- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-13
- Bylos Nr.
- ATP-422-116/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00378-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nubaustas už tai, kad 2012-06-10 2.25 val. Akmenės r., Akmenės m., K. K. g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,97 promilės ± 5 %). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti 2012 m. liepos 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, arba sumažinti terminą.
Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu sutinka iš dalies. Paskirtą baudą jau sumokėjo, tačiau nesutinka dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi jis teismo posėdžio metu prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, taip pat, kad jis anksčiau nebuvo padaręs jokių pažeidimų, o šiuo pažeidimu niekam nebuvo padaryta žala. Taip pat nurodo, kad jo motina serga 3 stadijos vėžiu, jis išlaiko dukrą. Apeliantas teismo prašo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jam visai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes teisės jam yra gyvybiškai svarbios. Apelianto nuomone, administracinės atsakomybės tikslai jau pasiekti, jis nubaustas pinigine bauda, todėl teisės vairuoti atėmimo galima būtų jau nebetaikyti. Apelianto teigimu, vien administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimas, jį privertė patirti nemalonių, negatyvių padarinių, kurie atgrasė nuo tolimesnių pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra sunkinančių aplinkybių, apeliantas teigia, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde A. G. prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir kaltės dėl šio pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už šio punkto pažeidimą kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnį, kurio 4 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. G. paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, t. y. minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais, bei atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jog darbovietės ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, neteistas, įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad A. G. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Tai, kad A. G. dirba, yra teigiamai charakterizuojamas tiek gyvenamojoje, tiek darbo, išlaiko bei prižiūri dukrą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teigiamai apibūdina jo asmenybę. Tačiau tai, kad A. G. vairavo automobilį suvokdamas, jog yra neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,97 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis, rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, o tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį A. G. padarytas pažeidimas yra itin pavojingas. Tai, kad A. G. prižiūri sunkiai sergančią motiną, nėra ypatinga aplinkybė, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog A. G. netekus teisės vairuoti, nebus kitų asmenų ar socialines paslaugas teikiančių institucijų, kurios suteiktų tinkamą priežiūrą V. G.. Tai, kad dėl A. G. padaryto pažeidimo niekam nebuvo padaryta žala yra tik laimingas atsitiktinumas, kuris negali būti vertinamas kaip išskirtinė aplinkybė, švelninanti A. G. atsakomybę. Aplinkybė, jog A. G. dirba vairuotoju ir teisė vairuoti jam yra ypatingai svarbi, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. G. pablogino savo ir savo šeimos narių padėtį yra tik netinkamo jo paties elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų, rezultatas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. liepos 13 d. nutarimą A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, paskyrė administracinę nuobaudą, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamo nutarimo keisti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarimo nekeisti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.