- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1938-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09333-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-577-465/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ADMI“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ADMI“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 1670,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. UAB „ADMI“ teikia daugiabučių namų bendro naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų, pastatų konstruktyvų priežiūros ir remonto paslaugas savo darbuotojų jėgomis arba samdydama subrangovus. Taip pat UAB „ADMI“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, vykdo daugiabučių namų administravimą;
1.2. atsakovas V. P. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), savininkas. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovo butui yra 1670,54 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir palikti nenagrinėtu kaip visiškai nepagrįstą, ir nagrinėjimą atidėti iki tol, kol 2013 m. vasario 26 d. įsteigta 521-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbiami), savininkų bendrija (toliau – Bendrija) bus likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nurodė, kad:
2.1. 2013 m. vasario 5 d buvo įsteigta 521-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbiami), savininkų bendrija. Atsakovas yra Bendrijos narys ir steigėjas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė Bendrijai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ignika“. Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrijos bankroto procedūra vis dar vykdoma. Teismo sprendimas dėl Bendrijos pabaigos dar nepriimtas;
2.2. pažymėjo, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbiami) butų savininkai yra įsteigę Bendriją ir sudarę Jungtinės veiklos sutartį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalies, 4.84 straipsnio 1 dalies nuostatas, daugiabučio namo patalpų savininkai privalo pasirinkti tik vieną bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą. Todėl 2014 m. spalio 1 d. Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta nepasibaigus Bendrijai, prieštarauja imperatyviųjų teisės normų reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisti ieškovei UAB ,,ADMI“ iš atsakovo V. P. 1670,54 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1670,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovo V. P. 12,03 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nurodė, kad:
3.1. iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbiami), gyvenamųjų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektams valdyti 2013 m. vasario 5 d. buvo įsteigta 521-oji daugiabučio namo (duomenys neskelbiami) bendrija. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbiami), savininkų dalis 2014 m. spalio 1 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį bendrojo naudojimo objektams valdyti. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo Š. R. Š. ir UAB „Admi“ atstovė 2014 m. gruodžio 1 d. sudarė Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Admi“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo (duomenys neskelbiami), bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas;
3.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė Bendrijos bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ignika“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Bendrija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2798-345/2017). Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi pripažinta Bendrijos veikla pasibaigusia (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-69-345/2019). Ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs 2014 m. spalio 1 d. Jungtinės veiklos sutarties teisėtumo klausimus, pasisakė, jog ši sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisėms normoms, tokios sutarties sudarymas nesukelia jokių neigiamų padarinių vykusiam bendrijos bankrotui, ja buvo užtikrintas tolesnis bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra, todėl Vilniaus savivaldybės administracijos ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo niekine, atmetė (civ. byla Nr. e2-779-910/2017);
3.3. atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbiami), savininkas. Apyvartos žiniaraštis patvirtina, jog atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. butui, esančiam (duomenys neskelbiami), priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, yra 1670,54 Eur;
3.4. nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), teismas, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 4 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 1670,54 Eur skola už suteiktas paslaugas;
3.5. teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1670,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
3.6. patenkinęs ieškininius reikalavimus, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 38 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, paremtą CK ir CKP pažeidimais, pareikštą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir pareikštą reikalavimo teisės neturinčio ieškovo. Apeliantas nurodė, kad:
4.1. teismas priėmė šališką sprendimą, pakeisdamas bylos nagrinėjimo formą ir tvarką. Byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau posėdžiui neįvykus dėl karantino, teisėja šališkai nusprendė nagrinėti byla rašytinio proceso tvarka ir atėmė iš atsakovo teisę į nešališką teismą ir sprendimą;
4.2. teismas priėmė šališką sprendimą, neįvertino, kad ieškovas pripažino padaręs klaidas paskaičiuodamas mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovas į ieškinį įtraukė sumas nesusijusias su paskaičiuotais mokesčiais už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas;
4.3. ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens Š R. Š. ir UAB „ADMI“ atstovės 2014 m. gruodžio 1 d. sudaryta Administravimo ir priežiūros sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Priedas Nr. 1, prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas 2014 m. lapkričio 28 d. Vilnius, „PASTATO PRIEŽIŪROS DARBŲ ĮKAINIAI“,Priedas Nr. 2, prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas 2014-12-01, Vilnius, „DARBŲ DETALIZAVIMAS IR PERIODIŠKUMAS“, kuria UAB „ADMI“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo (duomenys neskelbiami), bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas;
4.4. tvirtina , kad UAB „ADMI“ nuolat elgėsi nesąžiningai, nes savavališkai padidino Priede Nr. 1, prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytos 2014 m. lapkričio 28 d., Vilnius, „PASTATO PRIEŽIŪROS DARBŲ ĮKAINIAI“, numatytos teikti paslaugos įkainius. Atsakovo galimai įsiskolinimas už laikotarpi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. yra 888,79 Eur. UAB „Admi“ savavališkai padidino galimą atsakovo įsiskolinimą 781,75 Eur.
4.5. UAB „ADMI“ neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį atsakovui. Šioje byloje ieškinio reikalavimas gali būti teikiamas tik abiejų šalių: Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens Š R. Š. ir UAB „ADMI“ atstovės, šios 2014 m. gruodžio 1 d. sudarytos Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuria UAB „ADMI“ įsipareigojo teikti daugiabučio namo (duomenys neskelbiami), bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
4.6. šioje byloje liudytoju ir atsakovu turėjo būti įtrauktas Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, Administravimo ir priežiūros sutarties dalyvis - užsakovas;
4.7. teismas neišsprendė teismo nutartimi prašymų ir atmetė visus atsakovo prašymus bei neišreikalavo rašytiniu įrodymų, kurie galėjo turėti lemiamos įtakos sprendžiant šią civilinę bylą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad:
5.1. ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas veikdama 2014 m. gruodžio 1 d. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutartimi aptarta kokias ir kokiais įkainiais teiks paslaugas ir jas apmokestins. Pažymėjo, kad Administratorius vadovaudamasis butų patalpų sąrašu pastate ir daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendro naudojimo objektų aprašu (toliau - Aprašas) apmokestino namo butų ir kitų patalpų savininkus;
5.2. kadangi namo, kuriame yra ir atsakovui priklausantis butas, patalpų savininkų, tarp jų ir atsakovo, bendrajai dalinei nuosavybei ieškovas teikė administravimo bei techninės priežiūros paslaugas, atsakovas kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovas ne kartą buvo įspėtas ir ragintas susimokėti įsiskolinimą, tačiau savo prievolės neįvykdė ir už ieškovės teikiamas paslaugas nemokėjo, todėl nuo 2015 m sausio mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio atsakovo skola išaugo iki 1670,54 Eur;
5.3. kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Kiekvieną mėnesį atsakovui pateikiami mokestiniai pranešimai (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turėjo būti sumokama iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos (byloje pridėti visi mokestiniai pranešimai už prašomą priteisti skolą per susidariusį laikotarpį, taip pat pridėtas apyvartos žiniaraštis kuriame matomos visos suvestos ir pateiktos sąskaitos už paslaugas);
5.4. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82—4.85 straipsniai. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusio CK 4.84 straipsnio 4 dalis įtvirtino, o dabar galiojančio CK 4.84 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad išlaidas už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą, kuris pagal 2001 m. geguės 23 d. LRV nutarimą Nr. 603 „Dėl butų ir kitių patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ apima tiek administravimo paslaugą, tiek komunalinių paslaugų teikimą, tiek techninės priežiūros paslaugą, apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Paskyrus bendro naudojimo administratorių, už vykdomą bendrojo naudojimo objektų administravimą butų ir kitų patalpų savininkai apmoka būtent jam. Taigi nurodytų CK nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų savininkai, ginčo atveju atsakovas, privalo mokėti už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimą proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Mokėti kaupiamąsias lėšas remiantis 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs 2014 m. spalio 1 d. Jungtinės veiklos sutarties teisėtumo klausimus, pasisakė, jog ši sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisėms normoms, tokios sutarties sudarymas nesukelia jokių neigiamų padarinių vykusiam bendrijos bankrotui, ja buvo užtikrintas tolesnis bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra, todėl Vilniaus savivaldybės administracijos ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo niekine, atmetė (civ. Byla Nr. e2-779-910/2017).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas reikalavimas dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės ginčija ieškovės UAB „ADMI“ teisės reikšti ieškinį atsakovui, o taip pat ginčija nurodomos skolos dydžio pagrįstumą. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai pakeitė bylos nagrinėjimo formą ir tvarką. Byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau posėdžiui neįvykus dėl šalyje paskelbto karantino, teisėja šališkai nusprendė nagrinėti byla rašytinio proceso tvarka ir atėmė iš atsakovo teisę į nešališką teismą ir sprendimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 2000 Eur (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus - dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nenurodė, kad prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos medžiaga nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje buvo paskirti trys parengiamieji teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo tiek ieškovės UAB „Admi“ atstovė, tiek atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje parengiamuosiuose teismo posėdžiuose šalims buvo nustatomas terminas papildomiems įrodymams pateikti: parengiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. vasario 20 d. metu, teismas be kita ko išsprendė atsakovo 2020 m. vasario 14 d. raštu pateiktus prašymus ir dar kartą nustatė šalims vieno mėnesio terminą papildomiems įrodymams pateikti, paskyrė teismo posėdį 2020 m. balandžio 2 d. Paskirtas 2020 m. balandžio 2 d. teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi dėl šalyje paskelbto karantino ir bylą nagrinėjančios teisėjos nedarbingumo buvo atidėtas nenustatant kitos posėdžio datos. Atkreiptinas dėmesys, kad per teismo nustatytą laikotarpį jokie papildomi įrodymai į bylą šalių pateikti nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi, atsižvelgdamas į ieškinio sumos dydį bei ginčo pobūdį, sprendė, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nėra reikalingi, todėl bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugpjūčio 28 d. (CPK 7 straipsnis, 225 straipsnio 1 dalis 7 punktas, 441 straipsnio 1 ir 2 dalys). Minėta nutartimi teismas dar kartą šalims nustatė terminą iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. papildomiems įrodymams pateikti. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ši nutartis atsakovui buvo įteikta 2020 m. liepos 2 d., tačiau iki paskirto bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (per beveik du mėnesius) atsakovas nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų ir neišreiškė prieštaravimo dėl pasirinktos teismo posėdžio formos.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas abiems šalims suteikė pakankamai laiko papildomiems įrodymams pateikti. Abiejų šalių argumentai buvo išklausyti parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2020 m. vasario 20 d. metu, todėl, šalims nenurodžius jokių naujų aplinkybių ir nepateikus jokių naujų rašytinių įrodymų, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad vien tai, jog byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista atsakovo teisė į nešališką teismą.
13. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat ginčija jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbiami), ieškovės priskaičiuotų mokesčių už suteiktas paslaugas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas apimtį ir pagrįstumą.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. P. yra buto, esančio (duomenys neskelbiami), savininkas. Iš teismui pateikto Apyvartos žiniaraščio matyti, jog atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ginčo butui priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, yra nurodomas 1670,54 Eur. Atsakovas šios sumos mokėti nesutinka, nurodo, kad ieškovė į ieškinį įtraukė sumas nesusijusias su paskaičiuotais mokesčiais už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, savavališkai padidino Priede Nr. 1, prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytos 2014 m. lapkričio 28 d., Vilnius, „PASTATO PRIEŽIŪROS DARBŲ ĮKAINIAI“, numatytos teikti paslaugos įkainius.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei ginčo šalių argumentus, sprendžia, kad vien ieškovės į bylą pateiktų įrodymų - mokėjimo pranešimų ir Apyvartos žiniaraščio nepakanka ieškinio reikalavimui dėl prašomos priteisti skolos visoje apimtyje pagrįsti ir šalių ginčui teisingai išspręsti. Atkreiptinas dėmesys, kad į civilinę bylą nėra pateikti jokie pirminiai dokumentai, patvirtinantys paslaugų suteikimą (sutartys su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, paslaugas teikiančių įmonių ieškovei išrašytos sąskaitos, darbų priėmimo – perdavimo aktai ir kt.), paslaugų kainas, susidariusių sumų paskirstymą, todėl, atsakovui ginčijant ieškovės nurodytos skolos apimtį ir pagrindimą, byloje nesant minimų įrodymų, nėra galimybių spręsti dėl ieškovės keliamų atsakovui reikalavimų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu ir atsiliepimu į ieškinį, taip pat su faktiniais duomenimis, kurie buvo pateikti ieškinio reikalavimams ir atsikirtimams į ieškinio reikalavimus pagrįsti (kaip pirmiau nurodyta, ieškovė pateikė tik ginčo sumos žiniaraštį ir mokėjimo pranešimus), iš kurių ieškovė kildina savo reikalavimus, ex officio turėjo patikslinti šalių pareigą įrodinėti, t. y. pareigą pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus (taip kartu užtikrinant ir galutinį bylos nagrinėjimo ribų apibrėžimą).
16. Pasirengimą nagrinėti bylą teisme reglamentuoja CPK XIV skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos (225–233 straipsniai). Pagal CPK 225 straipsnį teismas, priėmęs ieškinį: prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (1 punktas); atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (6 punktas); gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (7 punktas). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. CPK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė įtvirtinta CPK, ir kitus).
17. Pažymėtina, kad visų pirmiau įvardytų procesinių veiksmų atlikimas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį (ji, beje, yra atskleista ir tam tikrų įvardytų teisės normų dispozicijose) – tinkamai pa(si)rengti nagrinėti bylą teisme, be kita ko, tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas (kaip pirmiau nurodyta, bylos šalys pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi galutinai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pateikti (nurodyti) visus bylai reikšmingus įrodymus, o teismas, jeigu egzistuoja toks poreikis, sudaro šalims sąlygas atlikti pirmiau įvardytus procesinius veiksmus (pvz., CPK 225 straipsnio 1 punktas)), ir užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadija užima svarbią vietą tarp visų civilinio proceso stadijų, nuo pasirengimo nagrinėti bylą teisme tinkamumo tiesiogiai ir reikšmingai priklauso ne tik bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, bet ir bylos išnagrinėjimo aukštesnės instancijos teismuose perspektyvos, todėl aptariamai civilinio proceso stadijai turi būti skiriamas deramas teismo dėmesys, taip įgyvendinant proceso teisės normų reikalavimus. Kaip pirmiau nurodyta, proceso įstatymas suteikia teismui tam tikrą diskreciją rengiantis bylą nagrinėti teisme (pvz., diskreciją pasirinkti, ar apskritai organizuoti pasirengimą nagrinėti bylą teisme (teismas, manydamas, jog nereikia papildomų pasirengimo veiksmų, gali iš karto skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje), kokiu būdu – parengiamajame posėdyje ar paruošiamųjų dokumentų būdu – pasirengti nagrinėti bylą teisme), tačiau ši teismo diskrecija nėra absoliuti – ją pirmiausia riboja aptariamos civilinio proceso stadijos paskirtis (tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme). Konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo teismui suteiktos diskrecijos laipsnio, pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti organizuojamas taip, kad būtų įgyvendinta pirmiau įvardyta šios proceso stadijos paskirtis, nuo kurios, kaip minėta, tiesiogiai priklauso tolesnės bylos nagrinėjimo (visų instancijų teismuose) perspektyvos.
18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pasirengta nagrinėti bylą teisme, t. y. pirmosios instancijos teismas neatliko tų procesinių pasirengimo veiksmų, kuriuos jis turėjo atlikti ex officio: teismas nepatikslino šalių pareigos įrodinėti (pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai), pareigos galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į reikalavimus (kartu galutinai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas), be to, neidentifikavo ieškovės apyvartos žiniaraščio, kuriuo ieškovė rėmėsi įrodinėdama savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą (ir išrašė atsakovui mokėjimo pranešimus), atitikties įrodymų leistinumo ir pakankamumo reikalavimui. Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo pasirengimo nagrinėti bylą teisme, nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės dėl skolos dydžio ir pagrįstumo.
19. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir skolą iš atsakovo ieškovei priteisė neatskleidęs bylos esmės - neišsiaiškinęs bylai reikšmingų ginčo aplinkybių, neišsireikalavęs reikšmingų duomenų, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, esant galimybei turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, tačiau šiuo atveju spręstina, jog pagal byloje pateiktus įrodymus bylos apeliacinės instancijos teisme iš esmės išnagrinėti negalima, minėta, kad reikšmingi įrodymai į bylą apskritai nėra pateikti ir šalys dėl jų nėra pasisakiusios.
20. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas, nes visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinėje instancijoje, turi būti paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.