Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-06-16 pagal LR BK 245 str., paskirta 15 MGL (1950 Lt) bauda, kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d., 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 (2003-12-11 Nr. DC-1889 redakcija) 37 str. 10 d. atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, tyčia laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-09 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

M. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo išmokėta: 2007-08-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18 – 20000 Lt, 2007-10-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 22 – 20000 Lt, 2007-10-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 23 – 20000 Lt, 2007-10-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 24 – 20000 Lt, 2007-11-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 25 – 20000 Lt, 2007-12-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 27 – 20000 Lt, 2008-01-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1 – 1500,20 Lt, 2008-03-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 – 9200 Lt avanso prekių-medžiagų pirkimui, 2008-04-14 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ paėmė 7952 Lt, tačiau pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neįnešė, t. y. iš viso M. J. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos AB „Swedbank“ prekių-medžiagų pirkimui paėmė 138652,20 Lt, tačiau už laikotarpį nuo 2007 07 01 iki 2009 03 09 pateikė pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus tik 12694,08 Lt, tokiu būdu tyčia pasisavino jam patikėta ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turtą – 125958,12 Lt.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. J. kaltu dėl pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad bendrovės pinigų jis nepasisavino, o savų pinigų neteko. Pradėdamas verslą visiškai neišmanė buhalterijos, samdė buhalterę, ji tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Verslą pradėjo pardavęs savo butą ir sodą. Jis buvęs vienintelis akcininkas. Įsteigęs bendrovę, naudojo savo pinigus mokėdamas darbininkams atlyginimą. Pagal sudarytas darbo sutartis darbininkams mokėjo po 1300 Lt atlyginimo, tačiau realiai jiems išmokėdavo po 2500 Lt, nes taip buvo susitarta. 1300 Lt išmokėdavo pagal algalapius, o likusią sumą kaip priemoką už gerai ir laiku atliktą darbą, „vokelyje“. Šie pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą, apie jų mokėjimą nežinojo ir buhalterė. Visi pinigai buvo išleisti bendrovės reikalams – medžiagų, paslaugų pirkimui, papildomo atlyginimo darbininkams mokėjimui. Pirkdamas medžiagas iš įmonių, turėtas išlaidas pateisindavo paimdamas sąskaitas faktūras. Daug medžiagų pirko ir samdė techniką iš privačių asmenų. Jie neduodavo jokių tai patvirtinančių dokumentų, todėl jis negalėjo pateikti buhalterei išlaidas pateisinančių dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė tyrėjams, kad dalis kaltinime nurodytos pinigų sumos buvo panaudota išmokant darbininkams neoficialų atlyginimą, nes nenorėjo jiems pakenkti. Pradžioje bendrovėje dirbo 6, vėliau – 9 darbininkai. Bankrutuojančiai įmonei pagal pareikštą ieškinį sumokėjo 7954 Lt. Anksčiau to nepadaręs, nes neturėjo pinigų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teigdamas, kad nusikalto neįvertinęs galimų padarinių, nesiekė tyčia pasisavinti kaltinime nurodytus pinigus, jų nepasisavino, nes visi kaltinime nurodyti pinigai buvo panaudoti bendrovės veiklai.

Apklausta teisme liudytoja B. S. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere nuo jos įsteigimo dienos pagal darbo sutartį. Ji tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą namuose. Finansinius dokumentus jai į namus atveždavo direktorius M. J.. Iš banko M. J. paimtiems pinigams išrašydavo kasos pajamų orderį, o po to išduodavo kasos orderį medžiagų pirkimui. M. J. pateikdavo sąskaitas tik mažai daliai išduoto avanso pateisinimui. Daug medžiagų M. J. pirkdavo pagal pavedimus. Ji aiškindavo direktoriui, kad turėtų išlaidų pateisinimui reikalingi visi medžiagų pirkimo, taip pat ir iš privačių asmenų, dokumentai, kad be jų neįmanoma tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau direktorius į tai nekreipė dėmesio ir elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai. Atlyginimus darbininkams mokėdavo direktorius pagal jos išrašytą pinigų išmokėjimo žiniaraštį. Atlyginimai buvo mokami tokio dydžio, kokie buvo numatyti darbo sutartyse. Žiniaraščiai su parašais buvo grąžinami jai. Apie tai, kad darbininkams buvo mokomos premijos „vokeliuose“ ji nežinojo, nes direktorius jos apie tai neinformavo.

Liudytojas V. U. parodė, kad su pertrauka dirbo kaltinamojo bendrovėje apie dvejus metus. Buvo sudaryta darbo sutartis. Dirbo požeminius darbus – buvo lauko vamzdynų montuotojas. Gaudavo sutartą atlyginimą pagal darbo sutartį – 1300 Lt. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, jį išmokėdavo pats direktorius atvykęs į darbo objektą. Neatsimena, ar už gautą atlyginimą reikėdavo pasirašyti, ar tik pats direktorius M. J. pasižymėdavo, jog atlyginimą išmokėjo. Atlyginimą gaudavo reguliariai. Už gerą darbą, už viršvalandžius mokėdavo 500–600 Lt premijas. Konkretus premijos dydis nebuvo nustatytas. Darbo objektai buvo Klaipėdoje, nereikėdavo toli važinėti, atlyginimas buvo sumokamas iki 10–12 mėnesio dienos. Buvo sutarta, kad atlyginimą mokės vieną kartą per mėnesį. 1300 Lt atlyginimą ir premiją, iš viso 1800–1900 Lt, gaudavo į rankas kiekvieną mėnesį. Už gautas premijas žiniaraštyje nepasirašinėdavo.

Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamojo bendrovėje lauko vamzdžių montuotoju dirbo apie metus laiko. Buvo sudaryta darbo sutartis, sutartas atlyginimas – 1300 Lt į rankas. Toks buvo pastovus atlyginimas. Yra buvę, kad laiku atlyginimo nesumokėdavo, nes kitos įmonės nepervesdavo pinigų. Atlyginimą gaudavo vieną kartą per mėnesį – mėnesio viduryje. Jį, atvykdamas į darbo vietą, grynaisiais pinigais išmokėdavo pats direktorius M. J.. Už gautus pinigus pasirašydavo algalapyje. Už papildomai atliktą darbą, viršvalandžius, už darbą šeštadieniais buvo mokamos premijos – 200–300 Lt. Jas mokėdavo nereguliariai. Už gautas premijas nepasirašydavo.

Liudytojas S. I. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ 2006–2008 metais dirbo vamzdžių klojėju. Darbo sutartyje buvo numatytas 1300 Lt atlyginimas. Kas mėnesį gaudavo ir 500–600 Lt premiją už viršvalandžius ir greitai atliktus darbus objekte. Premijas gaudavo kiekvieną mėnesį. Nepamena, ar pasirašydavo už gautas premijas. Atlyginimą ir premijas darbo objekte mokėdavo direktorius.

Liudytojas S. S. parodė, kad M. J. įmonėje inžinerinių sistemų montuotoju dirbo apie 3 mėnesius. Buvo sudaryta darbo sutartis, joje numatytas 1300 Lt atlyginimas. Premijų negaudavo. Išėjo į kitą darbą, gavęs geresnį pasiūlymą.

Liudytojas G. V. parodė, kad dirbo bendrovėje lauko vamzdynų montuotoju nuo jos įkūrimo iki 2008 m. pavasario pagal darbo sutartį. Gaudavo 1200 Lt atlyginimą bei 400–500 Lt premijas. Ir atlyginimus, ir premijas mokėdavo pats M. J.. Algalapiuose pasirašydavo už gautą atlyginimą. Atlyginimą ir premijas mokėdavo kartą per mėnesį. Premijos buvo mokamos už viršvalandžius, laiku ir gerai atliktus darbus objektuose.

Liudytojas R. Ž. apklaustas teisme parodė, jog dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ lauko vamzdyno montuotoju, apie pusę metų. Darbą nutraukė, nes įmonė bankrutavo. Įmonėje buvo buhalterė, bet atlyginimus mokėjo M. J. grynaisiais pinigais. Algalapyje pasirašydavo tik už išmokamą darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, už gautas premijas nepasirašydavo. Atlyginimą mokėdavo mėnesio 10–15 dienomis. Gaudavo apie 1000 Lt algos ir 300–400 Lt premijos. M. J. pinigus atveždavo į persirengimo kambarį, atlyginimai buvo išmokami laiku. Premijos būdavo mokamos kas mėnesį. Kad tai premija, pasakydavo pats M. J.. Dirbo 6 asmenys ir visi gaudavo premijas.

Liudytojas D. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Gaudavo sutartą 1200 Lt atlyginimą. Už darbą šeštadieniais, kaip papildomą atlyginimą, gaudavo premijas. Jas mokėdavo priklausomai nuo to, kiek dirbo papildomai, premijos būdavo išmokamos kartu su atlyginimu. Atlyginimą ir premijas mokėdavo direktorius M. J..

Liudytojas A. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje apie 2 metus, po to nutrūko darbo santykiai, nes su juo neatsiskaitė. Buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, atlyginimas buvo 1200 Lt ir priedai. Jis buvo brigadininkas, vadovavo žmonėms, buvo dirbama ir šeštadieniais. Už tai gaudavo papildomą atlyginimą nuo 500 Lt iki 1000 Lt, yra gavęs ir 1500 Lt, kai reikėjo pačiam vadovauti darbuotojams. Darbo apskaitą vesdavo ir perduodavo M. J.. Mažiausias priedas buvo 800 Lt. Darbininkai gaudavo skirtingus priedus. Mokamų priedų dydį pagal jo pateiktus darbo apskaitos duomenis nustatydavo direktorius M. J.. Už gaunamus priedus nepasirašydavo. Atlyginimus ir premijas M. J. mokėjo darbo vietoje. Paskutinius mėnesius užsakovai pradėjo neatsikaityti su bendrove už atliktus darbus. Paskutinis objektas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau už jame atliktus darbus M. J. sumokėjo.

Dokumentinės revizijos akte Klaipėdos apskrities VPK KTB 2010-10-13 specialistės išvadoje Nr. 7(0512) 4 p. konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą, išlaidų orderius, avansinės apyskaitas nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nepanaudoto avanso likutis 2008 01 01 buvo 113025,15 Lt. Laikotarpiu nuo 2008 01 01 iki 2008 04 01 direktoriui M. J. iš bendrovės kasos ūkio išlaidoms buvo išduota 10700,20 Lt. M. J., kaip atskaitingas asmuo, buhalterijai pateikė pateisinančių dokumentų už 5719,23 Lt ir pagal tyrimui patiktus dokumentus 2008 05 01 liko skolingas bendrovei 118006,12 Lt (t. 2, b. l. 46–58).

Pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-05-31, pagal tyrimui pateiktą AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, sudarytą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-11-10, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pateiktas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 2008-04-14 iš banko sąskaitos paėmė 7952 Lt, tačiau pinigų į bendrovės kasą neįnešė, t. y. 7952 Lt bendrovės kasoje neužpajamuoti (t. 2, b. l. 55).

Kaltinamasis M. J. neneigia, kad paėmė kaltinime nurodytas pinigines lėšas – pinigus iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, tačiau teigia, kad šių pinigų nepasisavino, nes visi jo paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės veiklai vykdyti. Nors kaltinamasis kaltu padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies, teismas konstatuoja, kad išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma jo kaltė visiškai įrodyta.

Kaltinamasis neneigia paėmęs šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas pinigų sumas ir šių pinigų išlaidų nepateisinęs įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad pinigai buvo paimti, patvirtina byloje kaip liudytoja apklausta B. S. bei kasos išlaidų orderiuose bei banko išraše užfiksuoti duomenys. Jis teigia, kad tai nepadaręs dėl buhalterinių žinių trūkumo. Tokie kaltinamojo teiginiai neįtikinami. Juridinių asmenų registro pažymėjimas (b. l. 22, t. 2) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su vienasmeniu valdymo organu įregistruota 2006 07 20. Inkriminuojamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2007 08 27 iki 2008 04 14. Taigi M. J. jau nebuvo naujokas bendrovės valdyme. Be to, bendrovėje dirbo ir buhalterė, turinti specialių buhalterinių žinių, tačiau iš liudytojos B. S. parodymų matyti, kad grynuosius pinigus bendrovėje valdė ir jais disponavo tik bendrovės direktorius M. J., nereaguodamas į jos prašymus pateikti buhalterijai išlaidas pateisinančius dokumentus.

Šioje byloje yra svarbus įrodinėjimo pareigos klausimas. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, nustatantis asmens kaltę įrodyti valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti, kad M. J., naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, pagal kasos išlaidų orderius ir AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą išleido 125958,12 Lt ir nepateikė ataskaitų apie lėšų panaudojimą, konstatuojant, jog 125958,12 Lt lėšų panaudojimas yra nepagrįstas.

Kaltinamasis M. J., kaip bendrovės administracijos vadovas, žinojo, kad naudojamos lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka M. J. ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes specialisto išvadoje nustatyta tiksli pinigų suma, dėl kurios panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o neigiant šią aplinkybę, M. J. atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis 2011 01 18 (b. l. 108–109, t. 2) M. J., prašydamas bylos procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, visiškai pripažino įtarime inkriminuotus kaltinimus. 2011 01 20 apklausos metu (b. l. 112–113, t. 2) M. J. nurodė, kad pirkdavo medžiagas už grynuosius pinigus, nenorėdavo laukti, kol pardavėjai išrašys sąskaitas faktūras, taip pat jų negaudavo ir pirkdamas medžiagas iš privačių asmenų, todėl dėl to ir dėl buhalterijos neišmanymo nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų. 2011 01 26 papildomos apklausos metu (b. l. 116–118, t. 2) M. J. nurodė tas pačias aplinkybes. Apklausiamas teisme kaip kaltinamasis, M. J. pakeitė savo parodymus jau teigdamas, kad dalį iš bendrovės kasos paimtų pinigų panaudojo papildomo atlyginimo, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyse, išmokėjimui bendrovės darbininkams, kad jiems mokėdavo ne sutartyse numatytą 1300 Lt darbo užmokestį, o 2500 Lt. Šios aplinkybės nenurodymą ikiteisminio tyrimo metu M. J. motyvavo tuo, jog nenorėjo pakenkti tuo metu bendrovėje dirbusiems darbininkams. Kaltinamojo M. J. teisme iškeltai versijai, jog kaltinime nurodytos lėšos buvo panaudotos ne tik vykdant bendrovės ūkinę veiklą, bet ir sumokant darbininkams papildomas išmokas, patikrinti, teisme kaip liudytojai buvo apklausti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbę darbininkai A. M., R. Ž., D. B., V. U., G. V., R. J., S. S., S. I.. Iš byloje pateiktų darbo sutarčių matyti, kad darbo sutartyse visiems nurodytiems liudytojams (lauko vamzdynų montuotojams) darbdavys įsipareigojo mokėti vienodą – 1300 Lt – darbo užmokestį. Apklausti liudytojai nurodė, kad atlyginimą atvykdamas į darbo vietą jiems mokėdavo pats bendrovės direktorius M. J., kad išmokėdamas atlyginimą reikalaudavo pasirašyti tik darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Šių liudytojų parodymai kelia abejonių, nes nurodydami apmokėjimo už darbą aplinkybes, nurodė ne tik nevienodą darbo sutartyje numatytą ir gaunamą darbo užmokestį, tačiau ir nevienodą gautą papildomą atlyginimą (premijas), kuris, jų aiškinimu, buvo nuo 200 iki 600 Lt. Liudytojas S. S. paaiškino, kad premijų negaudavo, o liudytojas A. M. parodė, kad kaip brigadininkas gaudavo 500–1000 Lt premijas, yra gavęs ir 1500 Lt premiją. Apklausti liudytojai negalėjo paaiškinti, ar šių pinigų mokėjimas buvo nurodomas darbo užmokesčio apskaitoje. Vertinant tokius liudytojų ir kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad jie yra prieštaringi, nes nesutampa ir nepatvirtina kaltinamojo nurodytų aplinkybių bei jo nurodytų išmokėtų sumų (2500 Lt) bendrovės darbininkams. Be to, teismas pažymi, kad kaltinamasis, iškeldamas šią versiją, negalėjo teismui paaiškinti, kokį laikotarpį tariamos premijos buvo mokamos, kokia jų suminė piniginė išraiška. Taip pat pažymėtina ir tai, kad M. J. dėl jam inkriminuotų kaltinimų kaip įtariamasis buvo apklausiamas 2011 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus beveik 2 metams po UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbto bankroto, todėl jo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jam labai svarbios aplinkybės – bendrovės lėšų panaudojimo papildomam darbo apmokėjimui, nenorėdamas pakenkti bendrovėje dirbusiems darbininkams, yra nelogiškas ir nesuprantamas, nes iškelti tokią versiją teisme nurodyta aplinkybė nesutrukdė. Kitų aplinkybių, leidžiančių tikėti kaltinamojo ir liudytojų parodymais apie tai, kad buvo mokamas didesnis, negu darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, byloje nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad teisme pateikta kaltinamojo versija apie kaltinime nurodytų pinigų panaudojimą bendrovės tikslams nėra pakankamai įtikinanti ir leidžianti abejoti kaltinimo pagrįstumu, jog kaltinamasis M. J. pasisavino jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. M. J. teiginiai, kad kaltinime nurodytos piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės tikslų įgyvendinimui, vertintini ne kitaip kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, daro išvadą, kad M. J. jo žinioje esančias lėšas pavertė savo turtu, veikė netiesiogine tyčia, nes žinojo apie pareigą atsiskaityti už bendrovės sąskaitoje esančių lėšų panaudojimą, tačiau sąmoningai nepateikė ataskaitų dėl išleistų pinigų.

Kaltinimas M. J. pateiktas pagal BK 183 str. 1d. už 7952 Lt bendrovės lėšų pasisavinimą 2008 04 14 iš AB „Swedbank“ buvusios bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini), nes įvykusios ūkinės operacijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo, pinigų į kasą neįnešė ir pagal BK 183 str. 2 d. už bendrovės lėšų pasisavinimą pagal 2007-08-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18 – 20000 Lt, 2007-10-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 22 – 20000 Lt, 2007-10-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 23 – 20000 Lt, 2007-10-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 24 – 20000 Lt, 2007-11-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 25 – 20000 Lt, 2007-12-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 27 – 20000 Lt, 2008-01-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1 – 1500,20 Lt, 2008-03-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 – 9200,00 Lt, t. y. kad iš viso M. J. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius, pateikdamas išlaidas pateisinančius dokumentus tik 12694,08 Lt, pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 118006,12 Lt.

Byloje nustatyti duomenys ir aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis M. J. pinigus paėmė iš bendrovės kasos ir iš banke AB „Swedbank“ esančios bendrovės sąskaitos, t. y. to paties šaltinio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, veikdamas bendra tyčia, turėdamas tikslą jas pasisavinti. Tai, kad kaltinamasis iš banko sąskaitos paimtų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, nėra pagrindas šį jo veiksmą vertinti kaip atskirą nusikaltimą, nes visais atvejais jo veiksmus siejo bendras tikslas pasisavinti jo žinioje esantį turtą. Pažymėtina, kad ir pačiame kaltinime ir vienu, ir kitu atveju nurodomi tie patys kaltinamojo atlikti objektyvieji veiksmai. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininkų žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (pinigų perdavimas, dovanojimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaltinamasis kaip bendrovės vadovas turėjo teisę disponuoti tiek bendrovės kasoje, tiek banke esančiais bendrovės pinigais, todėl kaltinamojo veiksmai pasisavinant bendrovės turtą iš to paties šaltinio, esant iš esmės tapatiems veiksmams, negali būti vertinami kaip atskiri nusikaltimai ir kvalifikuojami pagal BK 183 str. 1 d. ir 2 d. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis iš viso pasisavino didelės vertės – 125960,12 Lt – jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Nustačius, kad visas kaltinime nurodytas didelės vertės turtas pasisavintas esant bendrai tyčiai, iš to paties šaltinio, daroma išvada, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., o pasisavinto turto vertė yra 125960,12 Lt. Teismas mano, kad padidėjusi pasisavintų pinigų suma kaltinant M. J. pagal BK 183 str. 2 d. nagrinėjamojoje byloje nesuteikia pagrindo išvadai, jog teismas išėjo už kaltinimo ribų, nes teisme nustatytos faktinės aplinkybės natūraliai siejasi su kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių visuma, ir turi tokią pat prasmę ir pagrindžia kaltinimo esmę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimą. Teismas mano, kad padaryta išvada, jog kaltinamasis padarė vieną – BK 183 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, o ne dvi BK 183 str.1 d. ir 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, nepažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintų teisės į teisingą procesą, teisės į gynybą, rungimosi principų, nes kaltinimas yra keičiamas tik siaurinant kaltinimo apimtį, o teismo proceso metu kaltinamajam ir kaltinimui buvo sudarytos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo. Be to, kaltinimo apimtis taip pat siaurinama, šalinant iš kaltinimo M. J. inkriminuotus padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, kadangi tokie pažeidimai laikomi nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu sukelia BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes, tuo tarpu specialisto išvadoje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2008 01 01 iki 2008 05 30 galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, o nuo 2008 05 30 iki 2009 03 09 grynųjų pinigų judėjimas kasos knygoje nefiksuotas, todėl šio laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra nevertinti (b. l. 54, t. 2). Kaltinime nėra inkriminuota, kad dėl minėtų pažeidimų nebūtų buvę galima visiškai ar iš dalies nustatyti tiriamo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir kaltinimas M. J. pagal BK 222 str. 1 d. nepareikštas. Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia pasisavino svetimą didelės vertės turtą ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 183 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. J. padarė sunkų nusikaltimą, nusikaltimas nesusijęs su smurtu prieš asmenis. Kaltinamasis 2010 03 16 buvo baustas baudžiamuoju įsakymu dėl sprendimo, nesusijusio su bausmėmis nevykdymo 1500 Lt bauda. Iš AB „Swedbankas“ pažymos (b. l. 181, t. 2) matyti, kad 2011 06 20 M. J. paskirtą baudą sumokėjo. M. J. dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, po padaryto nusikaltimo kitų nusikalstamų veikų ar administracinės teisės pažeidimų nepadarė, todėl kaip asmuo nėra toks pavojingas, kad jį nuo visuomenės reikėtų izoliuoti ilgam laiko tarpui. M. J. skiriama sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatomas atsižvelgus į asmenybę, nusikaltimu padarytos žalos dydį bei tai, kad kaltinamasis atlygino UAB „(duomenys neskelbtini) 1“ civiliniame ieškinyje nurodytą 7952 Lt žalą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vadovaujantis BK 61 str. 2 d. kaltinamajam skirtina mažesnė už šio nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (Taikos pr. 63, Klaipėda).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. J. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, M. J. suimti.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, – palikti saugoti Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (Taikos pr. 63, Klaipėda).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.