Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-185-2012

Teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00098-2012-2

Procesinio dokumento kategorija 1.1.7.2.6; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir nubaustas:

pagal BK 140 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 145 str. 1 d. areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 15 d., apie 16 val. 50 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečio vaiko akivaizdoje, D. P. stūmė virtuvės kambaryje į sieną, buto koridoriuje užsuko už nugaros ranką, ją smaugė, D. P. mėginant rėkti ir priešintis, abiejų rankų delnais uždengė jai burną, po to, jai klūpint ant grindų, delnu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą D. P., bei taip smurtaudamas grasino nužudyti D. P. sakydamas, kad ją nužudys, ir tokie veiksmai sukėlė realų pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis D. P. neneigia savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., tačiau teigia, kad paskirta arešto bausmė yra per griežta, todėl prašo ją keisti į švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę.

Kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą apeliacinio skundo ribose, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas bausmes už D. P. padarytas nusikalstamas veikas paskyrė, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešaisius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. D. P. tyčinius nusikaltimus padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą. Tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o asmuo laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. nurodyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymo teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas, atsižvelgęs į padarytų veikų pavojingumą bei kaltininko asmenybę, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti arešto bausme. Taigi, teismo paskirta D. P. arešto bausmė yra pakankamai švelni, nes įstatymo leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Dar labiau švelninti bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo, juolab, kad ankstesniu nuosprendžiu skirta ir atlikta laisvės apribojimo bausme, BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai pasiekti nebuvo, nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė.

Įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, arešto bausmių dydžiai už abu nusikaltimus individualizuotos tinkamai. D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., žmogaus sveikatai ir nusikaltimą, numatyta BK 145 str. 1 d., pavojingą žmogaus gyvybei idealiąją sutaptimi. Veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Smurtą prieš sutuoktinę nuteistasis naudojo ir jai grasino nužudyti mažamečio sūnaus akivaizdoje. Linkusiam smurtauti nuteistajam pradėtas tyrimas dėl smurto ir prieš sutuoktinės motiną. Nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Šią aplinkybę teismas pripažino atsakomybę sunkinančia ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmes (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tačiau atsakomybę lengvina tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b.l. 31-35). Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo paskirtos arešto bausmės, kurios savo dydžiu yra mažesnės, nei BK 49 str. 3 d. nustatytas vidurkis, negali buti laikomos per griežtomis.

Prašymą švelninti bausmę apeliantas motyvuoja tuo, kad dėl padarytos veikos labai gailisi. Tačiau nuteistojo gailėjimasis dėl padarytų nustikaltimų įeina į BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurią, kaip minėta, teismas įvertino skirdamas bausmę, todėl dar labiau švelninti bausmę dėl jau įvertintos aplinkybės nėra pagrindo.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Bausmes, skirtas už veikas, padarytas idealiąja sutaptimi teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1, 2 ir 5 d., subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskyrė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kolegija daro išvadą, kad keisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.