Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VLASAVA” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1429-513/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VLASAVA” ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės autobusų parkui

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „VLASAVA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti atsakovės sprendimus dėl konkurso rezultatų (laimėjusio pasiūlymo ir preliminariosios pasiūlymų eilės), įpareigoti atmesti UAB Tauragės autobusų parko pasiūlymą kaip ekonomiškai nepagrįstą, siūlant sudaryti sutartį neįprastai maža paslaugų kaina, įpareigoti atsakovę nustatyti naują konkurso laimėtoją ir sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę iš likusių pasiūlymus pateikusių vežėjų – AS „Liepājas autobusu parks“ ir UAB „VLASAVA“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Tauragės rajono savivaldybės administraciją sustabdyti konkurso procedūras ir uždrausti sudaryti sutartį su UAB Tauragės autobusų parku, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti sutarties vykdymą.

Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-29 nutartimi nutarė ieškovės UAB „VLASAVA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija atsakovės viešąjį paslaugų pirkimą, kurio tikslas – parinkti vežėją vežti keleivius miesto ir priemiesčio reguliariais susisiekimo autobusų maršrutais Tauragės rajone 9 miesto ir 44 priemiesčio maršrutais, jungiančiais Tauragės rajoną su aplinkinėmis gyvenvietėmis, kapinių, sodo teritorijomis. Tauragės rajone gyvena 40 036 nuolatinių gyventojų. Byloje yra duomenų, kad viešojo pirkimo sutartis su UAB Tauragės autobusų parku galėjo būti sudaryta 2017-06-22.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas (pirmojoje ir galimai apeliacinėje instancijoje), atsižvelgus į įstatyme nustatytus terminus, gali užtrukti apie 4 mėnesius, todėl teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, sukelti nuostoliai ir visuomenės interesų pažeidimai akivaizdžiai viršytų jų teikiamą naudą. Dėl to teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog konkurso procedūrų, sutarties vykdymo sustabdymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra proporcingas ginamam interesui.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė pažeistas turtines teises turės teisę ginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 5 str., VPĮ 96 str.).

Dėl to teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatavo, kad šioje proceso stadijoje tenkinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakytina (VPĮ 95 str. 5 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „VLASAVA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį. Ieškinys pareikštas dėl neskaidrių konkurso procedūrų rezultatų ir atsakovės protegavimo trečiojo asmens, nes pagal ieškovės ieškinyje pateiktus konkurso laimėtojo trečiojo asmens pasiūlytos paslaugos kainos sudedamųjų dalių skaičiavimus savivaldybės vežėjui keleivių vežimo viešoji paslauga būtų ekonomiškai nuostolinga ir galimai įvairiais būdais vėliau subsidijuojama atsakovės, o tai iškraipytų konkurenciją ir pažeistų imperatyvius teisės aktų reikalavimus.Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija prašo atsisakyti priimti apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė CPK 144 straipsnyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, t. y. nepagrindė ieškinio reikalavimų tikėtinumo ir nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba būtų neįmanomas. Atskirajame skunde pateikti tik subjektyvūs teiginiai, kurie nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-29 nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Nagrinėjamu atveju atsisakytina priimti į bylą ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą, t. y. ekonominio naudingumo paskaičiavimą, kadangi minėtas įrodymas dėl CPK 180 straipsnyje reikalaujamo ryšio su byla nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 314 str.).

Teismas bylose dėl viešųjų pirkimų, įskaitant ginčus dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovo prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę - viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 1 d.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.). Be to, bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris.

Apeliacinis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartyje nurodė esminius argumentus dėl prašymo nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl neskaidrių konkurso procedūrų rezultatų ir atsakovės bendrovės protegavimo neturi ryšio su aplinkybėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, pirmosios instancijos teismas apeliantei išaiškino, jog esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, pastaroji savo pažeistas teises galės apginti kitomis įstatymų leistinomis priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-08-22 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau galimai preliminariai patvirtina aplinkybę, kad nėra tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimai ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „VLASAVA“ atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.