šeima tęsė poilsį. Teismas laikė, jog šis sužalojimas ateityje neturės jokių pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje gauti papildomi įrodymai iš gydytojų konsultacinės komisijos dėl patirtos traumos poveikio mažamečio sveikatai bei duomenys apie tolesnį lankymąsi pas gydytojus (165 b. l.). Gydytojų komisija konstatuoja, kad šis poveikis sveikatai buvo trumpalaikis ir liekamųjų reiškinių nėra (165–169 b. l. ). Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovės sūnus D. M. gydėsi pas neurologus, yra konstatuotas padidėjęs nervingumas, jautrumas, vaikas patiria baimę miego metu dėl patirto streso elektros traumos metu, šiuo metu diagnozuojamos potrauminio streso pasekmės (167, 170–171 b. l.).Tuo pačiu didėja ir ieškovų patirta žala. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši trauma buvo patirta dėl sveikatai ypač pavojingo poveikio, sužalojimas padarytas elektros energijos poveikio pasekoje. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad pratekant elektros srovei, elektros įtampa ėjo per gyvybiškai svarbų vaiko organą – širdį. Po šio poveikio Dominykui buvo nustatyti ne tik išoriniai sužalojimai, t. y. plaštakos nudegimas, bet ir poveikis širdžiai, t. y. repoliarizacijos sutrikimai skilveliuose, nežymiai dilatuotas kairysis skilvelis, sumažinta raumenų inotorija (167 b. l.). Medicininiuose dokumentuose fiksuojama, kad po traumos atsirado petukų trūkčiojimai. Nors teismas nustatinėdamas žalos dydį, nurodė, jog atsižvelgia ir į turtinę atsakovo padėtį, tačiau tokių įrodymų byloje apie blogą atsakovo finansinę padėtį byloje nėra pateikta.

Įvertinus bylos aplinkybes, patirtos traumos pobūdį, kitas aptartas aplinkybes, į tai, kad šiuo metu nėra konkrečių duomenų, jog patirta trauma ateityje turės liekamųjų reiškinių, kolegija sprendžia, jog teisinga ir protinga kompensacija būtų 4000 Lt. D. M. priteistinas neturtinės žalos dydis yra didinamas iki 4 000 Lt.

Kolegija sprendžia, kad žala atsirado tik dėl atsakovo veiksmų, pastarajam neužtikrinus saugios aplinkos, nesiėmus atsargumo priemonių, nesilaikant specialių aktų reikalavimų dėl elektros įrenginių eksploatavimo (Saugos taisyklių elektros įrenginiuose).

Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovams.

Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti ieškovams po 3 000 Lt neturtinės žalos. Kolegija sutinka su teismo sprendimu šioje dalyje. Nagrinėjamu atveju žala padaryta D. M. sveikatai, todėl vadovaujantis CK 6.250 str. 2 dalimi jam buvo priteista neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t.y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų (LAT 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-37-255/2005). Toje pačioje nutartyje LAT konstatavo, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų bei jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai, teismo įvertinti atitinkama pinigų suma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiųjų artimiesiems atlyginama neturtinė žala nukentėjusio mirties arba sunkaus sužalojimo, pavojingo gyvybei atvejais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007). Byloje nėra duomenų, įrodymų apie dvasinio sukrėtimo, mačius sūnaus sužalojimą savo akimis, pasekmes ieškovų fizinei ar dvasinei būklei bei darbingumui. Ieškovas D. M. iš viso nebuvo įvykio vietoje. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu ir neįrodinėjo padarytos jiems žalos, jos masto. Kolegija sutinka su teismo išvadomis šioje sprendimo dalyje, atmetant ieškovų reikalavimus priteisti neturtinę žalą artimiesiems dėl jų sūnui padaryto sveikatos sužalojimo.

Kitoje sprendimo dalyje apeliaciniai skundai nepateikti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Apeliantai patys sau prieštarauja, taip pat jų argumentai prieštarauja byloje pareikštam ieškiniui. Ieškovai pareiškė reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą 37 837,44 Lt sumai, patenkintas ieškinys 1116,44 Lt sumai. CPK 93 str. 2 d. numato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė prisilaikydamas nurodytų procesinio įstatymo nuostatų.

Pakeitus teismo sprendimą, yra keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovo reikalavimai patenkinti 12,19 proc., t. y. 4 616,44 Lt. sumai. Ieškovas pateikė įrodymus, jog turėjo 2 000 Lt atstovavimo išlaidų (102 b. l.), jam priteistina 243,80 Lt. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 700 Lt atstovavimo išlaidų, todėl jam priteistina 614,67 Lt bylinėjimosi išlaidų (87,81 X 700, 64 b. l.). Apeliacinėje instancijoje atsakovas turėjo 2525 Lt atstovavimo išlaidų (127,135 b. l.). Apeliacinėje instancijoje ieškovas ginčijo 36757 Lt sumą, patenkinti reikalavimai 4616,44 Lt sumai, t. y. 12,56 proc. Kolegija sprendžia, kad atsakovo sumokėtos atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje ne visos yra pagrįstos. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009). Nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą (buvo ginčijamas tik neturtinės žalos atlyginimo dydis), į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, apeliacinės instancijos teismo paskutiniame posėdyje atsakovo advokatas nedalyvavo, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktos atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, nėra realios ir yra mažintinos. Atsižvelgiant į tai, kad advokato darbo vieta yra kitame mieste, pripažįstamos protingomis, sąžiningomis 1 000 Lt išlaidas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo patenkinimo proporcingumą, priteistina 874,40 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir priteistą iš atsakovo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro neturtinę žalą ieškovo D. M. naudai padidinti nuo 500 Lt iki 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų).

Priteistas iš ieškovų D. M., N. M., D. M. atsakovo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro naudai bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 679,34 Lt iki 614,67 Lt (šešių šimtų keturiolikos litų 67 ct.).

Priteistas iš atsakovo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro bylinėjimosi išlaidas valstybei padidinti nuo 33,49 Lt iki 138,49 Lt (vieno šimto trisdešimt aštuonių litų 49 ct.).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro ieškovų D. M., N. M., D. M. naudai 243,80 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus 80 ct.) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovų N. M., D. M. atsakovui 874,40 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis litus 40 ct.) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.