- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2YT-1461-367/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00413-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., B. M., P. J., L. J., R. J., A. V., I. J., J. S., K. P., Z. Ž., N. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., B. M., P. J., L. J., R. J., A. V., I. J., J. S., K. P., Z. Ž., N. K. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) nustatyti, kad J. J. mirus, S. J. J. priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti turtą, taip pat 2) nustatyti, kad S. J. J. mirus, R. Š. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti turtą.
Pareiškime nurodo, jog pareiškėja R. Š. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusių senelių J. J. ir S. J. J., vaikaitė. Pareiškėjos mama I. J. (J.) buvo J. J. ir S. J. J., dukra, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Senelis J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus seneliui J. J., liko šiuo metu jo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, t.y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Močiutė S. J. J. buvo užsakiusi ir gavo parengtą (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su Apylinkės (seniūnijos) (duomenys neskelbtini) pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą įregistravo senelio J. J., vardu (po senelio mirties), o nuosavybės teisės įrašas senelio vardu įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini). Močiutė S. J. J., mirus seneliui, pagal Apylinkės (seniūnijos) (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravus senelio vardu nekilnojamąjį turtą - sodybą, gyveno, valdė ir naudojo savo reikmėms, mokėjo visus reikalingus mokesčius.
Nors močiutė S. J. J., nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, akivaizdu, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą. Be to, senelio mirties metu dar net nebuvo tinkamai įteisintas pastarojo turtas, o galutinę palikėjo turto įregistravimo funkciją atliko turto paveldėtoja S. J. J. Močiutė tiek iki (duomenys neskelbtini), tiek ir po to sodyba rūpinosi. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, yra tikslinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po J. J., mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė S.J. J., faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Močiutė S. J. J., mirė (duomenys neskelbtini). Mirus močiutei S.J. J., niekas iš šeimos narių į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Pareiškėja R. Š., po močiutės mirties pradėjo tvarkyti ir prižiūrėti močiutės sodybą, kadangi mama I. J. (J.) jau buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Sodybą, kurią sudaro gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti statiniai - šulinys, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja padėdavo prižiūrėti ir iki močiutės mirties, o pastarajai mirus prižiūrėjo ir toliau. Tvarko teritoriją, valdo turtą ir naudoja savo reikmėms, moka visus reikalingus mokesčius.
Kadangi šeimoje, giminių tarpe, nebuvo teisininko, kuris būtų galėjęs patarti sutvarkyti reikiamus dokumentus laiku, ir nepraleisti įstatyme nustatyto termino paveldėjimui priimti, terminą priimti paveldėjimą pareiškėja praleido, bet paveldėjimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą. Šiuo metu R. Š. nori susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, kadangi kitaip nėra galimybės nustatyti paveldėjimo fakto, todėl buvo priversta kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog po S. J. J., mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą, šiuo atveju pastatą - gyvenamąjį namą su priklausiniais.
Suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti - mirusių senelių vaikai, mamos brolis J. J. ir sesuo B. M.. Kadangi kaip pareiškėja ir minėjo, jų mama I. J. (J.) buvo J. J. ir S. J. J., dukra, mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotais asmenimis pareiškėja nurodė savo dvynį brolį P. J., taip pat savo seseris L. J., R. J., J. S. (J.), I. J. (J.), A. V. (J.), N. K. (J.), brolį Z. Ž., K. P. (Ž.). Kitų paveldėtojų nėra.
Suinteresuoti asmenys pateikė savo atsiliepimus ir sutinka su pareiškėjos R. Š. pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš gimimo liudijimų, gimimo įrašų ir santuokos liudijimų nustatyta, kad šalis sieja giminystės ryšys. Iš mirties liudijimų kopijų Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintina, jog J. J. mirė (duomenys neskelbtini), S. J. J. mirė (duomenys neskelbtini), o I. J. mirė (duomenys neskelbtini).
Pagal pareiškėjos senelių mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Po palikėjo, t.y. J. J. mirties, jo sutuoktinė S. J. J. pas notarą nesikreipė. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau, po palikėjo mirties, likusiu turtu rūpinosi, jį valdė, mokėjo mokesčius jo sutuoktinė S. J. J. Tokiu būdu jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti. Po pareiškėjos močiutės S. J. J. mirties, dėl jos palikimo, į notarą per įstatyme numatytą terminą, niekas nesikreipė, todėl pavedėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau palikėjos turtu rūpinosi ir jį valdė pareiškėja R. Š., kuri tokiu būdu ir priėmė S. J. J. palikimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
LAT teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
Kasacinio teismo yra pažymėta, kad, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu“, o ,,įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą“. Šiuo atveju, S. J. J. po sutuoktinio J. J. mirties pradėjo valdyti jo turtą, juo rūpinosi ir tai darė iki pat savo mirties, po S. J. J. mirties, sodyba rūpinosi pareiškėja R. Š., todėl pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), po J. J., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti;
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po S. J. J., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.