- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- ATP-253-533/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00332-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 50.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės viršininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria B. T. skundas tenkintas ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 14 d. nutarimas panaikintas bei administracinio teisės pažeidimo byla B. T. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 14 d. nutarimu B. T. nubaustas pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. 3000 Lt bauda už tai, kad jis 2011 m. sausio 11 d., 11.00 val., padarė muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą nes, būdamas muitinės tranzito procedūros vykdytoju, atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tranzitu gabenamų prekių pateikimą laiku muitiniam tikrinimui, gabenant tranzitu prekes - nerūdijančio plieno lakštus, krautuvą ir elektros grandinių elementus, per nustatytą išvykimo muitinės procedūros atlikimo terminą, kuris baigėsi 2011-01-09, nepateikė krovinio į paskirties įstaigą ir tokiu veikimu pažeidė 1992-10-12 Europos tarybos reglamento EEB Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 2 d.
Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, B. T. jį apskundė Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi B. T. skundą tenkinto, panaikino Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo byla B. T. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti dėl B. T. skundo naują sprendimą: B. T. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 14 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Apelianto teigimu, teismas vertino vien administracinėn atsakomybėn patraukto B. T. pateiktus rašytinius įrodymus ir jo iniciatyva iškviesto liudytojo parodymus. Tačiau B. T. pateikti mokėjimo kvitai dėl kuro ar žibalo pirkimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurie neva teismo patvirtina, kad automobilis nebuvo pateiktas muitiniam patikinimui atlikti per išvykimo muitinės įstaigos nustatytą tranzito terminą, t.y. iki 2011-01-09, nes nuo 2011-01-08 iki 2011-01-11 buvo sugedęs, neturi įrodomosios galios. Teigia, kad iš mokėjimo kvitų nėra aišku, būtent kokiam automobiliui buvo pirktas kuras ar žibalas, atkreipiant dėmesį į tai, kad bet kuriuo atveju jie neturėtų jokios reikšmės nustatinėjant pažeidimo padarymo aplinkybes. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma tik įrodo, kad automobilis MAN , v/n (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas nuo 2010-01-10, 9.00-21.30 val., t.y. jau pažeidus nustatyto tranzito terminą.
Pažymi, kad pažeidėjo iniciatyva apklaustas liudytojas nėra susijęs darbiniais santykiais ar įgaliotas dėl procedūros vykdymo su vežėju (procedūros vykdytoju), t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis asmuo tik perpasakojo B. T. išdėstytas aplinkybes, t.y. palaikė pažeidėjo pasirinktą gynybinę poziciją, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog B. T. teismui paaiškino, kad neva informavęs savo viršininką apie sugedusį automobilį, prašė, kad viršininkas susisiektų su muitine ir įspėtų apie vėlavimą. Tačiau tokie B. T. parodymai patikrinti nebuvo, nes viršininkas pažeidėjo iniciatyva liudytoju apklaustas nebuvo, pažeidėjas to nereikalavo. Todėl remtis jais nebuvo pagrindo.
Pažymi, kad ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. numatyta teisės pažeidimo sudėtis yra formali. Kadangi byloje neginčijamai įrodyta, kad procedūros vykdytojas pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 96 str. 2 d. reikalavimus, numatančius, kad vežėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatyti terminą į paskirties muitinės įstaigą. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad B. T. veiksmuose nėra būtino subjektyvinės pusės teisės pažeidimo elemento - kaltės, kai byloje neginčijai įrodyta jo kaltės forma - neatsargumas. Mano, kad visi prieštaringai ir kritiškai įvertinti pažeidėjo pateikti įrodymai negali būti pagrindu nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. T. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų.
ATPK 250 str. 1 p. reglamentuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo byla B. T. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad B. T. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p., sudėties. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritartina.
ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p. numato atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, kai neatvykstama per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nėra B. T. kaltės dėl muitinės pareigūnų inkriminuojamos veikos, kadangi dėl objektyvių priežasčių, t.y. sugedus autovežiui, jis negalėjo pristatyti automobilį į tikrinimo vietą, tačiau kitą dieną tinkamai atliko muitinės procedūras.
Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymu vertinimu, nurodydamas, kad pažeidėjo pateikti degalų įsigijimą patvirtinantys kvitai nepatvirtina, jog degalai nurodytomis sumomis buvo įsigyti būtent B. T. ir būtent jo vairuojamam automobiliui MAN, v/n (duomenys neskelbtini) o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl automobilio remonto tik įrodo, kad minėtas automobilis buvo remontuojamas nuo 2010-01-10, t.y. jau pažeidus nustatyto tranzito terminą, tokie apelianto argumentai nepaneigia B. T. versijos, kad jo vairuojama transporto priemonė sugedo 2011-01-08 ir jis ėmėsi priemonių ją sutaisyti, atkreipiant dėmesį į tai, kad B. T. nurodytas aplinkybės dėl įvykio patvirtino teisme liudytoju apklaustas V. G. . Abejoti šio liudytojo parodymų pagrįstumu, priešingai nei kad nurodo apeliantas, teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad jo parodymus iš dalies patvirtina apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijami byloje esantys rašytiniai įrodymai – degalų įsigijimą patvirtinantys dokumentai ir pažyma dėl automobilio remonto. Tai, kad teisme nebuvo apklaustas B. T. viršininkas, kuris būtų patvirtinęs arba paneigęs pažeidėjo versiją, jog savo viršininkui jis pranešė apie galimą automobilio gedimą ir nebegalėdamas laikytis muitinės nustatyto tranzito termino (2011-01-09) prašė jo susisiekti su muitine, kad automobilis vėluos, dar neįrodo, jog B. T. meluoja.
Atmestinas apelianto argumentas dėl teismo šališkumo, nes teismo posėdžio metu tiek pažeidėjas, tiek Vilniaus teritorinės muitinės atstovas pageidavimo kviesti į bylos nagrinėjimą ir apklausti B. T. vadovą nereiškė ir tik apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo bylos ištyrimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, darytina neginčijama išvada, kad šiuo atveju muitinio tikrinimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Pažymėtina, kad Europos Komisijos 1993-07-02 reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 356 str. 5 d. numato išlygą, kad jeigu prekės pateikiamos paskirties įstaigai pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam laikui ir jeigu šis terminas pažeistas dėl aplinkybių, paaiškintų paskirties įstaigai jai priimtinu būdu ir nepriklausančių nuo vežėjo arba vykdytojo valios, laikoma, kad pastarasis nustatyto termino nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad B. T. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ str. 1 d. 1 p., sudėties, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.