Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui A. L., atsakovo atstovei advokatei S. J., liudytojai N. R.,

išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Savivaldybės įmonei (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas 2009-03-23 jį buvo pasikvietęs pokalbiui, kurio metu informavo, jog įmonei neužtenka pinigų algoms sumokėti, todėl patarė rašyti prašymą atleisti jį iš darbo. Jam nesutikus, atsakovas siūlė atleisti jį iš darbo bendru sutarimu, tačiau ir tuomet nesutikus, pasakė, jog jį vis tiek atleis. Sužinojęs, kad apie jo atleidimą žino didžioji dalis įmonės darbuotojų, jis 2009-03-25 pateikė prašymą dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų ir išeitinių išmokų sumokėjimo. 2009-04-07 ieškovui atėjus į darbą, atsakovo sekretorė surašė įsakymą dėl atleidimo iš darbo bei nurodė kur pasirašyti. Kitą dieną nuėjus į darbo biržą sužinojo, kad jis buvo atleistas pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, nors jokio prašymo atleisti jį iš darbo savo noru nerašė. Mano, kad jis turėjo būti atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį ir išmokėtos visos jam priklausiusios išmokos.

Atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius A. L. teismo posėdžio metu palaikė atstovės advokatės S. J. poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad rašant įsakymą dėl atleidimo iš darbo, ieškovas buvo supažindintas su juo ir žinojo, kad yra atleidžiamas iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog V. B. dažnai sirgdavo ir nebebuvo pajėgus dirbti savo darbo, todėl jis V. B. pasiūlė eiti iš darbo ir susirasti lengvesnį darbą, kuriame būtų buvę lengviau dirbti.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. R. parodė, kad ieškovui 2009-04-07 atėjus į įmonę, ji surašė įsakymą atleisti ieškovą iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovui paklausus kokiu pagrindu yra atleidžiamas, ji paaiškino, kad savo noru ir išmokėjo atsakovo nurodytą vieno mėnesio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją. Susipažinęs su įsakymu, ieškovas ant jo ir darbo sutarties pasirašė ir jokių pretenzijų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškinio senaties termino.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. LR DK 297 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimo iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė ne dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, bet dėl pačios darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo, todėl konstatuotina, jog šios kategorijos reikalavimai nepriskirtini LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytoms ginčų kategorijoms, kurioms taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, o taikytinas bendrasis LR DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-409-260/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-116/2011 ). Ieškovas V. B. iš darbo buvo atleistas 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 15, o į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo kreipėsi 2012-01-26, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepraleido LR DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo – darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo.

Dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo ir kompensacijos priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2003-06-16 dirbo Savivaldybės įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose (5-6 b.l.). Ieškovui 2009-03-25 parašius prašymą dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų ir išeitinės kompensacijos išmokėjimo ( 25 b.l.), 2009-04-07 ieškovas atleistas iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, išmokant vieno mėnesio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją (18, 26, 30 b.l.). Ieškovui kreipusis į LR Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrių dėl neteisėto atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį tyrimo, Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus inspektorė darbo teisei V. I. nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį nesant ieškovo rašytinio prašymo darbo sutartį nutraukti savu noru (11 b.l.).

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindas yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo sutarties pasibaigimą. Darbo santykių pasibaigimo pagrindai reglamentuojami LR DK IV skyriuje „Darbo sutarties pasibaigimas“, kurio 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus minėto kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Vienu iš tokių pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (LR DK 127 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Paminėtina, kad nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Paminėtina, kad įstatyme detaliau nereglamentuojamas darbuotojo pareikšimo turinys, tačiau ir iš esamų nuostatų (prašymas pateikiamas raštu, jame turi būti įspėjimas apie darbuotojo pareikštą valią nutraukti darbo sutartį, nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai) akivaizdu, kad jame turi būti aiškiai suformuotas darbuotojo pageidavimas atleisti jį iš darbo jo pareiškimu bei nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieškovo atleidimą iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį grindžia ieškovo 2009-03-25 rašytu prašymu, iš kurio, kaip teigia atsakovas, buvo galima suprasti, kad ieškovas pageidauja būti atleistas iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2009-03-25 prašymo, jis negali būti prilyginamas pareiškimui nutraukti darbo sutartį darbuotojo valia, kadangi šio prašymo turinys neatitinka reikalavimų, keliamų pareiškimui, numatytam LR DK 127 straipsnio 1 dalyje, t.y. jame nėra nurodytas ieškovo pageidavimas būti atleistam iš darbo jo noru, nėra nurodyta atleidimo iš darbo priežastis, o tik išreikštas ieškovo prašymas išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinę išmoką. Pažymėtina, kad darbdavys gavęs tokį darbuotojo prašymą, kada prašyme nėra nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir įsakmiai nenurodyta, jog darbuotojas pageidauja darbo sutartį nutraukti jo paties pareiškimu, t.y. būtent LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, būdamas objektyviai stipresne šalimi, turėjo pareigą įvertinti susidariusią situaciją, esant prašyme netikslumų, išsiaiškinti darbuotojo poziciją dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, įpareigoti pateikti tinkamą prašymą (pareiškimą) ir tik tada, esant raštiškam darbuotojo pageidavimui atleisti jį iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, tinkamai suformuluoti atleidimo pagrindą. Priešingu atveju aplinkybė, jog darbuotojo prašyme (pareiškime) nėra aiškiai išreikštas pageidavimas nutraukti darbo sutartį jo paties pareiškimu, esant ginčui, sukelia pareigą darbdaviui įrodyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, o nagrinėjamu atveju – kad darbuotojas yra išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį savo noru (LR CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu išsakytų šalių argumentų matyti, kad atsakovas, gavęs ieškovo prašymą, nevertino susidariusios situacijos, neišsiaiškino tikros ieškovo pozicijos dėl darbo sutarties nutraukimo, dėl ko, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, veikė nesąžiningai objektyviai silpnesnės šalies – darbuotojo (ieškovo), atžvilgiu. Todėl, byloje nustačius, jog ieškovas pareiškimo atleisti jį iš darbo jo paties noru nerašė ir tokio pageidavimo nebuvo išreiškęs, konstatuotina, kad jis turėjo būti atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, t.y. darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, o ne pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, t.y. darbuotojo pareiškimu. O tai, kad ieškovas, kurio pareigos įmonėje buvo vairuotojas, neturintis specialių teisinių žinių, pasirašė ant įsakymo ir darbo sutarties, kuriuose buvo nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nereiškia, jog ieškovas atleidimo iš darbo dieną suprato savo darbo santykių nutraukimo pasekmes.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, į tai, kad atsakovas, būdamas stipresne ir įstatymus žinančia šalimi, privalėjo išsiaiškinti ieškovo poziciją dėl atleidimo iš darbo pagrindo suformavimo, taip apsaugodamas jo kaip darbuotojo teises, darytina išvada, kad atsakovas yra kaltas dėl neteisingai suformuluoto atleidimo iš darbo teisinio pagrindo, dėl ko, esant nurodytoms aplinkybėms, pakeistina Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2009-04-07 įsakymu Nr. 15 nurodyta V. B. atleidimo iš darbo formuluotė, nustatant, kad V. B. atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, o ne pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį.

Patenkinus reikalavimą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę į LR DK 129 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (ieškovui už vieną mėnesį išeitinė kompensacija buvo išmokėta ) – 2955,96 Lt (985,32 Lt (vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis) x 3 mėn.) (LR DK 140 str. 1 d. 4 p.).

Įstatymas numato darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymu ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Šio straipsnio 3 dalis nustato darbdaviui pareigą sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaitė ne dėl darbuotojo kaltės, todėl už laikotarpį nuo 2009-04-07 (ieškovo atleidimo iš darbo dienos) iki 2012-01-26 (ieškinio teismui padavimo dienos) iš atsakovo priteistinas 33500,88 Lt (46,92 Lt (vidutinis 1 d. d. darbo užmokestis) x 714 darbo dienų) vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

Iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, t.y. 1280,00 Lt (36456,84 Lt x 5 proc./100/1460 x 1025) (LR CK 6.210, 6.261 str.) bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.).

Ieškovas, remiantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, todėl, patenkintus ieškinį pilnai iš atsakovo priteistinas 139,00 Lt žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 1132,00 Lt (37736,84 Lt x 3 proc.) žyminis mokestis už turtino pobūdžio reikalavimus, iš viso 1271,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Be to, nagrinėjant bylą susidarė 23,01 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, teismo turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (LR CPK 88 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) 2009-04-07 įsakymu Nr. 15 nurodytą V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo formuluotę, nustatant, kad V. B. atleistas pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį, t.y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Iš atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. adr. (duomenys neskelbtini), ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus g. 28-42, Telšiai, naudai priteisti:

2955,96 Lt (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 96 centus) išeitinės išmokos;33500,88 Lt (trisdešimt tris tūkstančius penkis šimtus litų ir 88 centus) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką;1280,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt litų) už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą;5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37736,84 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-27, iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo Savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. adr. (duomenys neskelbtini), 1271,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio valstybės naudai bei 23,01 Lt (dvidešimt tris litus ir 1 centą) pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.