- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- ATP-256-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00106-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK) apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla P. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 2 dalį nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. T. 2013 m. kovo 20 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas baustas administracine nuobauda dėl tėvų valdžios nepanaudojimo, dorai nevykdė pareigos auklėti savo nepilnametį sūnų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2013 m. vasario 26 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos koridoriuje – viešoje vietoje, tris kartus kumščiu sudavė nepilnamečiam E. L., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, nežymiai prakirsdamas lūpą ir sukeldamas fizinį skausmą. Taip P. T. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas).
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą P. T. pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį nutraukė nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, cituodamas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, padarė išvadą, jog atsakomybė turėtų būti perkelta ne nepilnamečio tėvams, o (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos personalui, nes smūgiai buvo suduoti būtent mokyklos koridoriuje ir tuo laiku, kai tėvai negali realizuoti savo teisės bei pareigos į tėvų valdžią. Be to, apylinkės teismas konstatavo, kad siekiant nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnyje, sudėtį, būtina nustatyti ir įvertinti sąvoką – tėvų valdžia.
Apelianto teigimu, ši įstatymo nuostata yra blanketinė, t. y. pati nenurodo aplinkybių, su kurių buvimu siejamos teisės normos nustatytos teisės ir pareigos. Šis straipsnis nurodo į kitas teisės normas, kuriose tos aplinkybės yra išvardintos. Taigi, siekiant įrodyti šį teisės pažeidimą, reikia nustatyti teisės aktą, kuriame nurodytos teisės ir pareigos, šiuo atveju susijusios su tėvų valdžia ir jos panaudojimu.
Pažymi, kad CK XI skirsnis apibrėžia, kas tai yra tėvų valdžia. Šio skirsnio 3.155 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 4 dalis skelbia: už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. CK 3.160 apibrėžia aplinkybes, kurioms atsiradus pasibaigia tėvų valdžia: tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka. Apelianto teigimu, CK ugdymo įstaigų teisių ir pareigų dorai ugdant nepilnamečius, neapibrėžia ir nenumato jų teisių bei pareigų.
Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas numato, jog mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. Šio įstatymo 47 straipsnis numato tėvų teises ir pareigas dalyvaujant ugdymo procese. Minėto straipsnio 2 dalies 3 punktas skelbia: tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas, o 5 punktas išskiria – tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. 49 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato: mokytojas privalo mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį.
Be to, apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje skelbiama: tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. O 37 straipsnyje įtvirtinta, kad mokymo įstaigos privalo informuoti tėvus, kitus teisėtus vaiko atstovus, vaiko teisių apsaugos ir kitas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokslo, ir kartu imtis priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų moksleivių, palikusių mokyklą, skaičių. Šio įstatymo 48 straipsnis apibrėžia vaiko pagrindines pareigas: 1. Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. 2. Vaikas privalo: 1) gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams; 2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų; 3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje; 4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 3. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. 56 straipsnio 1 dalis numato: tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad: mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir nepilnamečio A. T. tėvų R. N. ir P. T. dėl jų nepilnamečio sūnaus mokymosi. Šioje sutartyje numatyta, kad: 1.2 Švietimo teikėjas įsipareigoja: užtikrinti moksleivio saugumą ugdymo procese, o 2.3 p. apibrėžia tėvų įsipareigojimus: Klientas įsipareigoja: ugdyti vaiko pagarbą bendraamžiams, vyresniems, bei kitiems mokyklos bendruomenės nariams.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, iš visų paminėtų teisės aktų matyti, kad nei viename iš jų nėra numatyta ugdymo įstaigos atsakomybė už mokymo proceso metu nepilnamečių padarytus teisės pažeidimus. Tik Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad mokymo įstaigos atstovai atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Taigi, kyla klausimas, kam turi būti taikoma atsakomybė – tėvams ar įstaigos atstovams. Kaip jau minėta, iš CK nuostatų matyti, kad tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio tėvams jų teisės ir pareigos dorai auklėti ir ugdyti nepilnametį vaiką teismo nėra apribotos. Nepilnametis ugdymo įstaigoje mokomas įvairių disciplinų, tačiau padorumo, mandagumo, pagarbos kietiems skiepijimui didžiausią įtaką ir poveikį turi tėvų, globėjų veikimas arba neveikimas. Be to, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465 patvirtina Etikos programa. Etika pagrindinėje mokykloje dėstoma kaip integruota dorinio, asmens ir socialinio ugdymo disciplina. Kursas išdėstytas koncentrais atsižvelgiant į asmens augimo poreikius ir intelektinį pajėgumą. Ši disciplina moksleiviams dėstoma vieną akademinę valandą per savaitę, todėl jos metu tik yra gilinami pagrindai padoraus elgesio visuomenėje, o ne išmokoma. Etikos pagrindus turi ir privalo diegti tėvai, globėjai kiekvieną dieną bendraudami su vaiku, o mokykla tik padeda teisingai auklėti ir integruoti vaiką ir visuomenę.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK manymu P. T. sūnus A. T., mokyklos koridoriuje suduodamas tris smūgius į galvą E. L., pasielgė netinkamai, parodė nepagarbą aplinkiniams, pažeisdamas kitų teises į saugią aplinką. Be to, apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad P. T. metų laike yra baustas už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje (A. T. vairavo dviratį neužsisegę saugos šalmo). Tai rodo, kad nepilnametis linkęs daryti teisės pažeidimus, nesitaiso, todėl akivaizdu, kad tėvai netinamai vykdo jiems pavestą pareigą dorai auklėti nepilnametį. Nepilnamečio tėvams teisės ir pareigos įstatymų nustatytais pagrindais nėra pasibaigę, todėl P. T. veiksmuose yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 181 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, padarytas tėvų, baustų administracine nuobauda už šį pažeidimą, užtraukia baudą tėvams iki keturių šimtų litų.
Kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad CK 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant tai, ar asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose ne kartą yra išaiškinęs, kad tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-128/2010). Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše, yra atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N662 – 1751, Nr. N502 – 1163/2010, Nr. N261 – 551/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. T. sūnus A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 26 d., apie 13 val., pertraukos metu (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos koridoriuje kumščiu tris kartus sudavė nepilnamečiam E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą, nežymiai prakirsdamas jam lūpą ir sukeldamas fizinį skausmą. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą P. T. nutraukė nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, net ir sutikdamas su apeliaciniame skunde paminėtuose norminiuose teisės aktuose įtvirtintomis vaikų ir tėvų teisėmis bei pareigomis, neturi pagrindo tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarimą nepakeistą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.