- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-109-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09333-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- UAB „ADMI“
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „ADMI“ ieškinį atsakovui V. P. dėl įsiskolinimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovo butui, priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. P. už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. esantį 1 670,54 Eur įsiskolinimą, 43,08 Eur palūkanų už termino praleidimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 pagrindu ieškovė vykdo daugiabučių namų administravimą, 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 ir Vilniaus miesto patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 302050, bei kitų imperatyvių teisių aktų pagrindu ieškovė kiekvieną mėnesį atsakovui apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Šiame name esantis 15 butas nuosavybės teise priklauso atsakovui, kuris įsiskolinęs 1 670,54 Eur už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narys ir steigėjas. Bendrija 2014 m. spalio 1 d. sudarė su ieškove Jungtinės veiklos sutartį minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti. Ieškovas nepateikė atsakovui tikslios, aiškios ir išsamios informacijos, kuria remdamasis apskaičiavo skolą.
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išvadoje nurodė, kad daugiabutis gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), administruojamas 2014 m. spalio 1 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisę vykdyti tik jai priskirtų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su jo vykdomomis funkcijomis administruojant bendrojo naudojimo objektus, priežiūrą ir kontrolę, todėl atsižvelgus į tai, kad administratorius paslaugas teikia su Jungtinės veiklos sutarties dalyviu sudarytos sutarties pagrindu, savivaldybės administracija neturi teisės kontroliuoti ir vertinti paskirto administratoriaus name vykdytos ar vykdomos veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo V. P. 1 670,54 Eur skolos, 43,08 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1713,62 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2533,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui 1994 m. gegužės 4 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 11-1668 pagrindu. Ieškovė daugiabutį gyvenamąjį namą administruoja tarp jos ir namo savininkų Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens 2014 m. gruodžio 1 d. pasirašytos Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-146 pagrindu, kuri yra galiojanti – Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-817-590/2018 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-779-910/2017, kuriuo reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmestas. Ieškovės į bylą pateiktose sąskaitose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. detalizuotos paslaugos nurodytu laikotarpiu, o pateiktame Apyvartos žiniaraštyje už nurodytą laikotarpį bendra suteiktų paslaugų suma nurodyta 1 670,54 Eur, skiltyje „Apmokėjimai“ – 0,00 už visą nurodytą laikotarpį.
Šalies argumentai
7. Ieškovės pateiktose suteiktų paslaugų sąskaitose nurodyta, kad mokėtinos paskaičiuotos už administravimą, atliekų išvežimą, bendro turto valdymo sąnaudas, bendrojo naudojimo patalpų valymą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, techninę priežiūrą, kaupiamąsias įmokas, atskirais mėnesiais – už atliktus remonto darbus, Registro centro išlaidas, kitas paslaugas. Tiek į bylą pateiktos Administravimo ir priežiūros sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kurios paslaugos skaičiuojamos nuo savininkui tenkančios kvadratūros, tiek tai nurodyta Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotinio patvirtintoje bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir tvarkymo išlaidų apmokėjimo skirstymo tvarkoje. Nurodyta paslaugų skirstymo ir apskaičiavimo tvarka neprieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai. Teismui konstatavus paslaugų suteikimo faktą ir atsakovui nepateikus įrodymų dėl jam suteiktų paslaugų apmokėjimo ieškovės reikalavimas pripažįstamas pagrįstu, nes yra įrodytas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovo argumentai dėl paslaugų neapmokėjimo, viena vertus, neneigiant jų suteikimo fakto, kita vertus, nesutinkant jų apmokėti net pateikus visus su skolos suma susijusius įrodymus, vertinami kaip deklaratyvūs ir neeliminuojantys atsakovo pareigos atsiskaityti už namo bendrojo naudojimo objektams ginčo laikotarpiu suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad teismas priėmė šališką sprendimą, neįvertino ginčo esmės, teismo argumentai nustatant faktines aplinkybes šališki ir teisiniai vertinimai šališki ir nepagrįsti. Ieškovė neįvykdo sutarties ir nesilaiko įsipareigojimų, nepateikė dokumentų, niekam neatsiskaito už suteiktas paslaugas, nepateikė privalomų dokumentų, kurie turi būti patvirtinti parašais pagal sutarties nuostatas. Teismas neįvertino sutarties galiojimo ir pasibaigimo, ieškovė neįvykdė sutarties Nr. ADM-146 įsipareigojimų. Ieškovė neidentifikavo apyvartos žiniaraščio, kuriuo ji rėmėsi įrodinėdama savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, atitikties įrodymų leistinumo ir pakankamumo reikalavimui. Teismas priėmė šališką sprendimą, neįvertino, kad ieškovė pripažino padariusi klaidas paskaičiuodama mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. UAB „ADMI“ neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį atsakovui. Šioje byloje liudytoju ir atsakovu turėjo būti įtrauktas jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, administravimo ir priežiūros sutarties dalyvis – užsakovas. Teismas turėjo įvertinti, kad vienas iš byloje taikytino teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Daugiabučio namo butų savininkai 2014 m. rugsėjo 30 d. neva įvykusiame balsavime balsų dauguma (16 balsų) slapta nusprendė pakeisti bendrosios nuosavybės valdymo formą dėl to, kad buvo pareikšta turtinių reikalavimų. Atsakovas ir tretieji asmenys daug kartų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami įvertinti Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens Š. R. Š. ir UAB „ADMI“ atstovės veiksmus. Bendrija vis dar nėra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl atsakovas turi vykdyti bendrijos ir bendrijos bankroto administratoriaus nurodymus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu. Teisėjas priėmė šališką sprendimą, neapklausęs svarbiausių liudytojų, atėmė iš atsakovo teisę į nešališką teismą ir sprendimą. Teismo argumentai yra šališki, įžeidžiantys ir neturintys teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
10. Ieškovas UAB „ADMI“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti ieškovės naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
11. Nurodo, kad apeliacinis skundas stokoja aiškios struktūros, kai kurie identiški argumentai nuolat pasikartoja ir kartojami skirtingose apeliacinio skundo vietose, todėl sudėtinga pateikti susistemintus atsikirtimus į abstrakčius, neaiškius ir vietomis nelogiškus argumentus. Apeliantas daro deklaratyvią išvadą, kad teismas priėmė šališką sprendimą, tačiau tokių išvadų nepagrindžia. Priežiūros sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti priežiūros sutartį negaliojančia. Jungtinės veiklos sutarties įgaliotinų rinkimas/paskyrimas yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų vidinių administravimo santykių dalyku bei šioje byloje nenagrinėtinas. Į bylą buvo pateikta daugiau nei pakankamai įrodymų apie paslaugų teikimą. Priežiūros sutarties šalimi yra visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, todėl bet kuriam iš jų nevykdant įsipareigojimo apmokėti už suteiktas paslaugas ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl skolos išieškojimo. Atsakovo pateikti paskaičiavimai yra aritmetiškai klaidingi, atsakovas netinkamai išskaičiuoja PVM mokestį, todėl iš esmės visi jo pateikti skaičiavimai yra neteisingi. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo neatsiskaitymo pagal priežiūros sutartį, kuris proceso metu neprašė iškviesti jokių konkrečių liudytojų, nesugebėjo suformuoti aiškių prašymų, kuriuos teismas turėtų patenkinti, taip pat atsakovas nesuformulavo ir kokių įrodymų jis reikalauja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad122,42 kv. m ploto butas, kurio naudingas plotas – 97,29 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui 1994 m. gegužės 4 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 11-1668 pagrindu. Ieškovė daugiabutį gyvenamąjį namą administruoja tarp jos ir namo savininkų Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto asmens 2014 m. gruodžio 1 d. pasirašytos Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-146 pagrindu. 2014 m. gruodžio 1 d. sudaryta Jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti – Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-817-590/2018 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-779-910/2017, kuriuo reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo atmestas. Ieškovės į bylą pateiktose sąskaitose už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. detalizuotos paslaugos nurodytu laikotarpiu, o pateiktame Apyvartos žiniaraštyje už nurodytą laikotarpį bendra suteiktų paslaugų suma nurodyta 1670,54 Eur, skiltyje „Apmokėjimai“ – 0,00 už visą nurodytą laikotarpį.
15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininko, atsiskaitymo už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir administravimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
16. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės <...>. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
17. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir administravimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, darė išvadą, kad ieškovė savo reikalavimą įrodinėjo rašytiniais įrodymais: Statinio apžiūros aktais aktualiu laikotarpiu, atliktų darbų aktais, įrodymais dėl šių darbų atlikimo būtinumo, pateikė ginčo daugiabučiam gyvenamajam namui ginčui aktualiu laikotarpiu atliktų darbų ataskaitą, komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su priedais, jungtinės veiklos sutarties įgaliotinio patvirtintą bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir tvarkymo išlaidų apmokėjimo skirstymo tvarką, šilumos punkto rodmenų registracijos žurnalą. Ieškovės į bylą pateiktose suteiktų paslaugų sąskaitose nurodyta, kad mokėtinos sumos paskaičiuotos už administravimą, atliekų išvežimą, bendro turto valdymo sąnaudas, bendrojo naudojimo patalpų valymą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, techninę priežiūrą, kaupiamąsias įmokas, atskirais mėnesiais – už atliktus remonto darbus, Registro centro išlaidas, kitas paslaugas. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodyta paslaugų skirstymo ir apskaičiavimo tvarka neprieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytai, yra pagrįsta. Atsakovas nors ir nesutinka su ieškovės ieškiniu, tačiau jo nesutikimo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra grindžiami rašytiniais įrodymais, todėl nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino sutarties galiojimo ir pasibaigimo, tačiau šios sutarties galiojimo ar negaliojimo klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo neatsiskaitymo ieškovei už suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, todėl apelianto nurodomi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų tarpusavio santykiai dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo nėra šios bylos dalykas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė svarbiausių liudytojų, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, tačiau apeliantas nenurodo kokius liudytojus jis pirmosios instancijos teismo prašė kviesti į teismo posėdį ir apklausti. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius šių aplinkybių, tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
19. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą, neįvertino, esmės, ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino ginčo esmės, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Tai, kad teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, nereiškia, jog teismas jų neanalizavo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus ir darė pagrįstą išvadą, jog atsakovas apie prekių pirkimą iš ieškovės žinojo ir tokiems veiksmams pritarė. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
21. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas ieškovės UAB „ADMI“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovo priteisiant 726 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „ADMI“, į. k. 300527781, naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.