- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- eI3-5558-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01364-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- 197-1-oji DNSB
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai V. Z., trečiajam suinteresuotam asmeniui 197-1 Daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į teismą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 21R1-70 (AG1-74/12-2020) panaikinimo.
Atsakovė skunde nurodė, jog Kaune vykdoma programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ – plačiai pasaulyje taikoma praktika, kuri efektyviai išsprendžia vadinamąją „Miesto kačių“ problemą. Tai efektyvi, humaniška ir duodanti ilgalaikių rezultatų programa, skirta kontroliuoti ir palaipsniui mažinti bešeimininkių kačių populiaciją. Populiacijos mažinimas (reguliavimas) vykdomas tokiais etapais: 1) bešeimininkių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui; 2) bešeimininkių kačių sugavimas; 3) bešeimininkių kačių skiepijimas nuo pasiutligės; 4) bešeimininkių kačių sterilizavimas, kastravimas; 5) bešeimininkių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos. Tai yra visiškai parengta programa, kurios metu katės pagaunamos tam skirtomis specialiomis gaudyklėmis, sterilizuojamos / kastruojamos ir įvertinama jų sveikatos būklė bei elgsena. Kačiukai ir jaukios tinkamos gyventi namuose katės paimamos ir laikomos globos namuose, kur joms ieškomi nauji savininkai. Sveikos, tačiau sulaukėjusios ir dėl savo elgsenos negalinčios adaptuotis žmonių namuose katės grąžinamos atgal į tą pačią teritoriją, kurioje jos buvo pagautos.
Atsakovės įsitikinimu, Komisija nepagrįstai konstatavo, kad teisės aktai neįpareigoja nustatant kačių šėrimo vietą gauti aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ar butų bendrijų sutikimo, o byloje nėra duomenų, kad bendrija būtų žemės sklypo savininkė ar teisėta valdytoja. Atkreipė dėmesį, kad pagal Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, 3 straipsnį, tuo atveju, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktu nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas. Todėl, atsakovės nuomone, konstatuoti, kad bendrijos nusiskundimai neturėjo daryti įtakos Eigulių seniūnijai priimant sprendimą dėl bešeimininkių kačių vietos naikinimo adresu (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįsti, kadangi būtent bendrija rūpinosi teritorija, kurioje buvo įrengta bešeimininkių kačių šėrimo vieta. Pažymėjo, kad priimant skundžiamą administracijos sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai Gyvūnų globėjų asociacijos 2020 m. vasario 26 d. pateiktoje monitoringo ataskaitoje Nr. 20/13 buvo nurodyta, kad šioje šėrykloje lankosi tik 1 sterilizuota katė; 2019 m. liepos 17 d. nustatant kačių šėrimo vietą prie (duomenys neskelbtini) esančio namo nebuvo tartasi su bendrijos pirmininku; tai, kad prie netoliese esančių namų (duomenys neskelbtini) ir 4 yra įrengtos kitos kačių šėrimo vietos; kačių šėrimo vieta (duomenys neskelbtini) buvo įrengta tik pusę metų, todėl didelės žalos katėms (o pagal monitoringo ataskaitą kačių vos viena) jos panaikinimas negalėtų sukelti; bei tai, kad vien (duomenys neskelbtini) buvusios kačių šėryklos panaikinimas neužkerta kelio ieškoti ir rasti labiau tinkančią tiek šalia gyvenantiems asmenims, jų turtui ir sveikatai mažiau trukdysiančią vietą šerti bešeimininkes kates. Atkreipė dėmesį, kad šalia namo (duomenys neskelbtini) yra lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“, todėl, atsisakius panaikinti kačių šėrimo vietą (duomenys neskelbtini), gavus gretimo namo gyventojų nusiskundimą, būtų pažeistas numatytas reglamentavimas, kad kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kuo nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų. Nurodė, jog pareiškėja, kaip kačių priežiūrą vykdantis asmuo, turėjo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų nuostatų. Teigė, jog niekur nėra numatyta pareiga savivaldybių administracijoms užtikrinti, kad kačių šėrimo vietose būtų įrengiami stacionarūs nameliai bešeimininkėms katėms, tačiau visuose teisės aktuose yra numatyta pareiga kates šeriantiems asmenims po kiekvieno šėrimo sutvarkyti kačių šėrimo vietą, tačiau šių pareigų pareiškėja nevykdė. Atsakovė supranta galimą pareiškėjos pasipiktinimą dėl panaikintos kačių šėrimo vietos, tačiau mano, kad sprendimas naikinti kačių šėrimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo priimtas pagrįstai ir atsižvelgiant į visas aplinkybes bei laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepime į skundą su atsakovės skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, jog atsakovė, teigdama, kad bendrija rūpinasi teritorija, todėl turi teisę dalyvauti priimant sprendimą patvirtinant / panaikinant kačių šėrimo vietą, galimai ir pati nesupranta ir nemoka išaiškinti gyventojams, kad bešeimininkių kačių populiacijos programa skirta populiacijai mažinti, ir tai, kad ji įvykdyta (duomenys neskelbtini), atnešė gyventojams ne žalą, o naudą, nes šioje vietoje yra tik 5 sterilizuotos katės, o ne 10 ar 15 nuolat besiveisiančių kačių. Pažymėjo, jog katės minėtu adresu gyvena ir yra šeriamos ne vienus metus, šėrimo vieta nuolat tvarkoma, šeriama vėlai vakare, nuošaliai, kad gyventojai nematytų. Pareiškėjos nuomone, neatitinka tikrovės atsakovės teigimas, kad minėtoje šėrimo vietoje lankosi tik 1 sterilizuota katė, nes toje vietoje lankosi dar 4 katės ir apie tai buvo informuota seniūnija, bet atsakovė šias aplinkybes ignoruoja. Teigė, kad namo (duomenys neskelbtini) gyventojai siekia uždrausti šerti kates vadovaudamiesi egoistiniais motyvais – esą tai pažeidžia jų gerovę bei varžo laisves ir teises. Pareiškėjos įsitikinimu, argumentas, kad (duomenys neskelbtini) buvusios kačių šėryklos panaikinimas neužkerta kelio ieškoti ir rasti labiau tinkančią šalia gyvenantiems asmenims, jų turtui ir sveikatai mažiau trukdysiančią vietą šerti bešeimininkes kates, kelia šypseną. Pabrėžė, kad yra pažeidžiamos jos konstitucinės teisės, kadangi siekiama neleisti užsiimti Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos bei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu skatintina veikla – gyvūnų globa. Prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo 197-1 Daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos (toliau – ir Eigulių seniūnija) 2020 m. kovo 6 d. rašto Nr. 08-2-141 „Dėl prašymo“, kuriuo viešojo administravimo subjektas (Eigulių seniūnija) netenkino pareiškėjos prašymo pastatyti katėms namelius adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 28 d. pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos filialui Eigulių seniūnijai, kuriuo prašė pastatyti namelius katėms, adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr.AG1-74/12-2020).
Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Eigulių seniūnija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 08-2-141 „Dėl prašymo“ nustatė, kad vadovaujantis Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 78 ir 79 punktais ir atsižvelgiant į 2020 m. vasario 17 d. 197-1 Daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą, šios bendrijos 2020 m. vasario 13 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 1 išrašą ir dalyvavusiųjų visuotiniame bendrijos susirinkime sąrašą, nuo 2020 m. kovo 2 d. naikinama bešeimininkių kačių šėrimo vieta prie namo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja V. Z. šį Eigulių seniūnijos 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 08-2-141 apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2020 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 21R1-70 (AG1-74/12-2020) pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Eigulių seniūnijos 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 08-2-141 bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos 2020 m. vasario 28 d. prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti nulemtas specialiųjų teisės normų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius, reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).
Tais atvejais, kai tikrinamas viešojo administravimo subjekto sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) leistų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
Nagrinėjamu atveju taikytini Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (aktuali akto redakcija nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 10 d., toliau – ir Gyvūnų įstatymas), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. gegužės 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. B1-336 patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintos Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Gyvūnų įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas (1 str. 1 d.). Šio Įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Savivaldybių administracijos pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus laukinius (1 p.); vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos (2 p.); organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams (3 p.).
Tvarkos aprašo 45 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos, pagal kompetenciją dalyvaujančios gyvūnų globos organizacijų įgyvendinamose bešeimininkių kačių kastravimo programose, atsižvelgdamos į gyvūnų globos organizacijų, bešeimininkes kates prižiūrinčių asmenų rekomendacijas, nustato bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu ženklu su ar be užrašo, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vieta Nr. ...“. Pagal šio Aprašo 46 punktą, bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik savivaldybės administracijos nustatytose ir Aprašo 45 punkte nurodytu ženklu pažymėtose vietose. Asmenys, šeriantys bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo (poilsio) vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).
Pagal Gyvūnų laikymo taisyklių 76 punktą, juridinis asmuo, ketinantis vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kuo nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų. Pagal Taisyklių 77 punktą, išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo (reguliavimo) reikalavimais, nurodytais šiose taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją juridiniam asmeniui, vykdančiam bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Aktą pasirašo seniūnas ir juridinis asmuo, kuris vykdys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą). Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesniu kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu „Savivaldybės nustatyta bešeimininkių kačių šėrimo vieta“. Pagal Gyvūnų laikymo taisyklių 78 punktą, bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Bešeimininkės katės šeriamos siekiant jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu). Pagal Taisyklių 79 punktą, asmuo, šeriantis kates, privalo nuolat prižiūrėti šėrimo vietą (valyti, tvarkyti, surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir ją sutvarkyti pasibaigus šėrimui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Eigulių seniūnas 2019 m. liepos 17 d. aktu Nr. 08-S-78 nustatė benamių kačių šėrimo vietą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu aktu atsakinga už benamių kačių šėrimą ir benamių kačių populiacijos mažinimą buvo paskirta Gyvūnų globėjų asociacija, o pareiškėja – atsakingu asmeniu už kačių priežiūrą. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėja Eigulių seniūnijos 2019 m. liepos 17 d. aktu Nr. 08-S-78 įgijo teisę tik vykdyti benamių kačių priežiūrą (kates šerti bei prižiūrėti kačių šėrimo vietą) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja nėra juridinis asmuo, ketinantis vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą (reguliavimą), turintis teisę kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai, dėl kačių šėrimo vietos parinkimo ar jos panaikinimo.
Kaip minėta, Eigulių seniūnijos 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 08-2-141 pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2020 m. kovo 2 d. naikinama bešeimininkių kačių šėrimo vieta prie namo (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo patenkintas jos prašymas pastatyti katėms namelius adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog byloje nėra jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovė būtų priėmusi kokį nors kitą sprendimą dėl kačių šėrimo vietos (duomenys neskelbtini), panaikinimo, todėl teismas sutinka su Komisijos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo argumentais, jog sprendimas panaikinti minėtą kačių šėrimo vietą priimtas atsakovės 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 08-2-141, motyvuojant tuo, kad nebuvo laikomasi Gyvūnų laikymo taisyklių 78 ir 79 punktuose nustatytų reikalavimų ir tuo pagrindu atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įrengti stacionarų namelį benamėms katėms.
Įvertinus byloje esančius dokumentus, nenustatyta, kad už kačių šėrimą adresu (duomenys neskelbtini), atsakingas asmuo, t. y. pareiškėja, neprižiūrėjo ar netinkamai prižiūrėjo kačių šėrimo vietą. Priešingai Gyvūnų globėjų asociacijos 2020 m. vasario 26 d. raštu pateikta monitoringo ataskaita patvirtina, jog kačių šėrimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai dėl kačių populiacijos mažinimo (jų kastracijos) buvo įvykdyti.
Sutiktina su Komisijos 2020 m. gegužės 15 d. sprendimo argumentais, kad iš atsakovės priimto 2020 m. kovo 6 d. rašto Nr. 08-2-141 nėra aišku, kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis buvo vadovautasi priimant šį aktą, jog kačių šėrykla turi būti panaikinta dėl Gyvūnų laikymo taisyklių 78 punkte, kuris numato, kad bešeimininkes kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija; bešeimininkės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu), ir 79 punkte, kuris reglamentuoja, kad asmuo, šeriantis kates, privalo nuolat prižiūrėti šėrimo vietą (valyti, tvarkyti, surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir ją sutvarkyti pasibaigus šėrimui, nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas dėl namelio bešeimininkėms katėms įrengimo, t. y. priimtas administracinis aktas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis pagal rašte nurodytas teisės normas, bei rašte nurodytos teisės aktų normos nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis dėl namelio bešeimininkėms katėms įrengimo. Taigi, akivaizdu, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos priimtas 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. 08-2-141 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje tokiam aktui nustatytų reikalavimų, t. y. kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus minėto administracinio akto neatitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes nenurodyti administracinio akto priėmimo pagrindiniai faktai, įrodymai ir individuali argumentacija, kurie pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, kad asmuo galėtų ir turėtų suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, pripažintina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2020 m. kovo 6 d. rašto Nr. 08-2-141 priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto rašto pripažinimui teisėtu.
Teismas pažymi, kad nors 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 08-2-141 esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetą, tačiau faktiškai nebuvo pagrįsti. Taigi šis teisės aktas priimtas nesilaikant gero administravimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015), objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (nėra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis), o tai akivaizdžiai nesuderinama ir su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais. Nustatyti atsakovės 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 08-2-141 trūkumai pripažintini esminiais, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 08-2-141 panaikinti, nustačius, kad šis administracinis sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl teismui yra pasunkėjusios galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylas, pvz., 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1132-629/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1402-629/2019).
Pažymėtina, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2020 m. kovo 6 d. rašte Nr. 08-2-141 buvo apsiribota tik informacija, jog nuo 2020 m. kovo 2 d. naikinama bešeimininkių kačių šėrimo vieta prie namo (duomenys neskelbtini), todėl minėtoje vietoje kačių namelio statyti negalima, t. y. atsakovė nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis vadovavosi priimdama sprendimą, jog kačių šėrykla turi būti panaikinta dėl Gyvūnų laikymo taisyklių 78 ir 79 punktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo, taip pat nenurodytas pareiškėjos prašymo netenkinimo atsisakymo teisinis pagrindas dėl namelio bešeimininkėms katėms įrengimo, todėl atsakovės priimtas raštas pripažintinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2020 m. kovo 6 d. raštą Nr. 08-2-141, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, atsakovės reikalavimas dėl panaikinimo Komisijos sprendimo, kuriuo panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. 08-2-141 bei Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota V. Z. 2020 m. vasario 28 d. prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 21R1-70 (AG1-74/12-2020) palikti nepakeistą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.