- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-572-853/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00378-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – A. G., kuriam išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažaidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 272 straipsnyje, jo atstovui teisininkui E. M., institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui N. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos respublikos piliečio, nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, dirbančio AB (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2012-06-10 2.25 val. Akmenės r. Akmenės m. K. K. g. ties namu Nr. 1, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,97 promilės ± 5 %).
Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog suvokdamas, kad yra neblaivus nutarė vairuoti transporto priemonę, kadangi prieš tai susipyko su marčia ir neturėjo, kaip parvažiuoti namo, tačiau nepasinaudojo galimybe išsikviesti taksi, nors tokia galimybė buvo, o nutarė pats vairuoti transporto priemonę. Prašo teismo taikyti švelnesnę nei įstatymas numato atsakomybę.
Kad A. G. padarė šį pažeidimą, yra įrodyta 2012-06-10 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 7R 436207, asmens blaivumo testo Nr. 1393, atlikto prietaisu lion alcolmeter 500 Nr. 18918 rezultatu, Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK VPS PB patrulio V. P. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens duomenų informacija, įtariamų kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis apie fizinį asmenį, VĮ Regitra duomenų bazės informacija, SODROS duomenų bazės informacija, pažyma apie asmens baustumą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, jog pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Valstybės politika kovoje su neatsakingu ir pavojingu transporto priemonių vairavimu yra aiški ir nedviprasmiška – griežtas ir negailestingas pažeidėjų baudimas, siekiant sumažinti aukų keliuose skaičių.
Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas buvo padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 32 str. 3 d.).
LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Vadovaujantis LR ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais.
Dėl prašymo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis rūpinasi savo senyva ir sunkiai sergančia mama bei dukra, kurią vežioja į muzikos mokyklą ir dėl to vairuotojo pažymėjimas jam yra labai svarbus, taip pat nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės, kurios švelnintų A. G. atsakomybę. Kartu pastebėtina, kad A. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog senyva ir sergančia mama rūpinasi ne tik jis bet ir brolis, taip pat nurodė, jog turi seserų ir brolių. Jo gyvenimo draugė taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau, kaip teigia A. G. po įvykusios avarijos bijo vairuoti transporto priemones, todėl yra galimybių, jog jo vykdomomis pareigomis gali pasirūpinti ir kiti asmenys. A. G. darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Tačiau darydamas KET pažeidimą (sėsdamas už vairo būdamas neblaivus ir tai suvokdamas) A. G. nevertino aplinkybės, jog jo pragyvenimo šaltinis ir darbas yra susijęs su teise vairuoti transporto priemones.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę: darbovietės ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūno charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, neteistas, pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. G. kaltė dėl LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam minimalią straipsnio sankcijoje numatyta piniginę nuobaudą – 2000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams (LR ATPK 126 str. 4 d., 30² str.).
Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas
nutaria:
A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės apžeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.
A. G. pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 200,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsniu, A. G. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Baudą turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK.
Išaiškinti pažeidėjui, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas LR Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr.1V-418, nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.