Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2021-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-271-1036/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
II-271-1036/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00279-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-271-1036/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00279-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. O. (S. O.) skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo S. O. (S. O.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 2 dalį, 850 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) S. O. nubausta pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį, 850 eurų bauda už tai, kad jis 2020 m. vasario 10 d. 13 val. 50 min. atvyko į Medininkų kelio posto išvykimo iš Lietuvos Respublikos aikštelę, gabendamas lengvuosius automobilius „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Peugot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal eksporto deklaracijas Nr. 21LTKC0100EK048763 ir Nr. 21LTKC0100EK048747, vairuodamas transporto priemonę „Iveco//Syland“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios bendra leidžiamoji gabenama masė 6200 kg., neturėdamas kelionės leidimo. Vykstant per Lietuvos Respubliką su transporto priemone, kurios maksimali leidžiamoji gabenama masė viršija 6000 kg. reikalingas kelionės leidimas, o vairuotojas S. O. neturėjo kelionės leidimo reikalingo vežant krovinį per Lietuvos Respublikos teritoriją. Vykdydamas tarptautinį krovinio gabenimą be Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos išduoto leidimo S. O. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą.

Šalies argumentai

S. O. (toliau – Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir skirti mažesnę baudą nei ANK 450 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir jos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje, ir Institucijai nebuvo žinomos aplinkybės apie jo šeimos sudėtį ir finansinę padėtį, jo sveikatos būklę, todėl individualizuojant nuobaudą, jos nebuvo vertinamos. Pareiškėjas S. O. nurodo, kad jo šeimos finansinė padėtis sunki – žmona nedirba, jie augina nepilnametį vaiką. Jis pats yra Ukrainos individualios įmonės savininkas ir verčiasi iš Europos šalių atgabentų automobilių pardavimu Ukrainoje, tačiau dėl finansinių sunkumų negali dirbti, dėl to šeima neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio. S. O. turi sveikatos problemų, didelių finansinių įsiskolinimų fiziniams asmenims. Pareiškėjas savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, padaryto pažeidimo pobūdį suprato bei padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, anksčiau nėra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, padarytas nusižengimas sunkių pasekmių nesukėlė, padarytos veikos pavojingumas visuomenės ir valstybės interesams buvo minimalus

S. O. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi dėl atliktos operacijos neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Palaiko savo poziciją išdėstytą skunde (b. l. 59 – 61, 63–65). Atsižvelgiant į gautą prašymą, byla išnagrinėta Pareiškėjui nedalyvaujant (630 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kaip pagrįstą ir teisėtą. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kai būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus pagrindus. Pažymėjo, kad S. O. skirta minimali sankcijoje numatyta bauda, kuri individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl nuobaudos individualizavimo

Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau prašo skirti mažesnę baudą nei ANK 450 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir jos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017).

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi padaręs administracinį nusižengimą, pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą yra, tačiau teismų praktikoje nurodytų ypatingų, išskirtinių aplinkybių dėl kurių administracinė poveikio priemonė būti švelninama ar naikintina nenustatyta. Akivaizdu, kad S. O. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 450 straipsnio 2 dalyje, savo pobūdžiu yra pavojingas visuomenei ir valstybės saugomiems interesams, priešingu atveju minėta veika nebūtų laikoma nusižengimu, už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas, įvertinęs nusižengimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas. Sutiktina su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad tarptautiniai vežimai vykdomi tarp valstybių pasikeistų leidimų pagrindu, kurių kiekis yra limituotas ir jų neįmanoma išduoti visiems norintiems, nes taikomos kvotos. Valstybės keičiasi leidimais vadovaujantis pariteto principu, tokiu būdu sudarant sąžiningos konkurencijos sąlygas vežėjams, todėl trečiųjų šalių vežėjų Lietuvoje vykdomi nelegalūs (be kelionės leidimų) vežimai sukuria trečiųjų šalių vežėjų pranašumą Lietuvos Respublikos vežėjų atžvilgiu. Dėl trečiųjų šalių vežėjų vykdomų nelegalių vežimų Lietuvos Respublikos įmonės negauna užsakymų, dėl to netenka pajamų, o valstybės biudžetas atitinkamai netenka surenkamų mokesčių dalies.

Skundžiamu nutarimu S. O. buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta S. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino tik teikdamas skundą dėl Skundžiamo nutarimo. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nuoširdus, nebendradarbiavo su Institucija, neprisidėjo prie tyrimo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad S. O. turėjo galimybę pasinaudoti teise sumokėti administracinį nurodymą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Skunde išdėstytas prašymas skirti mažesnę baudą nei ANK 450 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda iš esmės grindžiamas nepatogumais, kuriuos S. O. patiria ir patirs, t. y. dėl pernelyg sunkios finansinės naštos. Tačiau priešingai negu nurodo Pareiškėjas skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadariusi jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jos padaryto nusižengimo, riziką. Be to pažymėtina, kad Pareiškėjas iki nusižengimo padarymo žinojo apie savo materialinę padėtį, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodė pats S. O., jis yra Ukrainos individualios įmonės savininkas ir verčiasi iš Europos šalių atgabentų automobilių pardavimu Ukrainoje, todėl aplinkybė, kad jis nežinojo apie teisės aktus, kurie taikomi tarptautiniams krovinių vežimams, ir/ar manė, kad kelionės leidimas nereikalingas, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, kadangi asmuo, pasirinkdamas tokį veikimo būdą, tuo labiau būdamas įmonės, kuri verčiasi tarptautiniais vežimais, neabejotinai turi pareigą įsitikinti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju susidarytų ydinga situacija, kuomet nepakankamas asmens atidumas bei rūpestingumas savo veiksmus derinant su teisės aktų reikalavimais sudarytų galimybę jo elgesį vertinti kaip mažiau pavojingą nei rūšinis realizuotų nusižengimų pavojingumas. Taip pat šiuo aspektu pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Jau buvo minėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats administracinį nusižengimą padaręs asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį nusižengimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, o per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad Pareiškėjo nurodytos sveikatos problemos nėra tos aplinkybės dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau eilė S. O. pateiktų dokumentų, liudijančių apie sunkią materialinę padėtį, sudaro pagrindą Skundžiamu nutarimu skirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu S. O. (S. O.) skirtą 850 eurų baudą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas