- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- II-247-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01230-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- M. M., M. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
- Kategorijos
skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato atstovui Artūrui Paldavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-552-2020 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – ir 5 PK) 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-552-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta galutinė nuobauda – 30 EUR bauda. P. M. nubausta už tai, kad jis, 2020 m. kovo 15 d., apie 21.14 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, garsiai ir viešai įžeidinėjo sutuoktinę M. M., pavadindamas ją „šmara, prostitute, girtuokle“, prie veido kišo savo alkotesterį siūlydamas pasitikrinti blaivumą, įžeidžiamai kibo prie jos, visa tai atliko stebint aplinkiniams ir jų mažametei dukrai V. M.. Taip pat P. M. įžeidinėjo ir įžeidžiamai kibo prie priėjusios M. S., kurią vadino girtuokle, narkomane.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu P. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir neįrodžius jo kaltės administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai, tinkamai neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę, neišsiaiškinus tikslaus nagrinėjamo įvykio laiko, jam inkriminuotų veiksmų pobūdžio, juos atlikusių asmenų bei kilusių padarinių, kas lėmė nepagrįsto nutarimo priėmimą. Institucijos pareigūnas neatsižvelgė į šiuo atveju reikšmingas faktines aplinkybes. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-730-419/2020 dėl jo ir M. M. santuokos nutraukimo ir jų vaiko, V. M., gyvenamosios vietos nustatymo. Šioje byloje yra nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta kartu su motina M. M. bei laikina jo ir vaiko bendravimo tvarka. 2020 m. kovo 15 d. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką vaikas V. M. buvo kartu su juo, apie 17 val. atvežė vaiką prie namo (duomenys neskelbtini), kur gyvena M. M., tikslu pastarajai perduoti vaiką. Susitikus su M. M. pastabėjo, kad ji gali būti neblaivi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji nerišliai kalbėjo. Norėjo išsiaiškinti, ar bus saugu palikti vaiką su galimai neblaivia motina, ar ji galės tinkamai prižiūrėti vaiką, dėl to paprašė M. M. papusti į jo alkotesterį, kad nustatyti jos blaivumą. Tačiau ji atsisakė, pradėjo kažkam skambinti. Po 5-10 minučių atvažiavo M. M. sesuo M. S. su sutuoktiniu S. S. (S. S.) ir jo broliu A. S. (A. S.). Prie jo pribėgo S. S. ir A. S. ir nutempė jį (P. M.) už namo kampo, kur A. S. pradėjo jį mušti. Atvažiavo policija, pasiūlė važiuoti į Vilniaus miesto 5 PK, nuvyko į komisariatą ir parašė pareiškimą dėl sumušimo. Kai rašė pareiškimą, sužinojo, jog ant jo taip pat parašė pareiškimą. Šią bylą nagrinėjęs pareigūnas net nebandė išsiaiškinti įvykio aplinkybių, jo net neapklausė ir žodinių paaiškinimų, jog nei M. M., nei M. S. neįžeidinėjo, prie jų nekibo, pareigūnas neklausė. Iš priimto nutarimo suprato, jog pareigūnas visiškai pasitikėjo M. M. ir M. S. melagingais paaiškinimais. M. M. ir M. S. parodymais negalima pasitikėti, nes tarp jų su M. M. vyksta skyrybų procesas ir ji suinteresuota duoti prieš jį (P. M.) neteisingus parodymus, o M. S., kaip M. M. sesuo, nori jai padėti. Šioje byloje nebuvo apklausti įvykio liudytojai: jo sesuo T. M. ir jos sutuoktinis S. M. (S. M.), su kuriais jis atvažiavo prie M. M. namo ir kurie betarpiškai matė šį įvykį. Tai kad byla buvo išnagrinėta formaliai, net nebandant nustatyti visų įvykio aplinkybių patvirtina tai, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 21 d. 10 val. jam atvykus į bylos nagrinėjimą, iškarto buvo įteiktas skundžiamas nutarimas (surašymo laikas 2020 m. balandžio 21 d. 10.02 val.). Jam surašytas nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatytų nutarimui keliamų reikalavimų. Nutarime pažeidimo laikas nurodytas 2020 m. balandžio 15 d. 21.14 val., nors faktiškai įvykis buvo 2020 m. kovo 15 d., apie 17.30 val., o apie 18.30 val. jis nuvyko į policijos komisariatą. Be to, pagal teismų praktiką ANK 73 straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą, kuriuos asmuo kaltinamas pažeidęs. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodytas nė vienas teisės aktas ir konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas, kuri nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeista. Papildomai nurodė, kad prašo liudytojais apklausti T. M. ir S. M.. Nagrinėjant bylą pateiks teismui įvykio vaizdo ir garso įrašą (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą 5 PK prašo palikti skundžiamą nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas priimtas ir nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinus visas reikšmingas aplinkybes. Apeliantas nenurodė faktinių aplinkybių, kurios turėtų teisinį pagrindą pakeisti ar panaikinti priimtą nutarimą, todėl jo skundas yra nepagrįstas. P. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas atitinka padarytą veiką. P. M. neįvykdė nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. jam paskirto administracinio nurodymo ir iki nutarimo priėmimo, t. y. 2020 m. balandžio 21 d. nepateikė jokių skundų, prašymų, nors tokią teisę ir galimybę turėjo (b. l. 4).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje skundą padavęs P. M. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad viskas atsitiko 2020 m. kovo 15 d. kai atvežė dukrą V., M. M.. Tuo metu pasirodė, kad M. M. neblaivi ir jis jos gražiai paprašė papūsti į alkotesterį, kad nepalikti vaiko su girta motina. Ji pradėjo juoktis, kažkam paskambino. Tada atvažiavo jos sesuo M. S. su vyru S. ir draugu A. Iš karto jų užpuolė ir jo sesuo iškvietė policiją. Paskui parašė pareiškimą policijoje ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tada dar nežinojo, kad ir ant jo parašė pareiškimą. Apie tai sužinojo tik 17 d., kai paskambino tyrėja. Nesutinka su kaltinimu, be to, protokole klaidingai yra nurodytas įvykio laikas – 21.04 val., nes įvykio dieną jis nuo 18.30 val. iki 24 val. buvo nuovadoje. Po to į komisariatą jis buvo atvykęs protokole nurodytu laiku, bet jo niekas neapklausė, tiesiog atnešė nutarimą, padėjo ant stalo ir liepė pasirašyti. Pasakė, kad nesumokėjo nurodymo. Jis nesutiko pasirašyti, nes buvo blogai nurodytas įvykio laikas. Pasakė, kad jeigu nenori pasirašyti, bus atsiųsta paštu. Gavęs nutarimą parašė skundą. Policiją dėl jo sumušimo kvietė sesuo ir praeiviai, kurie patvirtino mašinos numerius. Tas konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini) kieme, maždaug po 17 val., 17.26 val. Jis nufilmavo kaip jį mušė M. S. vyras. Į įvykio vietą jis buvo atvažiavęs su seserimi ir jos vyru, prašė jų su vaiku pavežti. Sesers vyras mašinoje sėdėjo, bet kai atvažiavo A. su S. ir M., jie abudu išlipo. Iki tol lauke buvo jis, M. M., jo sesuo ir dukra šalia motinos. Jo sesuo ir dukra išlipo šiek tiek vėliau. Jis neįžeidinėjo M. M., prašė jos tik pasitikrinti blaivumą, nes pasirodė girta ir jos gimtadienis buvo 14 d. Ji nepūtė, pradėjo juoktis, kažkam skambinti. Tuo metu jo dukra lakstė po kiemą, o sesuo kalbėjo telefonu. Dukra net nematė, kai jis kvietė M. M. pasitikrinti blaivumą. Viskas vyko prie mašinos, sesuo su vyru viską matė. Netrukus atvažiavo M. S. su vyru ir jo draugu. Jie atvažiavo, nuvedė už kampo ir primušė. Tai matydama dukra verkė, dar jo sesuo pasakė „ką jūs darote? Vaikas viską mato“. Tada M. M. paėmė vaiką ir nuėjo namo. Anksčiau su M. M. didelių konfliktų nebuvo, nebent su vaiku neleidžia bendrauti. Viskas eina iš skyrybų bylos, kuri dar nesibaigė. Prie vaiko konfliktas buvo pirmą kartą.
Atsiliepimas
Teisme Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti. Nurodė, skundžiamame nutarime įvykio aplinkybės nurodytos teisingai, suklysta nurodant laiką, kuris turėtų būti apie 17.20 val. Tikriausiai įsivėlė techninė klaida formuojant protokolą. Dėl pareiškėjo apklausos nagrinėjant bylą paaiškino, kad kovo 17 d. buvo karantinas, dirbo nuotoliniu būdu, telefonu buvo susisiekta su P. M., jam paaiškinta, kad jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena, jis nesutiko su pažeidimu. Pasakė, kad tai išsigalvojimas. Kodėl nebuvo surašytas skambutį P. M. patvirtinantis tarnybinis pranešimas, negali pasakyti.
Nukentėjusioji M. M. parodė, kad kovo 15 d. P. M. turėjo atvežti vaiką. Kovo 14 d. buvo jos gimtadienis, bet 15 d. 13 val. ji turėjo važiuoti daryti tatuiruotę, todėl negalėjo būti girta. P. M. dukrą atvežė ne vienas, nors advokatas sakė, kad turi vienas pasiimti vaiką. Išlipo iš mašinos su seserimi, kuri atidarė naują pakuotę ir liepė pūsti į alkotesterį. Ji pradėjo juoktis, pasakė, kad pūs tik jei atvažiuos policija. Ji turi video įrašą, kuriame matosi, kaip man jai siūloma papūsti. P. M. ją apvardžiavo, vadino, kaip nurodyta nutarime. Girdėjo visi kaimynai, tačiau konkrečiai kurie negali įvardinti, negalės jų ir atsivesti į teismą duoti parodymų, nes nepažįsta. Ji paskambino sesei, nes jie kaip tik ruošėsi atvažiuoti į svečius, paklausė, kur jie yra, nes yra vyras atvažiavęs ir ji atvažiavo. Kai A. išlipo iš mašinos, P. M. pasakė „ko tu čia dar atvažiavai?“. Kai atvažiavo sesuo, juos taip pat pradėjo vadinti „girtuokliais“, „narkomanais“. Taip vadino ir sesers vyrą. Ji perdavė vaiką seseriai, tada P. M. pradėjo šokti ant A., visą laiką dukra buvo mašinoje ir nebuvo išlipusi, nes pareiškėjas neleido. Dukra ją kvietė, norėjo, kad pasiimtų, nes nuo penktadienio iki sekmadienio buvo pas P. M., buvo pasiilgusi mamos. Mano, kad į P. M. žodžius nesureagavo. Apie konfliktą ji papasakojo socialinei darbuotojai, pasiūlė atvažiuoti su vaiku pabendrauti. Patikrino, viskas buvo gerai. Buvo liepta jiems pusę metų lankyti specialiai priskirtus kursus. Tokie konfliktai nėra dažni, buvo tik du kartai gal. Ginčai vyksta dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Nukentėjusioji M. S. parodė, kad tą dieną ruošėsi į svečius pas seserį, jai paskambino M. M. ir pasakė, kad vyras atvažiavęs, žemina ją. Kadangi jie jau buvo pakeliui, už 10 min. atvažiavo. P. M. barėsi, šaukė ant M. M. ir jos, ją vadino „alkaška“, vyrą vadino narkomanu, sakė, kad yra teisti. Jai asmeniškai sakė, kad yra alkoholikė, narkomanė. Kai jie atvažiavo, vaikas sėdėjo automobilio galinėje sėdinėje su T. ir M.. Nematė, ką sesuo tuo metu darė. Vaikas šiek tiek verkė, prašėsi pas mamą, o P. M. neleido. Po to pamena, kad vaikas jau buvo pas M. M.. S. S. yra jos vyras, jis buvo su draugu A.. Ji jo paprašė pavežti ir jis atvežė, maždaug 17.40 val. Buvo tikrai po 17 val., prieš 18 val. Lauke pašalinių asmenų tuo metu nematė. Tokie konfliktai dažnai vyksta, bet prie vaiko buvo gal tris kartus, tame tarpe ir prie jos dukros.
Liudytojas S. M. (S. M.) parodė, kad kovo 15 d. P. M. su jo vaiku vežė pas jo buvusią žmoną. Tai buvo apie 17 val. Vežė žmonos automobiliu, kuri ir vairavo. Teko ilgai laukti M. M., nes jos nebuvo namie. Kai ji atvažiavo, jie kalbėjo tarpusavyje. Ką kalbėjo, negirdėjo, negali pasakyti, ar konfliktavo, nes tuo metu sėdėjo mašinoje, kur grojo muzika, langai buvo uždaryti. Nepasakytų, kad jie garsiai kalbėjosi. Taip pat negali pasakyti, ar matė, kaip M. M. buvo duodama papūsti alkotesterį, bet, atrodo, kad P. M. alkotesterį su savimi turėjo. Žmona, atrodo, ir išlipusi buvo, ir su juo sėdėjo. Pas ją nesveikos kojos, tai lipdavo į lauką pramankštinti. Paskui atvažiavo jo žmonos sesuo su kažkuo. Pradėjo tempti pareiškėją, norėjo primušti, teko įsikišti. Vaikas, berods, su jais lauke buvo. Po to, kažkas, kažkuriuo tai momentu, nuvedė vaiką namo. Jis elgėsi normaliai, ar ką nors kalbėjo, neprisimena. Vaikas kartais rodo kaprizus, tai natūralu. Ar tuo atveju verkė, rėkė, negali pasakyti. Nežino, ar P. M. kalbėjo su M. S., neatsimena jos.
Liudytoja T. M. parodė, kad pas M. M. atvažiavo apie 16 val., nes jie tarėsi vaiką anksčiau perduoti. Pralaukė apie pusantros valandos. Kai atvažiavo M. M., P. M. išlipo su vaiku iš mašinos, norėdamas jai vaiką perduoti. Vaikas kaip visada nenorėjo pas motiną važiuoti. M. buvo kažkokia keista ir P. paprašė jos papūsti, įsitikinti, kad saugiai gali perduoti vaiką. M. pradėjo rėkti ant P. M., nors jis jai nieko nesakė tik paprašė pasitikrinti blaivumą ir papriekaištavo, kodėl vėliau atėjo, kai susitarė 16 val. Vaikas pribėgo prie jos (T. M.) ir jos paėjome šiek tiek į priekį. M. M. kažkam pradėjo skambinti. Jai taip pat kažkas paskambino ir ji kalbėjo telefonu. Paskui brolis įlipo į automobilį pasiimti vaiko daiktus, krovė ant automobilio. Gal už 10-15 min. iš galo privažiavo mašina ir užstatė jos automobilį. Išbėgo du vyrai, M. M. nuėjo link namo, o tie vyrai pradėjo mušti P. M., kitoje pusėje vaikas verkė. Ta kita mašina atvažiavo S., A. ir M. S.. M. S. išlipusi iš mašinos per pievą nuėjo prie namo, o jos vyras su A. priėjo prie P. ir pradėjo jį stumdyti. A. visą laiką rėkdavo „koks aš narkomanas?“ M. S. priekaištavo, kad kažkas, kažkam, kažką pasakė. Girdėjo kaip A. rėkė „aš ne narkomanas“. Negirdėjo, kaip P. M. M. M. vadino „šmara“ , „prostitute“, „girtuokle“. Iki muštynių, kai P. kalbėjo su M., vaikas buvo prie jų, o jos vyras (S. M.) sėdėjo mašinoje. Kai M. pradėjo rėkti, vaikas atbėgo pas ją (T. M.). Nežino, ar iki tol jie konfliktavo prie vaiko. Lauke, konflikto metu, buvo daug žmonių, pro langus žiūrėjo, praeivių buvo. Buvo atėjusi mergina (duomenys neskelbtini) metų, atnešė mašinos nuotrauką, paskui kažkoks vaikinukas, praeivis, sakė, kad turi vaizdo įrašą.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Artūr Paldavičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 17 d. telefonu buvo susisiekta su pareiškėja M. M., kuri patikslino, jog 2020 m. kovo 15 d. jos sutuoktinis viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), ją įžeidinėjo pavadindamas „šmara, prostitute, girtuokle“, kišo prie veido savo alkotesterį, siūlydamas pasitikrinti blaivumą. Visa tai darė esant šalia jų mažametei dukrai V. M.. Tą pačią dieną susisiekus su kita pareiškėja M. S., pastaroji nurodė, kad kai 2020 m. kovo 15 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), kiemą, ji priėjo prie savo sesers M. M. ir tada P. M. viešoje vietoje pradėjo ją įžeidinėti pavadindamas girtuokle, narkomane. Abi moterys pasijuto įžeistos dėl tokių P. M. žodžių būnant viešoje vietoje (b. l. 14).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio G. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 15 d., apie 17.25 val. dirbdant kartu su vyriausiuoju patruliu M. G. (M. G.) iš VPK OVS buvo gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad kieme mušasi trys vyrai. Atvykus į vietą juos pasitiko P. M., kuris paaiškino, kad atvyko pas buvusią savo žmoną aplankyti jų vaiko. Jie laukė kieme, kada atvyks buvusi žmona su vaiku. Po kurio laiko į kiemą atvažiavo automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo buvusi žmona su vaiku. Kaip sakė P. M., jis priėjo prie žmonos ir pareikalavo, kad ji papūstų į daiktą panašų į alkotesterį, o jai atsisakius tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu iš automobilio išlipo A. S. ir S. S., kurie jį sumušė ir įsėdę į automobilį pasišalino. Vaikas muštynių nematė. Jam buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą, o pareigūnai pradės vykdyti automobilio paiešką. P. M. paprašė, kad jie (pareigūnai) kartu nueitų pas jo buvusią žmoną ir atiduotų vaiko žaislus. Kieme prie tarnybinio automobilio pasiliko M. G.. Išėjus iš laiptinės pamatė, kaip jo porininkas M. G. bendrauja su ieškomo automobilio vairuotoju. Jiems priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo S. S., P. M. paklaustas pasakė, kad pretenzijų šiam asmeniui neturi, nes jis gynė nuo A. S.. Dar kartą paklausė, ar tikrai neturi jam pretenzijų, gal yra įbaugintas ir bijo pasakyti, į ką P. M. atsakė, kad jį mušė A. S.. Tada nusivedė S. S. į šoną ir M. G. paklausė, kur jis išleido arba iki kur pavėžėjo savo brolį. S. S. atsakė, kad pavėžėjo iki stotelės ir ten išleido. Tęsė paiešką toliau, tačiau pagal duotus požymius panašaus asmens neaptiko (b. l. 13).
Šalies argumentai
M. S. savo pareiškime nurodė, kad 2020 m. kovo 15 d., apie 17.40 val. atvyko su vyru ir dukterimi pas M. M.. Planavo su dukterimi pas ją likti, kad vaikai galėtų kartu pažaisti. Jiems priartėjus prie P. M., pasipylė įžeidinėjimai, viską girdėjo jos dukra K., ji net apsiverkė. Jos vyras S. S. bandė nuraminti konfliktą, tačiau viskas tik aštrėjo. Ji su M. M. paėmė vaikus ir nuėjo namo, kad vaikai nieko nematytų ir negirdėtų. Joms kylant M. M. atkreipė jos dėmesį, kad susikibo jos švogeris A. S.. Pastebėjo, kad įvyko susistumdymas, P. M. mosikavo rankomis prie A. S. veido. Po to sužinojo, kad buvo pažeista A. S. nosis bei suplėšyti marškinėliai. Labiausiai jai nepatiko, kad jos šeima buvo įžeidinėjama vaiko akivaizdoje (b. l. 10).
M. M. savo pareiškime nurodė, kad 2020 m. kovo 15 d. jai paskambino vyras P. M., kad jau atveža jų dukrą V. Telefonu pradėjo ją (M. M.) įžeidinėti, kai tuo metu dukra buvo šalia jo ir viską girdėjo. Tuo metu grįžinėjo iš parduotuvės, jai atvykus P. M. vėl pradėjo ją įžeidinėti, rūkė prie vaiko, grubiai kišo jai alkotesterį matant vaikui. P. M. laikė vaiką, neleido prie jos artintis. Tada privažiavo jos sesuo su vyru ir švogeriu. P. M. pamatęs juos, iš karto pradėjo įžeidinėti sesers šeimą. Sesuo ėjo su jaunesne dukterimi, kuri viską girdėjo ir net apsiverkė. Kai pamatė, kad P. M. nerimsta, sesers vyrui S. S. pabandžius nuraminti konfliktą, pasipylė daugiau „nešvankybių“ jos šeimos atžvilgiu. Taip pat P. M. 2020 m. kovo 14 d. vakare skambino ir įžeidinėjo visus. Kai konfliktas pradėjo aršėti jos su sese paėmė vaikus ir nuėjo namo, kad nekelti daugiau streso vaikams. Tik per langą matė, kad P. M. susikibo su A. S., atrodo trenkė į veidą. Po to sužinojo, kad A. S. buvo suplėšyti marškiniai (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. kovo 17 d. P. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 18-ANR_P-375-2020 pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 1 dalį, nurodant sumokėti siūlomą baudą iki 2020 m. balandžio 17 d. Protokole pažymėta, kad jis surašytas atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. kovo 15 d., 21.14 val. buvo gautas M. M. pareiškimas, kad 2020 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro (vyksta skyrybos) kilo konfliktas, konflikto metu įvyko muštinės tarp pažįstamų. Taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, jog 2020 m. kovo 15 d., apie 17.26 val. neprisistatęs asmuo pranešė, jog (duomenys neskelbtini), trys vyrai atvažiavę muša pranešėjos vyrą, dėl GMP nežino, namuose yra nepilnametis (b. l. 8).
Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10967-20, dėl to, kad 2020 m. kovo 15 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), A. S. ir S. S., veikdami bendrai sudavė P. M. ne mažiau trijų smūgių kumščiu į galvą ir nugaros sritį bei grasino susidorojimu, sakydami, kad jis neišeis iš namų bijodamas jų persekiojimo bei teigė, kad pakiš jam narkotinių medžiagų ir praneš apie tai policijai. Dėl tokių jų veiksmų P. M. patyrė fizinį bei psichologinį smurtą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 11-12).
Teismo posėdyje buvo apžiūrėtas M. M. turimas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota jos ir P. M. susitikimo pradžia, tačiau įrašas neprijungtas, kadangi yra neinformatyvus, jame matyti tik tiek, kad M. M. prašoma pasitikrinti girtumą, toliau įrašas nutrūksta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju P. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. ANK 481 straipsnio 1 – už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Byloje nekilo ginčo, kad 2020 m. kovo 15 d. P. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo susitikęs su M. M. tikslu perduoti dukrą V. M. motinai. Atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai neigė įžeidinėjęs M. M. ir jos seserį M. S., nurodė tik prašęs M. M. pasitikrinti blaivumą, nes ši pasirodė jam keista ir jis baiminosi dėl vaiko. Tuo tarpu teisme apklaustos M. S. ir M. M. teigė priešingai, nurodydamos, kad pareiškėjas jas įžeidinėjo.
Byloje nėra duomenų, kad tyrimo metu būtų paimtas P. M. paaiškinimas dėl įvykio. Nors teismo posėdyje policijos pareigūnas nurodė, kad P. M. pozicija prieš priimant skundžiamą nutarimą buvo išklausyta telefonu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (tarnybinio pranešimo ar pan.) byloje nėra. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad asmeniui nesutikus sumokėti administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2020 m. balandžio 21 d. 10 val. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jis priimtas 2020 m. balandžio 21 d. 10.02 val., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nors P. M. tvirtino, kad buvo atvykęs nustatytu laiku į nusižengimo nagrinėjimą, tačiau jo niekas nesiklausė. Nesutikus pasirašyti nutarimo dėl jame netinkamai nurodyto nusižengimo laiko (valandų suklydimą teisme patvirtino ir institucijos atstovas), pareiškėjui nutarimas išsiųstas paštu. Taigi, akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą P. M. nebuvo išklausytas. Vienintelis tyrimo metu buvęs dokumentas, kuriame netiesiogiai užfiksuota pareiškėjo pozicija yra vyr. patrulio G. P. 2020 m. kovo 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta tik tiek, kad P. M. teigė, jog sutuoktinei atsisakius pūsti į alkotesterį, tarp jų kilo konfliktas, konflikto eiga, įžeidinėjimai neaprašyti. Tyrimo medžiagoje yra M. M. ir M. S. 2020 m. kovo 15 d. pareiškimai, kuriuose nurodoma, kad P. M. įžeidinėjo M. M.. M. S. pareiškime teigiama, kad „pasipylė įžeidinėjimai“ kad įžeidinėjama buvo jos šeima. Abi nukentėjusiosios pabrėžė, kad įžeidinėjimai vyko girdint jų vaikams, tačiau kokie konkrečiai įžeidžiantys žodžiai ar veiksmai buvo pasakyti, nenurodė. Tik 2020 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susisiekus telefonu su M. M., pastaroji nurodė, kad sutuoktinis viešoje vietoje, matant jų vaikui, ją vadino „šmara“, prostitute, girtuokle, kišo prie veido alkotesterį, siūlydamas pasitikrinti blaivumą. Tą pačią dieną telefonu susisiekus su M. S., ji nurodė, kad viešoje vietoje P. M. ją įžeidinėjo vadindamas girtuokle, narkomane. Daugiau jokių tyrimo veiksmų neatlikta, taigi, iš esmės skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis išimtinai nukentėjusiųjų parodymais, neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, skubotai bei formaliai.
Teismo posėdyje abi nukentėjusiosios patvirtino 2020 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotus jų atžvilgiu išsakytus P. M. žodžius, tvirtino, kad jis jas įžeidė, kad tai padarė matant V. M., kita vertus, iš M. S. parodymų matyti, kad ji asmeniškai negirdėjo kaip P. M. įžeidinėjo M. M., o M. M. teisme parodė, kad P. M. girtuokliais ir narkomanais vadino M. S. vyrą su broliu, o ne M. S.. Tokius M. M. parodymus iš dalies patvirtina ir T. M. parodymai, kad ji girdėjo A. S. šaukiant „aš nenarkomanas“, „koks aš narkomanas?“. Nors M. S. tvirtino mačiusi, jog jai atvykus V. M. verkė, tačiau vaiko motina M. M. parodė, kad vaikas tiesiog ją šaukė, nes buvo pasiilgęs, tuo tarpu į jos su P. M. konfliktą bei pareiškėjo žodžius nereagavo, jokių liekamųjų reiškinių nepastebėjo. Iš P. M., M. M., M. S., T. M. parodymų seka, kad tarp P. M. ir M. M. susiklostę konfliktiniai santykiai tęsiasi jau kurį laiką ir tai nebuvo pirmas kartas vaiko akivaizdoje. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Šiuo atveju, nėra objektyvių duomenų, kad dėl sukelto konflikto vaikas būtų pravirkęs ar kitaip išreiškę susijaudinimą, išgąstį.
Aktualu ir tai, kad šiuo metu tarp M. M. ir P. M. vyksta skyrybų procesas, kurio metu yra sprendžiama ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tarp sutuoktinių pastaruoju metu nusistovėję konfliktiški santykiai, todėl būtina itin atidžiai vertinti kiekvieno jų parodymus ir elgesį. Konfliktinėse situacijose pastarieji gali elgtis ne visiškai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją bei hiperbolizuoti jos padarinius. Šiuo atveju vieninteliai matę P. M. ir M. M. pokalbį nuo pradžių yra P. M. artimieji – sesuo T. M. ir jos sutuoktinis S. M.. Pastarojo parodymai apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės pokalbį yra neinformatyvūs, jis patvirtino matęs juos besikalbančius, tačiau ką kalbėjo – negirdėjo. Kita vertus, patvirtino, kad pakeltų balsų taip pat negirdėjo ir nematė, kad vaikas verktų. T. M. davė priešingus parodymus, nei M. M. ir M. S., nurodydama, kad jos brolis tik norėjo patikrinti M. M. blaivumą, tačiau nei jos, nei M. S. neįžeidinėjo, priešingai, tai M. M. šaukė ant brolio. Savo parodymuose M. M. vis pabrėždavo didesnį V. M. ryšį su ja ir broliu bei, tvirtino, kad „vaikas, kaip visada nenorėjo pas motiną“, kas rodo jos akivaizdžią poziciją skyrybų ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procese, T. M. yra P. M. sesuo, todėl jos parodymais taip pat nėra pagrindo visiškai pasikliauti. M. S., kaip ir M. M., tvirtinusi, jog pareiškėjas ją įžeidinėjo, yra M. M. sesuo, be to, A. S., kurio atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl P. M. sumušimo, vykusio 2020 m. kovo 15 d. iš karto po P. M. vaiko perdavimo M. M., sutuoktinė. Taigi, akivaizdu, jog siekdama palaikyti seserį skyrybų ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo procese, o savo sutuoktinį ikiteisminiame tyrime, M. S. turi pagrindą apkalbėti P. M..
Jokie kiti asmenys, matę M. M. ir P. M. pokalbį, jų vaiko reakciją į tėvų veiksmus, nėra nustatyti. Siekiant surinkti visus įmanomus įrodymus, galinčius patvirtinti, ar paneigti P. M. kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, teismas kreipėsi į ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu kuruojančią prokurorę, tačiau buvo gautas atsakymas, jog be nagrinėjamoje administracinėje byloje ištirtų įrodymų, kitokių duomenų, patvirtinančių P. M. įžeidinėjimus M. M. ir M. S. atžvilgiu ar priešingą vaiko interesams jo elgesį, nėra.
Iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų galima spręsti, jog tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2020 m. kovo 15 d. vis tik galėjo kilti vienokio ar kitokio pobūdžio konfliktas, kadangi pareiškėjas reikalavo, jog M. M. pasitikrintų blaivumą, o ši atsisakė, tačiau neabejotinų įrodymų, patvirtinančių P. M. veiksmuose buvus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį, byloje nėra. Negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014). Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad tėvo elgesys mažametei V. M. būtų sukėlęs kokį nors poveikį, ar P. M. būtų to siekęs. Priešingai, iš pareiškėjo elgesio akivaizdu, kad jis buvo vedinas geriausių norų savo dukros atžvilgiu, siekė įsitikinti, ar ją priimanti M. M. yra blaivi. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog P. M. 2020 m. kovo 15 d. viešoje vietoje įžeidinėjo M. M., vadindamas ją „šmara“, prostitute, girtuokle, bei įžeidinėjo M. S., vadindamas ją girtuokle, narkomane ir tokiais veiksmais būtų padaręs neigiamą įtaką savo mažametei dukrai.
Esant nurodytoms aplinkybėms M. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant pakankamai įrodymų patvirtinančių jo veiksmuose ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
P. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-552-2020, kuriuo P. M. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 73 straipsnio 1 dalyje bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.