Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. skundą ir jo patikslinimą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad teisė medžioti, nesusijusi su GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta aplinkybe, susijusia su leidimu nešiotis, leidimu laikyti ginklą panaikinimu, taip pat su kitais ginklų apyvartos pažeidimais. Argumentuoja, jog pareiškėjas įvykdė administracinį teisės pažeidimą, susijusį su medžioklės taisyklių pažeidimu, dėl ko 2017-08-28 Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, o Tauragės AVPK 2017-11-14 sprendimu buvo panaikintas jo vardu išduotas naudotojo leidimas. Mano, jog priimant sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas buvo taikytas pagrįstai.

Pažymi, kad pareiškėjui neatimta galimybė ateityje kreiptis su prašymu ir gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-07-11 sprendimo Nr. 19-IL-85-00274-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus” (b. l. 16) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-08-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-137-1010/2017 (b. l. 17 – 20) M. E. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirta 1300 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams. Aptariamame nutarime konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje įrodyta, jog M. E. 2017-04-07 11.06 val., Šilalės rajone, Laukuvos seniūnijoje, Bagdono kaime, Akmenos medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, nebūdamas šio būrelio nariu, neturėdamas medžioklės lapo, už galūnių griebiamais spąstais sugavo ir pasisavino mangutą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-08-28 nutarimas Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 nutartimi paliktas nepakeistas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad Tauragės AVPK 2017-11-14 sprendimu „Dėl naudotojo leidimo panaikinimo” (b. l. 35), atsižvelgus į anksčiau aptartą Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-08-28 nutarimą, panaikintas pareiškėjui Tauragės AVPK išduotas naudotojo leidimas Nr. 1163-N1.

Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) ginčijamu sprendimu, nustatęs aplinkybes, jog Tauragės AVPK 2017-11-14 sprendimu pareiškėjui panaikintas naudotojo leidimas ir jis įsiteisėjusiu Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-08-28 nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (minėta, toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu, nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Be to, pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (minėta, toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse.

GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal aptariamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Pagal LVAT Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., LVAT 2018-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 ir kt.).

Anksčiau minėta, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-08-28 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-137-1010/2017 buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta 1300 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams. Tauragės AVPK 2017-11-14 sprendimu „Dėl naudotojo leidimo panaikinimo”, atsižvelgęs į anksčiau aptartą Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-08-28 nutarimą, panaikino pareiškėjui Tauragės AVPK išduotą naudotojo leidimą Nr. 1163-N1. Minėtas sprendimas priimtas vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.9 punktu (akto redakcija, galiojusi Tauragės AVPK 2017-11-14 sprendimo priėmimo metu), kuriame buvo nustatyta, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo turi tik ginklą medžioklei ir netenka teisės medžioti (kitais atvejais, kai turima daugiau ginklų, panaikinama teisė įsigyti, laikyti (nešiotis) medžioklei skirtus ginklus) bei GŠKĮ 40 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad fizinio asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimo laikyti ginklus galiojimas taip pat panaikinamas netekus teisės medžioti. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neteikia duomenų ir įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka skundu kreipėsi į teismą dėl Tauragės AVPK 2017-11-14 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjo skundas dėl aptariamo sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, jog savo elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiškėjo pareiga. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Tauragės AVPK 2019-07-11 sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumas ir pagrįstumas, o ne 2017-11-14 sprendimo panaikinti išduotą leidimą teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, paaiškėjus, kad pareiškėjas Tauragės AVPK 2017-11-14 sprendimo, kuriuo panaikintas jam išduotas naudotojo leidimas Nr. 1163-N1, neskundė, ir kad šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, konstatuojama, kad atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 12 dalies prasme negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad teisės medžioti atėmimas nėra susijęs su leidimu laikyti (nešiotis) ginklus, teisėjų kolegija pažymi, kad anksčiau minėtuose Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.9 punkte bei GŠKĮ 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakovo pareiga panaikinti fizinio asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimo laikyti ginklus galiojimą netekus teisės medžioti. Dėl nurodytos priežasties minėti pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pripažintina, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netinkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. E. skundą ir jo patikslinimą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.