- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-3682-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - VSDFV Vilniaus skyriaus) ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 6 911,64 Eur žalos atlyginimą. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. gruodžio 197 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2020 m. vasario 7 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-740-276/2011 A. G. pripažintas kaltu padaręs nuosprendyje nurodytas nusikalstas veikas, Vilniaus apygardos teismas, 2011 m. grūdžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1155-318/2011 šią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Nuosprendyje konstatuota, kad A. G. įvykdė nusikalstamą veiką prieš A. L. – padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis DL-1 Nr. 0596379, DLN-2 Nr.0021209, Dl-1 Nr. 0668607, DLN-2 Nr. 0025919, DL-1 Nr. 0822147 ir DLN-2 Nr. 0012741 nustatė, kad A. L. laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 2 d. yra netekusi 85 procentų bendrojo ir profesinio darbingumo, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 3 d. iki 2016 m. vasario 5 d. 80 ir 75 procentų bendrojo ir profesinio darbingumo, o laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 iki 2032 m. birželio 7 d. 80 procentų bendrojo darbingumo ir laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. neterminuotai 75 procentų profesinio darbingumo. 2011 m. balandžio 7 d. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus sprendimu Nr. 11-17-6677, 2011 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 6-18-1003, 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 11-46-8728, 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 6-18-2107, 2014 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. PE_SP8-3369, 2014 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 6-18-1072, 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. PE_SP10-3100 ir 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 6-18-2681 A. L. nuo 2011 m. vasario 3 d. VSDFV Vilniaus skirta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1611-294/2019 patenkino VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. G. 4 152,30 Eur žalos atlyginimo t. y. netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei netekto darbingumo pensiją už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Tęsiant valstybinio socialinio draudimo įmokų A. L. mokėjimą, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. nuketėjusiajai išmokėta 2 480,91 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. - 4 430,73 netekto darbingumo pensijos.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje, yra nustatyta, kad socialinio draudimo įstaigos turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka iš asmenų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai A. L. yra nustatytas 80 procentų bendrojo darbingumo ir neterminuotai 75 procentų profesinio darbingumo netekimas, dėl ko jai yra mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija. Taigi nurodytų išmokų nukentėjusiajai mokėjimas tiesiogiai susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais – nukentėjusiosios sužalojimu. Tokiu atveju pripažintina, kad byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti VSDFV Vilniaus skyriui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs padarytą žalą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 6 911,64 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 156 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 159,72 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės VSDFV Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, 6 911,64 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų vienuolikos eurų ir 64 euro cento) žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 159,72 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų ir 72 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.