- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-409-260/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno keliai“
- Advokatai
- Janina Argustaitė
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1784-638/2007 pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kauno keliai“ dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo ir kompensacijos, delspinigių bei palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l. 2-3), papildytu ieškiniu (b.l. 35) prašė pakeisti AB “Kauno keliai” 2006 05 02 įsakymą Nr. 46 dėl jo atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, jog jis atleistas pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, t.y. darbuotojo pareiškimu dėl invalidumo, bei priteisti dviejų mėnesių dydžio piniginę kompensaciją – 2000 Lt bei 19,04 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 05 02 iki 2006 11 14, 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną dieną iki teismo sprendimo įvykdymo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo dienos (2006 09 18) iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad dėl buityje patirtos kojos traumos 2006 04 25 jam buvo nustatytas invalidumas, todėl 2006 04 28 nuvykęs į darbovietę parodė juristei invalidumo pažymėjimą ir ant juristės duotos formos parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo nuo 2006 05 02. Paaiškino, jog darbdavys turėjo jį atleisti pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį dėl invalidumo. Apie tai, jog atleistas kitu teisiniu pagrindu, sužinojo tik 2006 06 13. Norėjo išspręsti konfliktą su darbdaviu geruoju, susirašinėjo su darbdaviu, todėl į teismą kreipėsi 2006 09 18, vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių, o raštą dėl atleidimo iš darbo gavo tik 2006 06 13. Ieškovas teigia, kad jis norėjo, jog būtų atleistas ne pagal 127 straipsnio 1 dalį, o pagal to paties straipsnio 2 dalį. Invalidumo pažyma darbdaviui buvo pateikta ir prašymas parašytas 2006 04 28, t.y. prieš tris dienas iki atleidimo, o tai rodo, jog buvo laikomasi LR DK 127 straipsnio 2 dalį nustatytos tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog prašymą atleisti iš darbo ieškovas rašė ne 2006 04 28, o kitą dieną, kad prie prašymo atleisti iš darbo buvo pridėti priedai, iš kurių darbdavys būtų galėjęs daryti išvadą, jog darbuotojas negali tęsti darbo santykių dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, kad ieškovas su darbdaviu aptarė savo situaciją, teiravosi kito darbo pagal savo galimybes ir motyvavo, dėl ko jis nutraukia darbo sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovas nepakankamai aiškiai išdėstė darbdaviui savo prašymą nutraukti darbo sutartį. Ieškovas, parašęs 2006 04 28 pareiškimą atleisti jį iš darbo nuo 2006 05 02, turėjo tris dienas laiko apsispręsti ir šį pareiškimą atšaukti. Teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovo teisės buvo pažeistos, nes atsakovas elgėsi pagal gautame prašyme išdėstytą ieškovo poziciją. Nustatė, kad ne vėliau kaip 2006 05 02 ieškovui prasidėjo ieškinio senaties terminas ginčyti atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nes tą dieną jis sužinojo apie atleidimą, pasirašęs darbo sutartyje. Ieškovo veiksmus - daug kartų rašytus įmonei pareiškimus, teismas vertino kaip neracionalius ir tokį susirašinėjimą su darbdaviu nelaikė svarbia priežastimi, trukdžiusia kreiptis į teismą. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys, trukdžiusios kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistos teisės gynimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 69-70) ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują, ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialinės teisės normas. Nurodo, jog atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir nurodė atleidimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, kad nereikėtų mokėti priklausančios kompensacijos. Apelianto nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jis sirgo ir buvo jam nustatytas invalidumas, kuris ir buvo išėjimo iš darbo priežastis, o darbdavys neatliko savo pareigos sąžiningai, teisingai įforminti atleidimą iš darbo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė 1 mėnesio senaties terminą dėl atleidimo formuluotės pakeitimo, patikslinimo, taip pat mano, jog byloje esantys įrodymai paneigia teismo išvadą, kad 1 mėnesio senaties terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 74-76) atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 02 07 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, kadangi pažeidė LR darbo kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, taip pat pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.). Todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 326 str.1 d. 2 p.).
Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ieškinio senaties termino
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė 1 mėnesio senaties terminą dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.
Teisėjų kolegija laiko pagrįstu šį apeliacinio skundo argumentą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo taikytina DK 297 straipsnio 1 dalis, nustatanti vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas DK 27 straipsnyje, yra maksimalus. Darbo kodeksas ir kiti įstatymai tik tam tikroms teisėms apginti gali nustatyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus. DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio sutrumpintas ieškinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos kreiptis į teismą teisinės gynybos, kai darbuotojas nesutinka su darbo sąlygų pakeitimu; nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva; atleidimu iš darbo. DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas ginčų, kuriems kilus darbuotojas per vieną mėnesį turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kategorijų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamai aiškinamas. DK 295 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta atskira darbo ginčų, nagrinėtinų tiesiogiai teismuose kategorija - dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Šiai ginčų kategorijai sutrumpintas ieškinio senaties terminas nenustatytas, todėl taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 27 str. 2 d.). Ieškovas J. P. iš darbo buvo atleistas 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.46, o į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo kreipėsi 2006 09 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas nepraleido DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo – atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo.
Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir kompensacijos priteisimo
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialinės teisės normas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas (ieškovas) sirgo ir jam buvo nustatytas invalidumas, kuris ir buvo darbo sutarties nutraukimo priežastis, o darbdavys neatliko savo pareigos sąžiningai, teisingai įforminti atleidimą iš darbo, kad nereikėtų mokėti ieškovui priklausančios kompensacijos.
Bylos duomenimis ieškovas prašė pakeisti AB “Kauno keliai” 2006 05 02 įsakymą Nr. 46 dėl jo atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, jog jis atleistas pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, t.y. darbuotojo pareiškimu dėl invalidumo, bei priteisti dviejų mėnesių dydžio piniginę kompensaciją – 2000 Lt bei 19,04 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 05 02 iki 2006 11 14, 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną dieną iki teismo sprendimo įvykdymo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo dienos (2006 09 18) iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžia byloje surinkti įrodymai. Ieškovas teigė, kad 2006 04 28 nuvyko pas darbdavį su nedarbingumo ir invalidumo pažymomis, pranešdamas, kad negali dirbti. AB „Kauno keliai“ juristė padarė dokumentų kopijas bei liepė ieškovui surašyti atleidimą iš darbo. Ieškovas, prašydamas atleisti jį iš darbo nuo 2006 05 02, prašyme nenurodė, kad atleidimo priežastis yra invalidumas. Byloje pateikti įrodymai: Darbingumo lygio pažyma, kurioje konstatuotas netektas darbingumas 70 proc.; išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų; Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog darbo santykius su darbdaviu ieškovas nutraukė savo valia, tačiau dėl invalidumo. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo, kada prašyme nenurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir įsakmiai nenurodyta, kad darbuotojas pageidauja darbo sutartį nutraukti jo paties pareiškimu, bei turėdamas duomenų dėl darbuotojo ilgalaikės ligos, turėjo pareigą įvertinti susidariusią situaciją, juo labiau, jog turėjo įmonėje kvalifikuotą teisininką, ir tinkamai suformuluoti atleidimo pagrindą. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovo argumentą, kad J. P, pasirašydamas darbo sutarties nutraukimą, aiškiai nurodė atleidimo iš darbo pagrindą – LR DK 127 straipsnio 1 dalis (darbuotojo pareiškimu). Kaip matyti iš byloje esančio ieškovo 2006 04 28 prašymo(b.l. 16), ieškovas atleidimo pagrindo nenurodė, tačiau prašomi atleidimo terminai pilnai atitiko numatytiems DK 127 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, kada reikalavimas nutraukti darbo sutartį susijęs su liga ar neįgalumu, trukdančiais tinkamai atlikti darbą. Teisinį pagrindą suformulavo darbdavys 2006 05 02 įsakyme Nr.46. Tai, kad darbuotojas (ieškovas), kurio pareigos įmonėje buvo šaltkalvis-remontininkas, neturintis specialių teisinių žinių, pasirašė darbo sutarties nutraukimą, kuriame buvo nurodytas nutraukimo pagrindas, nereiškia, jog ieškovas atleidimo dieną suprato savo darbo santykių nutraukimo pasekmes.
Tiek LR DK 127 straipsnio 1 dalis, tiek to paties straipsnio 2 dalis numato darbo santykių nutraukimą darbuotojo pareiškimu. Nutraukus darbo sutartį pagal 127 straipsnio 2 dalį, darbuotojui išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas ne kartą kreipėsi į darbdavį, prašydamas pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą bei išmokėti jam priklausančią kompensaciją. Tačiau darbdavys savo atsisakymą motyvavo ieškovo pareiškimu bei ieškovo parašu dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavys, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, veikė nesąžiningai, kadangi būdamas objektyviai stipresne šalimi nesiaiškino darbuotojo išėjimo iš darbo priežasčių bei nepareikalavo sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų. Todėl darytina išvada, jog darbdavys yra kaltas dėl neteisingai suformuluoto atleidimo iš darbo teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms tenkintinas ieškinio reikalavimas pakeisti AB “Kauno keliai” 2006 05 02 įsakymu Nr. 46 nurodytą J. P. atleidimo iš darbo formuluotę, nustatant, kad J. P. atleistas pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, t.y. darbuotojo pareiškimu dėl neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą, o ne pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.
Patenkinus reikalavimą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (LR DK 40 str. 2 d.). Ieškovui priteistina 2166,48 Lt išeitinė kompensacija. Ieškovui už laikotarpį nuo 2005 07 01 iki 2005 09 30 (trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai) buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 3189,37 Lt (b.l. 58). Vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 60,18 Lt (3189,37 Lt (966,68+798,72+1423,97) / 53 (dirbta dienų per 3 mėnesius)). Vidutinis mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis sudarytų 1083,24 Lt ( 60,18 Lt x 18 d (vidutiniškai dirba dienų per 3 mėn.), dviejų mėnesių – 2166,48 Lt.
Ieškovo reikalaujami delspinigiai nepriteistini. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. numatytos sankcijos darbdaviui netaikomos, kai darbiniai santykiai su darbuotoju jau yra nutrūkę.
Ieškovui prašant jam iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2166,48 Lt sumos nuo kreipimosi į teismą dienos – 2006 m. rugsėjo 15 d. – iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 1.1 str. 3 d., 6.210 str. 1 d.).
Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį, iš atsakovo ieškovo bei valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi ir advokato pagalbos išlaidos (CPK 93, 96 ir 98 str.).
Ieškovui iš atsakovo priteistinos advokato pagalbai apmokėti turėtos išlaidos : 260 Lt atstovaujant pirmosios instancijos teisme (b.l. 55 ir 56) ir 500 Lt atstovaujant apeliacinės instancijos teisme ( b.l. 123).
CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad ieškovai bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Šioje byloje ieškovas reiškė neturtinį reikalavimą – pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, kuris yra apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), už kitus ieškovo reikalavimus priteistinas 65 Lt žyminis mokestis ( 3 proc. tik nuo priteistinos išeitinės išmokos 2166,48 sumos). Iš viso už bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme bei kasacinės instancijos teisme iš atsakovo valstybės naudai priteistina 495 Lt žyminio mokesčio, t.y. tris kartus po 165 Lt (CPK 80 str. 1 ir 4 d.d.). Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 18 Lt pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti AB “Kauno keliai” 2006 05 02 įsakymu Nr. 46 suformuluotą J. P. atleidimo iš darbo pagrindo formuluotę, nustatant, kad J. P. atleistas pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, t.y. darbuotojo pareiškimu dėl neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą.
Priteisti ieškovui J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo AB „Kauno keliai“ (į.k. 135640993, buveinė R.Kalantos g. 161, Kaunas) dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 2166,48 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus ir 48 centus) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2166,48 Lt sumos nuo kreipimosi į teismą dienos - 2006 09 15 – iki visiško sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo AB „Kauno keliai“ (į.k. 135640993, buveinė R.Kalantos g. 161, Kaunas) 760 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt litų) turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėti.
Priteisti iš atsakovo AB „Kauno keliai“ (į.k. 135640993, buveinė R.Kalantos g. 161, Kaunas) 495 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 18 Lt (aštuoniolika litų) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.