Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios individualios įmonės „K.“ bankroto administratoriaus M. K. prašymą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi individualiai įmonei (toliau – IĮ) „K.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 11 d. 2019m. lapkričio 21 d. IĮ „K.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

2. Teisme gautas bankroto administratoriaus M. K. prašymas dėl įmonės veiklos pabaigos bei prašymas dėl priverstinės hipotekos. Teismui pateikta 2019 m. gruodžio 9 d. Aplinkos apsaugos pažyma. 2020 m. sausio 22 d. nutartimi bankroto administratorius įpareigotas iki 2020 m. vasario 19 d. bankroto administratorių pateikti papildomus įrodymus,

3. Bankroto administratorius papildomai pateikė bankrutavusios individualios įmonės ( toliau-BIĮ) „K.“ likividacinį balansą, patvirtinantį, jog įmonė turto nebeturi. Nurodė, kad 2020 m. sausio 19 d. buvo sušauktas BIĮ „K.“ kreditorių susirinkimas, kuriame priimti nutarimai: patvirtintas likvidacinis balansas, buvo pritarta priverstinės hipotekos, taikomos BIĮ „K.“ varžytynėse parduotam įmonės savininkui D. K. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - 2 kambarių butui, (duomenys neskelbtini), pabaigai. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, pritarė BIĮ K. veiklos pabaigai. Pardavus minėtą turtą, iš jo buvo iš dalies padengtos bankroto administravimo išlaidos. Kreditorių reikalavimams tenkinti lėšų nepakako. Bankroto administratorius pateikė 2020 m. sausio 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą.

4. Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, kreditoriai informuoti išsiunčiant pranešimą, tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).

6. Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-482-330/2017). Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1244-330/2016).

7. Iš bankroto administratoriaus prašymo bei pateiktų duomenų matyti, kad BIĮ „K.“ bankroto procedūros yra baigtos. Administratorius nurodė, kad užbaigus bankroto procedūras liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai 2509,58 Eur sumai. Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl įmonės pabaigos.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė neturi turto iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų įmonė. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma patvirtina, kad dėl BIĮ „K.“ įmonės likvidavimo neprieštarauja.

9. Atsižvelgiant į bylos duomenis iš esmės ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Be to kreditorių susirinkime kreditorius nusprendė dėl įmonės pabaigos. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos. Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

10. Taip pat bankroto administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkimas pritarė hipotekos pabaigai. Prašo perduoti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybai informaciją, kad VSDFV Šiaulių skyriaus įregistruota priverstinė hipoteka pasibaigė. Bankroto administratorius įpareigotinas atlikti veiksmus dėl hipotekos pabaigos ir išregistravimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, 33 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad BIĮ „K.“, juridinio asmens kodas 3028502452, buveinės adresas Pamuckų k., 4-8, Linkuvos sen., Pakruojo r. sav. veikla pasibaigė.

Patvirtinti BIĮ „K.“, juridinio asmens kodas 3028502452, likusį nepatenkintą kreditorinį reikalavimą 2509,58 Eur sumai:

Eilės Nr. Kreditoriaus pavadinimas Nesumokėti mokesčiai, Eur Baudos, delspinigiai, palūkanos, Eur Skola iš viso, Eur 1. VSDFV Šiaulių skyrius 2446,39 63,19 2509,58 Iš viso: 2446,39 63,19 2509,58

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, taip pat veiksmus dėl hipotekos pabaigos ir išregistravimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratorei, įpareigojant apie nutarties priėmimą informuoti kreditorius.