Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą priėmusios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, procesinį dokumentą pageidavusio gauti el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (kitas el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini)), nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinčio aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Ir Institucija) 2024 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-4236-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos automatiniu būdu suformuotas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį už tai, kad J. S. 2022 m. lapkričio 4 d., 12 val. 04 min., vairuodamas transporto priemonę „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 21 km/val. važiavo 71 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje (b. l. 16-18). Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo J. S. pasiūlyta iki 2024 m. balandžio 28 d. sumokėti 15 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 16-18).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – J. S., jo atstovei E. S., 2024 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-4236-2024, kuriuo nenustačius J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, J. S. pripažino kaltu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį. Nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 35 eurų dydžio bauda (b. l. 12-13).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. gegužės 10 d. gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo persiųstas administracine tvarka nubausto asmens J. S. skundas dėl Institucijos 2024 m. balandžio 11 d. priimto nutarimo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2024 m. kovo 29 d. gavo 17 protokolų dėl tariamai jo atliktų administracinių nusižengimų pažeidus kelių eismo taisykles. Tuomet jis nedelsiant kreipėsi į policiją su prašymu paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi toks gautų kaltinimų kiekis ir protokolų surašymo aplinkybės pareiškėjui sukėlė įtarimų. 2024 m. balandžio 8 d. buvo gautas laiškas apie paskirtą žodinio proceso tvarka nagrinėti bylas paskirtą laiką, 2024 m. balandžio 11 d., 09.00 val. adresu Klaipėdos aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje. Pareiškėjui nuvykus į žodinį administracinių bylų nagrinėjimą, mėginant pasiaiškinti dėl protokolų kilmės, jų surašymo aplinkybių, taip pat mėginant paprašyti papildomos informacijos bei išsamesnio bylos aplinkybių ištyrimo, vyr. tyrėjos buvo kategoriškai atsisakyta teikti papildomus duomenis, aiškintis aplinkybes, ar apskritai išklausyti pareiškėjo paaiškinimų ir pozicijos. Jam buvo pasakyta, jog geriau susimokėti baudas, nes kitu atveju, jam teks mokėti daugiau. Po tokių kategoriškų pasakymų, pareiškėjas nurodė, jog pateiks savo prašymą ir paaiškinimą raštu, ką ir padarė sekančią dieną. Pareiškėjas J. S. su sutuoktine augina du mažamečius vaikus bei globoja sūnų, kuriam dėl sunkios negalios yra nustatyti specialieji slaugos poreikiai. Bylos nagrinėjimo žodžiu metu paaiškinta sunki šeimos finansinė situacija, buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos dėl surašytų protokolų, kadangi pareikšti kaltinimai dėl galimai pareiškėjo atliktų pažeidimų yra už gana senus laikotarpius, buvo norėta išsiaiškinti nustatytų pažeidimų aplinkybes ir pasiaiškinti, ar tikrai vairavo pareiškėjas, kokios pažeidimų užfiksavimo aplinkybės, tačiau vyr. tyrėja nesutiko tikslinti jokių bylų aplinkybių, klausyti nenorėjo, išsiuntė iš kabineto, pasakiusi, kad surašys protokolus su didesnėmis nuobaudomis. Pareiškėjas po šio susitikimo kreipėsi į vyr. tyrėją elektroniniu laišku, prašydamas atsižvelgti į situacijos aplinkybes, jo šeimos padėtį bei svarstyti klausimą dėl pradėtų teisenų nutraukimo arba mažesnių nei paskirtos nuobaudos dydžių skyrimo, tačiau į rašytinį prašymą atsižvelgta nebuvo, 2024 m. balandžio 12 d. buvo gauti surašyti protokolai dėl paskirtų didesnių nuobaudų dydžių. Vyriausioji tyrėja 2024 m. balandžio 12 d. nutarimais nutarė paskirti didesnes nei minimalias nuobaudas, nekreipiant dėmesio į tai, jog pareiškėjas informavo, jog dar teiks papildomus prašymus ir paaiškinimus raštu. Vyr. tyrėjos nutarimai buvo motyvuojami tuo, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta, visiškai ignoruojant pareiškėjo prašymus ar paaiškinimus. Vyr. tyrėja nesiteikė kiekvienos bylos aplinkybių įvertinti atskirai, individualizuotai, vienašališkai surašė nutarimus skubotai, subjektyviai, pažeisdama pareiškėjo interesus, teises į tinkamą bylos ištyrimą, įrodymų vertinimą ir individualų kiekvieno iš pažeidimų aplinkybių išnagrinėjimą. Pareiškėjas nesutinka su nutarimais ir mano, kad nutarimai yra neteisėti, netinkami ir naikintini arba keistini. Bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog būtent jis vairavo visuose nutarimuose automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir juo gali naudotis ir kiti darbuotojai pareiškėjo leidimu, ar jo atostogų, ar nedarbingumo metu. Byloje tik viename vaizdo įraše įrodyta, jog vieną iš pažeidimų padarė pareiškėjas, kituose dokumentuose matyti tik automobilio numeriai, paties automobilio viso vaizdo nematyti. Pareigūnė nevertino pagrindinių ir būtinų aplinkybių, siekiant pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tyrėja neįvertino tai, kad buvo prašoma nutraukti pradėtą teiseną, ištirti ir priimti sprendimą dėl bylos nutraukimo ar kitos atsakomybės taikymo, atsižvelgiant į esančias lengvinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kad administracinių nusižengimų padarymu kaltinimai buvo pateikti vienu kartu, po ilgo laikotarpio nuo jų faktinio padarymo, dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties, kadangi pareiškėjo, kaip subjekto, visų protokolų pateikimo dieną materialinė padėtis, tiek jo tiek jo šeimos, netekus darbo ypatingai sunki ir sudėtinga, o tokia našta tik pablogintų subjekto ir jo šeimos gerovę ir saugumą (pridedami įrodymai dėl bedarbio statuso, Sodros išmokų negavimo, sutuoktinės bedarbės statuso dokumentai, vaikų 1D, globos dokumentai), turėtų būti vertinama kompleksiškai bei į tai atsižvelgiama, kaip į susiklosčiusios situacijos, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios ar veikos, aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo prašo panaikinti 2024 m. balandžio 11 d. Institucijos priimtą nutarimą (b. l. 4-11).

Pareiškėjas J. S. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pripažįsta, jog nusižengimo padarymo dieną ir laiku automobilį vairavo jis. Tačiau nusižengimo fiksavimo vietoje leistinas važiavimo greitis yra kintamas ir būna 50 km per valandą arba 70 kilometrų per valandą. Jis yra įsitikinęs, kad nusižengimo fiksavimo metu leidžiamas važiavimo greitis buvo 70 kilometrų per valandą, todėl jis leistino važiavimo greičio neviršijo. Šių aplinkybių nagrinėjant bylą ne teismo tvarka taip pat nenurodė. Kita vertus, ne visos bylos buvo nagrinėjamos iš esmės, todėl šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Prašo panaikinti nutarimą.

Pareiškėjo J. S. atstovė E. S. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti – panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba paskirtą nuobaudą sumažinti iki pusės minimalios baudos, arba grąžinti bylą Institucijai iš naujo atlikti tyrimą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas kaltės nepripažįsta, jis buvo įsitikinęs, kad važiavo leistinu greičiu, nes jokių ženklų nematė. Dėl to, kad nusižengimas padarytas labai seniai, pareiškėjas nepamena, jog būtent jis vairavo automobilį, nes automobiliu naudojasi ir kiti asmenys. Institucija bylos neišnagrinėjo iš esmės, neatsižvelgė į pareiškėjo ir jo atstovės nurodytas aplinkybes, nutarimą priėmė nesulaukusi, kol pareiškėjas pateiks papildomus duomenis, todėl neįvertino juose nurodytų aplinkybių, tarp jų ir sunkios materialinės pareiškėjo padėties, taip pat nesudarė sąlygų pareiškėjui sumokėti paskirtos pusės minimalios baudos, o dėl neaiškių priežasčių nutarimu paskyrė didesnę nei minimalią baudą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateikė atsiliepimą į pareiškėjo J. S. skundą, kuriame nurodo, kad su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka. J. S. nedalyvaujant administracinio nusižengimo byloje ROIK24235572385, 2024 m. kovo 29 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už ANK 416 str. 3 d. nusižengimą, administraciniu nurodymu iki 2024 m. balandžio 28 d. buvo siūloma sumokėti 15 Eur baudą. 2024 m. balandžio 1 d. J. S. parašė elektroninį laišką Lietuvos kelių policijos tarnybai, nurodydamas, kad gavo krūvą protokolų ir jam kyla abejonių dėl jam išrašytų protokolų pagrįstumo, prašo kuo greičiau suorganizuoti žodinį bylos nagrinėjimą. J. S. buvo atsakyta, kad žodinis administracinės bylos nagrinėjimas nustatytas 2024 m. balandžio 11 d., 10.00 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje. Ruošiantis administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui, 2024 m. balandžio 10 d. ANR buvo peržiūrėtos visos nagrinėjimui paskirtos 17 J. S. administracinių nusižengimų bylų. Nustatyta, kad visose bylose Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokoluose užfiksuota transporto priemonė atitinka transporto priemonę, kuri yra įvesta ANR. Automobilis priklauso įmonei UAB (duomenys neskelbtini), įmonė tinkamai yra pateikusi duomenis apie vairuotoją kaip to reikalauja LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir ANK. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad visais atvejais transporto priemonę „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo J. S.. Kad visi 17 J. S. surašyti protokolai su administraciniais nurodymais dėl greičio viršijimo, būtų surašyti pažeidžiant teisės aktus ir asmeniui netinkamai įteikti, nenustatyta. J. S. į administracinės bylos nagrinėjimą atvyko su savo žmona, atstove E. S. Dėl to, kad vienu metu žodine tvarka reikėjo išnagrinėti 17 administracinių bylų, dėl didelio bylų kiekio ANR buvo peržiūrėta keletą administracinių bylų. J. S. ir E. S. buvo parodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolai, kuriuose matosi užfiksuotas automobilis, viršijantis greitį, parodyti greičio matuoklių patikrų duomenys. Taip pat parodyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai apie vairuotoją. J. S. buvo siūloma susimokėti administracinius nurodymus, nes visose bylose administraciniai nurodymai dar buvo galiojantys iki 2024 m. balandžio 28 d., tačiau J. S. atsisakė, neigė padaręs administracinius nusižengimus, nurodė, kad įmonė policijai pateikė klaidingus duomenis, nes jis UAB (duomenys neskelbtini) nebedirba ir įmonė jam kerštauja. Administracinių bylų nagrinėjimo metu J. S. buvo kilęs klausimas, kodėl vienuose administraciniuose nurodymuose buvo paskirta pusė minimalios baudos, o kituose jau minimali bauda. Nustatyta, kad administracinėse bylose, kuriose administraciniai nusižengimai padaryti nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. sausio 10 d. administraciniuose nurodymuose buvo paskirta pusė minimalios baudos, o administracinėse bylose, kuriose administraciniai nusižengimai padaryti nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2024 m. sausio 18 d. buvo paskirta minimali bauda. J. S. ir jo atstovei buvo nurodyta, kad nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. kovo 8 d. J. S. buvo sumokėjęs baudą už greičio viršijimą ir ši sumokėta bauda buvo jau įskaityta VMI, todėl nuo 2023 m. kovo 9 d. padaryti administraciniai nusižengimai vienerius metus laikomi kaip padaryti pakartotinai, tačiau šis faktas pareiškėjo neįtikino. Kadangi J. S. su administraciniais nusižengimais nesutiko, jam buvo nurodyta, kad administracinėse bylose, taikant ANK nuostatas, bus priimti nutarimai ir nutarimai jam bus išsiųsti ei. paštu. Administracinėje byloje ROIK24235572385 buvo nustatyta, kad administracinis nusižengimas, leistino greičio viršijimas, padarytas automobiliu „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), įmonė tinkamai yra pateikusi duomenis apie vairuotoją kaip to reikalauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir ANK. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad transporto priemonę vairavo J. S.. Lietuvos kelių policijos tarnyba per ANR pranešimus transporto priemonės savininkui ar valdytojui siuntė 3 kartus per e.pristatymą ir vieną kartą – 2024-03-28 išsiuntė įmonei el. paštu (duomenys neskelbtini). Į pastarąjį paklausimą Lietuvos kelių policijos tarnyba ir gavo iš įmonės duomenis apie vairuotoją. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo vertinama, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas pakartotinai, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes J. S. dėl administracinio nusižengimo nesutiko, nesigailėjo, asmens bloga materialinė padėtis nebuvo vertinama kaip lengvinanti aplinkybė, nes tai nebuvo priežastis, dėl kurios padarytas administracinis nusižengimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo J. S. skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 78-80).

Institucijos atstovė E. K. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad leidžiamas važiavimo greitis gyvenvietėse yra 50 kilometrų per valandą, jeigu nėra kitokį greitį leidžiančių ženklų. Mokyklos g., ant tilto, greitis yra kintamas – vasarą leidžiama važiuoti 70 kilometrų per valandą, o žiemą 50 kilometrų per valandą. Prasidėjus vasaros sezonui, uždedamas ženklas, leidžiantis 70 kilometrų per valandą greitį, o pasibaigus sezonui – minėtas ženklas nuimamas. Tai patvirtina teismui pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas. UAB (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad ženklai nusižengimo fiksavimo metu buvo pakeisti ir pateikė tai patvirtinančias nuotraukas. Todėl vairuotojas, nesant ženklo, leidžiančio 70 kilometrų per valandą greitį, privalėjo važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu. Dėl bylos nagrinėjimo aplinkybių paaiškino, kad pareiškėjas nagrinėjime dalyvavo su atstove. Kadangi bylų buvo daug, ji pasiūlė išsamiau peržiūrėti ne visas bylas, o atsitiktinai pasirinktas, nes ji pati jau buvo susipažinusi su visomis bylomis ir žinojo, kad visi nusižengimai ir jų padarymo aplinkybės yra analogiškos. Pareiškėjas ir jo atstovė nesutiko su visomis nusižengimų ir jų fiksavimo aplinkybėmis ir viską ginčijo. Pareiškėjo nepavyko įtikinti, kad nusižengimai buvo padaryti. Daug bylų vienu metu susirinko todėl, kad Kelių policijos tarnyba atliko tyrimą ir iš pradžių protokolus siuntė įmonei UAB (duomenys neskelbtini) į e.dėžutę, o vėliau visus protokolus vienu metu įmonei išsiuntė elektroniniu paštu. Įmonė pateikė duomenis, kad automobilį vairavo J. S.. Jam taip pat su protokolu buvo išsiųstas pranešimas apie fiksuotą nusižengimą, prašant informuoti, jeigu nusižengimą padarė kitas asmuo, tačiau tokia informacija nebuvo gauta. Su skundo argumentais, kad įmonė pareiškėjui kerštauja, nesutinka, nes įsivedus automobilio duomenis į registrą matė, jog visur baustas J. S.. Įmonės pranešimuose nurodyta, kad vairuotojas sandėlio vedėjas J. S., t. y., pareiškėjas užėmė pakankamai aukštas pareigas, automobilis jam buvo priskirtas ir jis juo naudojosi kaip savo. Jokių duomenų, kad vairavo kitas asmuo, pareiškėjas nepateikė. Sutinka, kad ne visas bylas nagrinėjo dalyvaujant pareiškėjui, tačiau pareiškėjas su nusižengimais nesutiko, nurodė, kad administracinių nurodymų nevykdys, todėl ji privalėjo priimti nutarimą, nes byla buvo išnagrinėta, o jos nutraukti pagrindo nebuvo. Dėl didelio nutarimų kiekio, dalį jų surašė balandžio 11 d., o kitą dalį balandžio 12 d. Ji gavo pareiškėjo paaiškinimą, kuris užregistruotas 30-AP-1952, kuriame jis nepripažino kaltės, su nusižengimų aplinkybėmis nesutiko, prašė visas teisenas nutraukti arba sumažinti baudą. Tačiau taikant administracinį nurodymą ji jau neturėjo galimybės baudos sumažinti. Be to, pareiškėjas kaltės nepripažino, nesigailėjo, todėl lengvinančių aplinkybių negalėjo taikyti. O aplinkybes apie savo šeiminę ir materialinę padėtį pareiškėjas nurodė ir žodžiu bylos nagrinėjimo metu ir į šias aplinkybes ji atsižvelgė priimdama nutarimą. Bloga materialinė padėtis nėra lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjui paskyrė 35 Eur baudą, kuri yra tik šiek tiek didesnė nei minimali bauda, nes lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo J. S. skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą ir užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Skunde J. S. su kalte padarius administracinį nusižengimą nesutiko visiškai, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pripažįsta, jog 2022 m. lapkričio 4 d., 12 val. 04 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo fiksuotu 71 kilometro per valandą greičiu, tačiau, jo įsitikinimu, tuo metu minėtoje vietoje leidžiamas važiavimo greitis buvo 70 km/h, dėl ko jis greitį viršijo tik 1 kilometru per valandą. Pareiškėjo atstovė posėdyje išdėstė kitokią poziciją nei pareiškėjas. Jos įsitikinimu, byloje nebuvo pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio metu automobilį vairavo pareiškėjas.

Iš administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad stacionariu greičio matuokliu užfiksavus automobiliu „Skoda“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą – greičio viršijimą 21 km/val., buvo nustatyta, kad šios transporto priemonės savininkė yra UAB (duomenys neskelbtini). Ši įmonė, pagal 2024 m. kovo 28 d. nurodymą (b. l. 27), pateikė policijai duomenis, jog administracinio nusižengimo padarymo metu minėta transporto priemone naudojosi J. S. (b. l. 28). J. S. 2024 m. kovo 29 d. buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas ir pranešimas apie fiksuotą pažeidimą, padarytą transporto priemone „SKODA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodant, kad tuo atveju, jeigu ne nusižengimą padarė kitas asmuo, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos jis turi pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (b. l. 19). Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutiko su administraciniu nurodymu ir prašė surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, kas ir buvo padaryta, bylą išnagrinėjant 2024 m. balandžio 11 d.

ANK 611 straipsnyje nurodoma, jog jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją, kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Pagal nurodytą reglamentavimą, automobilio savininkas privalo pateikti visus prašomus duomenis apie asmenį, vairavusį jo transporto priemonę. Be kita ko, žinoti informaciją apie asmenį, kuriam perduodama transporto priemonė, yra automobilio savininko (valdytojo), kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, pareiga.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui (valdytojui), kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-51-788/2020, Nr. 2AT-10-1073/2021). Tačiau pareigą nurodyti kitą asmenį, kuris vairavo jo automobilį, savininkas (valdytojas) turi atlikti sąžiningai, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo atsakomybėn, o ne siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad po to, kai J. S. buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, jis nepateikė jokių duomenų apie tai, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas asmuo, nors tokia pareiga numatyta ANK 611 straipsnio 1 dalyje. Tokių duomenų nepateikė ir administracinės bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka Institucijoje metu, taip pat ir nagrinėjant bylą teisme.

Nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas 2022 m. lapkričio 4 d., 12.04 val., kai pareiškėjas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), ką jis pats pripažįsta skunde. Taip pat pareiškėjas patvirtino, kad įmonė jam buvo suteikusi teisę naudotis automobiliu ir automobilio valdytojas buvo jis, todėl būtent jam tenka pareiga nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo jo valdomą transporto priemonę. Tačiau tokių duomenų jis nepateikė, priešingai teismo posėdyje pripažino, kad automobilį vairavo būtent jis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog būtent J. S. Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu ir vietoje, vairuodamas automobilį „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 71 km/val. (pritaikius paklaidą) greičiu.

Pareiškėjas taip pat abejoja, kad nusižengimo padarymo metu Mokyklos g. 18, Klaipėdoje, leidžiamas važiavimo greitis buvo 50 km/h, o ne 70 km/h. Institucijos į bylą pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijos 2020 m. balandžio 28 d. posėdžio protokolas patvirtina, kad 4 punktu buvo priimtas sprendimas Mokyklos gatvės tiltu tik šiltuoju metų laiku - nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. - leisti važiuoti maksimaliu iki 70 km/val. greičiu (b. l. 87-92). Institucijos pateikti UAB (duomenys neskelbtini) duomenys (fotonuotraukos) patvirtina, kad Mokyklos g. 18 (tiltas), Klaipėdoje, 2022 m. spalio 31 d. nuimtas 70 km/val. greitį nurodytoje vietoje leidžiantis kelio ženklas (b. l. 97-105). Pagal Kelių eismo taisyklių 129 punktą, gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Kelių eismo taisyklių 132 punktas nurodo, kad jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais.

Taigi, pateikti įrodymai patvirtina, kad nusižengimo padarymo metu – 2022 m. lapkričio 4 d., 12 val. 04 min., leidžiamas maksimalus važiavimo greitis Mokyklos g. 18 (tiltas), Klaipėdoje, buvo 50 kilometrų per valandą, todėl J. S. važiuodamas 71 kilometro per valandą greičiu viršijo leistiną važiavimo greitį 21 kilometru per valandą, dėl ko pagrįstai pripažintas padaręs ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skunde ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovė taip pat tvirtino, kad administracinė byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos individualizavimui, nebuvo suteikta galimybė įvykdyti administracinį nurodymą. Su šiais skundo argumentais teismas taip pat nesutinka.

Iš 2024 m. kovo 29 d. administracinio nusižengimo protokolo akivaizdu, kad jame surašytas administracinis nurodymas, kuriuo J. S. pasiūlyta iki 2024 m. balandžio 28 d. sumokėti 15 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 16-18).

Pagal ANK 613 straipsnio 2 dalį, asmuo gali raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų panaikintas ir nelaukiant nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas būtų pateiktas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėsiančiai institucijai (pareigūnui). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu (ANK 613 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju iš esmės ir susidarė tokia situacija, nes pareiškėjas ir jo atstovė pripažino, kad su administraciniu nusižengimu nesutiko, todėl nevykdė administracinio nurodymo bei kreipėsi į Instituciją dėl bylos nagrinėjimo, nelaukiant kol sueis administracinio nurodymo įvykdymo terminas. Vadinasi, būtent paties pareiškėjo ir jo atstovės iniciatyva buvo surengtas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka ir pats pareiškėjas nusprendė nevykdyti administracinio nurodymo, nors tam turėjo visas galimybes, kadangi net ir skunde pripažįstama, jog tyrėja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka siūlė tai padaryti, kadangi administracinio nurodymo įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, galimybė įvykdyti administracinį nurodymą buvo suteikta, tačiau pats J. S. nusprendė ja nesinaudoti.

Kaip matyti iš nutarimo, jis buvo priimtas viešame posėdyje 2024 m. balandžio 11 d., 10.00 val., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei jo atstovei žodinio proceso tvarka (b. l. 12). Nei pareiškėjas, nei jo atstovė nenurodė, kad buvo pateikę prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, priešingai, nutarimo skiltyje „Kitos aplinkybės“ nurodyta, kad nepaisant to, jog J. S. ir jo atstovė buvo informuoti, kad dar gali įvykdyti administracinį nurodymą, J. S. nurodė, kad administracinio nurodymo nemokės, su administraciniu nusižengimu nesutinka, prašė administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti ir priimti nutarimą, kurį skųs teismui. Taigi, priešingai nei tvirtinama skunde, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, buvo realizuota. Skunde tvirtinama, kad nutarimas buvo priimtas nelaukiant, kol J. S. pateiks papildomus paaiškinimus ir duomenis, ką jis padarė 2024 m. balandžio 12 d. 00.09 val. (b. l. 29-31).

Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas privalo priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 618 straipsnio 1 dalis), o visi prašymai, paaiškinimai turi būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, kadangi baigus bylos nagrinėjimą nauji įrodymai, kuriais būtų galima remtis priimant sprendimą, nebepriimami (ANK 632 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju J. S. papildomi paaiškinimai ir duomenys pateikti jau po bylos išnagrinėjimo – 2024 m. balandžio 12 d. 00.09 val. (b. l. 29-31), taigi, jais remtis nutarime nebuvo pagrindo. Nepaisant to, Institucijos atstovė nurodė, kad visas paaiškinime nurodytas aplinkybes J. S. ir jo atstovė išdėstė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl net ir nesant dokumentų, ji į šias aplinkybes atsižvelgė, priimdama nutarimą, tačiau pagrindo nutraukti administracinę teiseną nenustatė.

Kita vertus, Institucijos atstovė pripažino, kad dėl didelio bylų kiekio ir dėl to, kad visose bylose nusižengimai buvo padaryti analogiškomis aplinkybėmis viršijant leistiną važiavimo greitį, iš esmės, kaip prototipai, buvo išnagrinėtos tik kelios bylos ir jose nustatytomis aplinkybėmis remtasi kitose bylose. Vis tik, ar tokiu būdu buvo išnagrinėta ir ši byla duomenų nėra, nes, kaip minėta, nutarimas buvo priimtas viešame posėdyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei jo atstovei žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas gali būti ištaisytas teismo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis Nr. 2AT-14-139/2016). Kadangi administracinis procesas yra vieningas, pareigūno padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.

Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje teismas išklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teismo posėdyje, tuo realizuodamas jo teisę išsakyti savo paaiškinimus, pateikti savo įrodymus, t. y. jis dar kartą pasinaudoti savo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis. Taip pat, J. S. pasinaudojo ir savo teise ginčyti priimtą jam nepalankų procesinį sprendimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog J. S. savo teisę būti išklausytam realizavo, todėl konstatuoti procesinio pažeidimo, dėl kurio nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtų, nenustatyta.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, išklausęs pareiškėją ir jo atstovę teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus, siekiant priimti teisingą procesinį sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat kėlė jam paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydamas skirtą nuobaudą sumažinti iki pusės minimalios baudos.

Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjui už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta tik penkiais eurais didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda, o skirti pusę minimalios baudos galima tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tačiau šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinęs bylos medžiagą, taip pat pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog Institucija pagrįstai byloje nenustatė pareiškėjo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas J. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, dėl savo poelgio jokio apgailestavimo neišreiškė, jokių duomenų, kad prie nusižengimo išaiškinimo būtų prisidėjęs pats pareiškėjas, nenustatyta, nes jis iš esmės nepripažino faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, be to skunde teigė, jog transporto priemonę galėjo vairuoti kitas asmuo. Išskirtinai teigiamai pažeidėją charakterizuojančių duomenų taip pat nenustatyta. Jokių aplinkybių, jog padarytas pažeidimas buvo mažai pavojingas, ar kad už tokią veiką įstatyme numatytos nuobaudos taikymas būtų laikomas aiškiai neteisingas ar neprotingas, taip pat nėra. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad pareiškėjui inkriminuota daug analogiškų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ir nors dauguma nutarimų nėra įsiteisėję, tačiau tai charakterizuoja pareiškėją kaip linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Pareiškėjas paskirtą baudą prašo sumažinti motyvuodamas tuo, kad jo šeimos finansinė padėtis yra sunki, nes nei jis, nei jo žmona šiuo metu nedirba, augina du mažamečius vaikus bei globoja neįgalų sūnų ir šias aplinkybes prašo pripažinti atsakomybe lengvinančiomis. Tačiau pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, sunki kaltininko materialinė padėtis lengvinančia aplinkybe pripažintina tada, kai tai lėmė administracinio nusižengimo padarymą, o šiuo atveju akivaizdu, kad to nėra. Minėta aplinkybė galėtų apsunkinti administracinės nuobaudos įvykdymą, tačiau skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nežiūrint net ir to, kad pareiškėjas nurodo vienu metu gavęs daug nuobaudų už seniai padarytus administracinius nusižengimus. Nuobaudos tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant juos tik su nubausto asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų nuobaudos (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingai švelninančiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, daroma pagrįsta išvada, kad J. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą nuobaudą iki pusės sankcijoje numatytos minimalios baudos, nėra pagrindo.

Konstatuotina, jog J. S. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose, todėl ją keisti nėra pagrindo.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-4236-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo J. S. skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. S. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4236-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.