- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-225-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17848-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BARRUS LOGISTICS“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „INDUSTRIJOS GARANTAS“
- Trečiasis asmuo
- V. B., A. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BARRUS LOGISTICS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „INDUSTRIJOS GARANTAS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BARRUS LOGISTICS“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. B., A. A., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UADB „INDUSTRIJOS GARANTAS“ 2014-05-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „BARRUS LOGISTICS“ 3 252,65 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-05-25 įvykio metu, įvykusio (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta transporto priemonė Škoda Superb, priklausanti LR VRM Autoūkis ir apdrausta ieškovo kelių transporto priemonių draudimu KASKO. Vilniaus apskrities VPK 2011-05-31 nutarimu nustatyta, kad automobilis apgadintas dėl to, kad kylant A. A. vairuojamo krovininio automobilio Scania R124 platformai, automobilis Scania pajudėjo atgal ir kliudė automobilį Škoda Superb. Ieškovas išmokėjo LR VRM Autoūkis 3 252,65 Lt draudimo išmoką žalai atlyginti. A. A. vykdė krovinio iškrovimo darbus, nuleidęs specialią platformą ant važiuojamosios kelio dalies, nukrovė atvežtą keltuvą, pradėjus kelti platformą atgal ant kėbulo, automobilis Scania pajudėjo. A. A. turėjo pareigą imtis visų veiksmų, kad transporto priemonė stabiliai stovėtų vienoje vietoje. Jeigu yra tikimybė, kad dėl platformos judėjimo visas automobilis pajudės, A. A. turėjo numatyti ir imtis papildomų priemonių, kaip numatyta Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijose. A. A. nesiėmė pakankamų priemonių transporto priemonės stabilumui užtikrinti. A. A. nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat CK 6.263 str. 1 d. nustatytos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad nesukeltų kitam asmeniui žalos. Įvykio metu buvo apgadintas Škoda Superb užpakalinis kairės pusės sparnas. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsakovui tenka pareiga atlyginti dėl jo darbuotojo A. A., kuris įvykio metu vykdė darbines pareigas, kaltės sukeltą žalą. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „BARRUS LOGISTICS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas automobilio Škoda Superb vairuotojas. Ieškovas praleido terminą ieškiniui paduoti. Žala atsirado dėl dviejų didesnio pavojaus šaltinių sąveikos. Ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Vilniaus apskrities VPK 2011-05-31 nutarime tik padaryta prielaida, kad galimai buvo pažeisti darbų saugos reikalavimai, tačiau tokie pažeidimai nėra nustatyti kompetentingų institucijų. Atsakingas už įvykio metu padarytą žalą asmuo nenustatytas, todėl nėra aplinkybių, įgalinčių reikalauti iš atsakovo išmokėtų sumų. A. A., prieš atlikdamas krovimo darbus, tinkamai užfiksavo atvairuotą transporto priemonę Scania R124. Dėl atsiradusios žalos atsakingas V. B., kuris nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo šalia įrenginio, kuriuo buvo vykdomi pakrovimo/iškrovimo darbai, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir važiuodamas kliudė stovintį specialios paskirties automobilį Scania R124. V. B. pažeidė KET 9 ir 132 punktų reikalavimas. A. A. tinkamai užfiksavęs automobilį, nuleido platformą, ant kurios atvežė keltuvą. Specialios paskirties automobilis buvo pastatytas taip, kad buvo likęs minimalus važiuojamosios dalies tarpas, kuriuo sunkiai pakaktų pravažiuoti lengvajam automobiliui. V. B. buvo paaiškinta, kad reikia palaukti kelias minutes, kol nuleistoji platforma bus sugrąžinta į vietą. V. B., nepaisydamas įspėjimų, važiavo pro buvusį tarpą tuo metu, kai į Scania R124 buvo keliama platforma. Tam tikru kėlimo momentu dėl kėlimo technologinio proceso automobilis Scania R124 pajudėjo sumažindamas buvusį tarpą pravažiavimui ir buvo kliudytas pravažiuojantis automobilis Škoda Superb. Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Įvykis įvyko 2011-05-25, draudimo išmoka išmokėta 2011-07-22, pranešimas, kad ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo nebus tenkinama, ieškovui įteiktas 2011-11-22. Nuo bet kurios iš nurodytų datų yra praėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UADB „INDUSTRIJOS GARANTAS“ 942,03 Eur žalos atlyginimo ir 28,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 970,41 Eur iš atsakovo UAB „BARRUS LOGISTICS“. Teismas nustatė, kad automobilis Skoda Superb pradėjo važiuoti ir siekė pravažiuoti pro stovinčią, nejudančią transporto priemonę Scania. Teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, kad Skoda Superb vairuotojas netinkamai įvertino važiavimo galimybes, kad nebuvo reikiamai atsargus ir atidus, kad pažeidė KET reikalavimus. teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad prieš automobilį Skoda Superb važiavo kitas automobilis, kuris pro Scania sėkmingai pravažiavo, nes Scania tuo metu nejudėjo iš vietos. Automobilis Skoda Superb važiavo leistinoje vietoje, Scania iškrovimo darbai buvo vykdomi transporto priemonėms važiuoti leistinoje vietoje, darbų atlikimo vieta (teritorija) nebuvo aptverta ar kitaip specialiai pažymėta. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų Skoda Superb vairuotojo neleistiną, neatsakingą elgesį. Teisės aktai nenumato draudimo važiuoti ar kitaip judėti šalia nevažiuojančios transporto priemonės. Atsakovui ir trečiajam asmeniui A. A. nurodant, kad automobilis visada pradeda judėti, kai pakeliama platforma, lieka nesuprantama, kuo grindžiamas atsakovo ir trečiojo asmens A. A. manymas, kad asmenims, nesusipažinusiems su aptariamos specifinės paskirties transporto priemonės darbo specifika, turi būti žinoma, kad transporto priemonė savaime gali pradėti judėti iš vietos. Teismas atsižvelgė į tai, kad tuo metu, kad buvo atliekami iškrovimo darbai bei kai po to buvo keliama platforma, A. A. stovėjo prie jo valdomo automobilio tokioje vietoje, kad net nematė ir negalėjo matyti tos kelio dalies, kuria galėjo pradėti važiuoti ir faktiškai pradėjo važiuoti jo valdyta transporto priemonė tuo metu, kai jokios priemonės, užkertančios bet kokį judėjimą nesaugioje važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo taikomos. Faktas, kad dėl nevažiuojančio automobilio Scania judėjimo buvo apgadintas ieškovo apdraustas automobilis, patvirtina, kad atsakovo, trečiojo asmens A. A., liudytojo S. P. nurodytos priemonės, kad degė automobilio Scania avarinė signalizacija, buvo įjungti švyturėliai, buvo nepakankamos, nes neužtikrino saugaus automobilio darbo. Atsakovas, eksploatuojantis specifinės paskirties transporto priemonę, turi išmanyti darbo su tokia transporto priemone ypatumus, užtikrinti, kad dėl specifinių transporto priemonės technologinių procesų nebūtų padaryta žalos. Atsakovas turi būti susipažinęs su Valstybinės darbo inspekcijos parengtomis rekomendacijomis dėl saugaus kelių transporto priemonių krovos darbų organizavimo. Teismas konstatavo, kad ieškovo draudėjo automobilis 2011-05-25 apgadintas dėl atsakovo darbuotojo, vykdant darbines pareigas, kaltų veiksmų (neveikimo), neužtikrinus saugaus transporto priemonės Scania darbo. Tarp ieškovo draudėjui atsiradusios žalos ir atsakovo darbuotojo kaltų veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys. Žalos dydį patvirtina ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas žalos dydžio ir neginčijo. Teismas sprendė, kad yra visos atsakovo darbuotojo trečiojo asmens A. A. civilinės atsakomybės dėl ieškovo draudėjui atsiradusios žalos sąlygos, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas, kaltės. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo teiginius, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, pažymėjo, kad atsakovas klaidingai ieškovo reiškiamą ieškinio reikalavimą aiškina kaip iš draudimo teisinių santykių kilusį reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „BARRUS LOGISTICS“ prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas neteisingai nustatė būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas - A. A. veiksmų neteisėtumą ir kaltę. A. A., prieš atlikdamas pakrovimo/iškrovimo darbus, tinkamai užfiksavo atvairuotą transporto priemonę Scania, ėmėsi ir kitų saugumo priemonių: buvo įjungti signaliniai žibintai, kitiems transporto priemonių vairuotojams, ketinantiems važiuoti pro automobilį Scania, buvo paaiškinta, kad specialios paskirties automobilis kėlimo metu tikrai pajudės ir tarpo pravažiuoti visai neliks. Vairuotojų buvo paprašyta palaukti, kol nuleistoji platforma bus sugrąžinta į vietą. Ši aplinkybė buvo nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį, o ieškovas ir trečiasis asmuo V. B. jos neneigė. Daugiau asmenų, automobilių ar kito turto, kuriam pajudėjęs automobilis galėtų padaryti žalos nebuvo, todėl priemonės, kokias nurodo teismas (aptverti darbų atlikimo vietą (teritoriją) ar kitaip specialiai pažymėti), konkrečiu atveju buvo nereikalingos. Įspėjimas apie galimą pavojų yra pakankama priemonė užtikrinti saugumą. Todėl A. A. pagrįstai galėjo tikėtis, kad vairuotojas, būdamas sąžiningas ir protingas turto valdytojas, nerizikuos juo ir nevažiuos pro žinomai galintį pajudėti kitą automobilį. Atsižvelgus į tai, jog A. A. ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių, kad išvengtų žalos kitiems, buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, yra pagrindas teigti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusių padarinių ir jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir Škoda Superb vairuotojo elgesį vertino kaip leistiną, atsakingą. Teismas nusprendė, jog Škoda Superb vairuotojas tinkamai įvertino važiavime galimybes, nes prieš automobilį Škoda Superb važiavo kitas automobilis, kuris pro automobilį Scania pravažiavo sėkmingai. Tačiau V. B., būdamas transporto priemonės vairuotojas - padidinto pavojaus šaltinio valdytojas - turėjo veikti itin atidžiai ir įvertinti visas aplinkybes, o ne lengvabūdiškai manyti, jog vieno automobilio pravažiavimas reiškia, kad yra saugu važiuoti pro automobilį Scania. Akivaizdu, kad vairuotojas, matydamas nebaigtą pakrovimo procesą, įjungtus įspėjamuosius žibintus ir įvertinęs labai nedidelį pravažiavimui pro krovinini automobilį Scania likusį tarpą, suvokė riziką ir ją prisiėmė. Tai rodo paties Škoda Superb vairuotojo neatsargumą. Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens veiksmai, jei dėl jų kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl jų jam atsirado nuostoliai, yra civilinės atsakomybės netaikymo pagrindas pagal CK 6.253 str. 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, klaidingai nustatęs faktines aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl A. A. veiksmų neteisėtumo bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir priėmė neteisingą sprendimą.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas aprašomojoje sprendimo dalyje pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo A. A. nurodė, jog V. B., išvažiuodamas iš aikštelės, nepaisė įspėjimų palaukti, kol į automobilį Scania bus keliama platforma, tačiau motyvacinėje sprendimo dalyje nenurodė, ar ši aplinkybė laikytina nustatyta, ir nepateikė argumentų, kodėl nesivadovauja šia aplinkybe. Todėl teismas, nevisapusiškai ištyręs įrodymus, priėmė netinkamai motyvuotą ir neteisingą sprendimą.Teismas netinkamai taikė ieškinio senaties skaičiavimo taisykles, todėl nepagrįstai atsisakė atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino. Draudiko reikalavimas atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1,125 str. 7 d.). Pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-438/2006). Draudimo išmoka pagal KASKO draudimo liudijimą išmokėta 2011-07-22, o ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2014-05-26, todėl jau yra praėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UADB „INDUSTRIJOS GARANTAS“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto nurodytos atsargumo priemonės nebuvo pakankamos ir neatitiko CK 6.263 str. nustatytos pareigos veikti taip, kad savo veiksmais asmuo nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teritorijoje, kurioje vyksta transporto priemonių judėjimas, nėra pakankama apie pavojų perspėti žodžiu, nes bet kuriuo metu gali atvažiuoti kitos transporto priemonės, kurių krovos darbus dirbantys asmenys nepastebėtų arba nespėtų perspėti. Signalinių žibintų įjungimas pats savaime nereiškia kitų eismo dalyvių prievolės sustoti ir domėtis, ką galėtų reikšti įjungti signaliniai žibintai. Dėl to krovimo zona turėjo būti aptverta ar kitaip pažymėta įspėjamaisiais ženklais, kad visi eismo dalyviai būtų perspėti apie pavojų ir žinotų, kaip turi elgtis. Net ir nustačius, kad visiškai išvengti krovininės transporto priemonės pajudėjimo nebuvo realios galimybės, tai nepaneigia fakto, kad A. A. nepasirūpino, kad kiti eismo dalyviai būtų tinkamai informuoti apie šios transporto priemonės nestabilumą atliekant krovos darbus. Teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip netinkamai motyvuotas ir neteisingas vien dėl to, kad nėra pasisakyta dėl absoliučiai visų įrodymų. Iš teismo sprendimo matyti, kad teisėja įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, savo išvadas pagrindė bendru byloje surinktų įrodymų vertinimu. Įvykus eismo įvykiui žalą patyręs asmuo, t. y. V. B., įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš asmens, atsakingo už jų atsiradimą, šiuo atveju - A. A.. Tai numato CK 6.251 str. Tarp šių asmenų susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 str. 8 d. Ieškovui, kaip V. B. draudikui, atlyginus šiam asmeniui jo patirtus nuostolius, Ieškovas įstojo į minėtą prievolę vietoj V. B. Teisinio santykio pobūdis nepasikeitė, dėl to nesikeičia ir ieškinio senaties terminas. Nei tarp V. B. ir Apelianto, nei tarp Ieškovo ir Apelianto nėra susiklostę draudimo santykiai, dėl to klaidinga būtų taikyti draudimo teisiniams santykiams taikytiną 1 metų ieškinio senatį. Teismų praktika patvirtina šį aiškinimą - LAT ne kartą yra išaiškinęs, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui <...>, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (LAT 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas iki Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 3K-3-539-706/2015, o 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nagrinėjimas buvo atnaujintas, kadangi kasacinės instancijos byla, dėl kurios nagrinėjimo byla buvo sustabdyta, buvo baigta nagrinėti, priimant 2016 m. vasario 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, kuria byla buvo grąžinta naujam nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui, panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 d. sprendimą. 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ši byla buvo nutraukta, patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio senaties
Atsakovas prašymą taikyti ieškininės senaties terminą byloje grindė tuo, kad draudiminis įvykis įvyko 2011-05-25, draudimo išmoka išmokėta 2011-07-22, pranešimas, kad ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo nebus tenkinama, ieškovui įteiktas 2011-11-22. Nuo bet kurios iš nurodytų datų yra praėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo teiginius, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, pažymėjo, kad atsakovas klaidingai ieškovo reiškiamą ieškinio reikalavimą aiškina kaip iš draudimo teisinių santykių kilusį reikalavimą. Atsakovui apeliaciniu skundu prašant panaikinti teismo sprendimą tuo pagrindu, kad Draudiko reikalavimas atsakingam už žalos padarymą asmeniui kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1,125 str. 7 d.), kad pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-438/2006), byloje turi būti padaryta išvada, koks senaties terminas taikytinas nagrinėjamam ginčui, kada prasidėjo senaties terminas. Draudimo išmoka pagal KASKO draudimo liudijimą buvo išmokėta ieškovo apgadintos transporto priemonės savininkui LR VRM „ Autoūkis“ 2011-07-22, o ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija 2011-10-21 ( b.l.14) . Ieškovas gavo atsakymą iš atsakovo 2011-11-22 į pretenziją, kur buvo nurodyta, kad dėl atsiradusios žalos atsakingas automobilio Škoda Superb vairuotojas. Ieškinys, pareikštas CK 6.1015 straipsnio pagrindu, Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2014-05-26. Tai, kam reiškia reikalavimą draudikas, kuriam perėjo reikalavimo teisė, lemia ieškininės senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 priimtoje 2016 m. vasario 29 d. nutartyje išaiškino, kad, įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų –žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą (nutarties 50 p. ). Reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko ( nutarties 51 p. ). Šioje byloje atsakovas ginčijo savo kaltę dėl įvykio, teigdamas, kad dėl autoįvykio yra kaltas automobilį Škoda Superb vairavęs asmuo, tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, jog ieškinys turėtų būti reiškiamas jo atsakomybę įvykio atvejui apdraudusiam draudikui, todėl daroma išvada, kad ieškovo reikalavimui, reiškiamam tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o ne jo draudikui, taikomos bendrosios žalos atlyginimo santykius reglamentuojančios teisės normos, todėl ir ieškininės senaties terminas taikomas bendras žalos atlyginimo santykiams taikomas terminas, t.y. trejų metų ( CK 1.125 straipsnio 8 dalis ).
senaties terminas, nėra pagrįsta.
Dėl įvykio kaltininko ir įrodymų vertinimo
Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepadarė išvados dėl teismo aprašomojoje sprendimo dalyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas ir tretysis asmuo A. A. nurodė, jog V. B., išvažiuodamas iš aikštelės, nepaisė įspėjimų palaukti, kol į automobilį Scania bus keliama platforma, tačiau motyvacinėje sprendimo dalyje nenurodė, ar ši aplinkybė laikytina nustatyta ir nepateikė argumentų, kodėl nesivadovauja šia aplinkybe, nėra pagrįstas. Vertinant trečiojo asmens A. A. ir atsakovo atstovų paaiškinimus dėl šios aplinkybės, reikšminga yra tai, kokius paaiškinimus dėl to, ar jis buvo perspėtas, kad palauktų, pateikė tretysis asmuo A. B.. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokius paaiškinimus dėl šios aplinkybės pateikė V. B., taip pat apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, ar jo ir A. A. paaiškinimus patvirtino asmuo, kuris, jų teigimu, buvo įspėtas palaukti, kol į automobilį Scania bus keliama platforma. Tai, kad apeliantas skunde nurodė, jog kitiems transporto priemonių vairuotojams, ketinantiems važiuoti pro automobilį Scania, buvo paaiškinta, kad specialios paskirties automobilis kėlimo metu tikrai pajudės ir tarpo pravažiuoti visai neliks, leidžia daryti išvadą, kad tai buvo paaiškinta kitiems vairuotojams, bet ne ieškovo draudėjo automobilį vairavusiam V. B.. Teismo sprendimo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog Skoda Superb vairuotojas netinkamai įvertino važiavimo galimybes, kad nebuvo reikiamai atsargus ir atidus, kad pažeidė KET reikalavimus, nebuvo paneigta apeliacinio skundo argumentais. Atsakovas nenurodė, jog vairuotojas V. B. būtų patvirtinęs A. A. paaiškinimus dėl perspėjimo, todėl teismui nebuvo pagrindo priimti tik A. A. paaiškinimus dėl perspėjimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgė į tai, jog atsakovas ir tretysis asmuo A. A. nurodė, jog tuo metu, kai buvo atliekami iškrovimo darbai bei kai buvo keliama platforma, A. A. stovėjo prie jo valdomo automobilio tokioje vietoje, kad net nematė ir negalėjo matyti tos kelio dalies, kuria galėjo pradėti važiuoti ir faktiškai pradėjo važiuoti jo valdyta transporto priemonė, todėl darė išvadą, kad jokios priemonės, užkertančios bet kokį judėjimą nesaugioje važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo taikomos.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog A. A. tinkamai užfiksavo atvairuotą transporto priemonę Scania, ėmėsi ir kitų saugumo priemonių: buvo įjungti signaliniai žibintai, kitiems transporto priemonių vairuotojams, ketinantiems važiuoti pro automobilį Scania, buvo paaiškinta, kad specialios paskirties automobilis kėlimo metu tikrai pajudės ir tarpo pravažiuoti visai neliks. Vairuotojų buvo paprašyta palaukti, kol nuleistoji platforma bus sugrąžinta į vietą. Skunde nurodyta, kad ši aplinkybė buvo nurodyta atsakovo atsiliepime į ieškinį, o ieškovas ir trečiasis asmuo V. B. jos neneigė. Atsiliepime į skundą ieškovas nurodė, kad V. B. nebuvo vienintelis, kuris nežinojo, apie esantį pavojų ir apie galimybę, kad krovininė transporto priemonė Scania pajudės iš vietos. Tai yra atsakovo ir A. A. paaiškinimų apie perspėjimą neigimu, todėl skundo argumentas atmestinas.
Atsakovas nurodė, kad A. A. pagrįstai galėjo tikėtis, kad vairuotojas, būdamas sąžiningas ir protingas turto valdytojas, nerizikuos juo ir nevažiuos pro žinomai galintį pajudėti kitą automobilį. Tai, kad automobiliui stovint, vairuotojas turi žinoti, jog jis galimai pajudės, yra nepagrįstu teiginiu. Vairuotojui, kuris valdo Scania automobilį krovimo metu, turi būti žinoma, kad jis gali pajudėti, tačiau negalima reikalauti, kad kitų transporto priemonių vairuotojams tai turi būti žinoma. Teismas pagrįstai pripažino, kad A. A. nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių, kad išvengtų žalos kitiems, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl pagrįstai pripažino, kad dėl atsiradusios žalos yra kaltas atsakovo vairuotojas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.