Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. 2010-04-01, 19.41 val., viešoje vietoje, sankryžoje, esančioje prie Savanorių pr. 27A, Vilniuje, išlipęs iš savo automobilio, vartodamas necenzūrinius žodžius bei rodydamas nepadorius ženklus, priėjo prie automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandė atidaryti keleivio pusės dureles. Nepavykus jų atidaryti, pradėjo daužyti į langą, po ko nukentėjusiajam V. J. atidarius keleivio pusės priekinių durelių stiklą, sudavė pastarajam kelis kartus kumščiu į veidą, tuo padarydamas V. J. odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir nosies nugarėlėje, kliniškai nukentėjusiajam nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis D. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. balandžio 1 d. jis važiavo kartu su žmona iš sporto klubo. Konarskio gatvėje jie sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Kai užsidegė žalia šviesa, priekyje stovinti mašina nevažiavo. Jo žmona trumpai pyptelėjo, o to automobilio keleivis ėmė rodyti jiems nepadorius gestus, špygas. Išvažiavus į Pietario gatvę, nukentėjusiųjų automobilis važiavo vidurine juosta, o kaltinamojo žmona persirikiavo į pirmą juostą. Automobiliams prasilenkiant D. B. matė, kad V. J. vėl rodė špygas ir rankos vidurinį pirštą. Įvažiavus į Savanorių prospektą, abu automobiliai sustojo vienas paskui kitą prie šviesoforo. V. J. ir vėl pradėjo rodyti nepadorius gestus, todėl jis išlipo iš mašinos, priėjęs prie automobilio keleivio paklausiau „ko čia draskaisi?“. Pamatęs to keleivio išsitrauktą ginklą, atsitraukė ir nuėjo į savo automobilį. Tada pasigirdo šūvis, po kurio nukentėjusiųjų automobilis pajudėjo ir V. J. pasakė „viso gero“. Tuomet kaltinamasis paskambino į policiją ir pranešė apie ginklo panaudojimą. D. B. nurodė, kad jis nesudavė nukentėjusiajam jokių smūgių, durelių neplėšė, langų nedaužė, viešosios tvarkos nepažeidinėjo. Iš įvykio vietos pasišalino tik gavęs tam policijos pareigūnų leidimą. Jo nuomone, panaudojęs ginklą V. J. išsigando, kad gali jį prarasti, todėl sukūrė visą tą istoriją. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, D. B. parodė, kad jis jokių pretenzijų automobilio vairuotojai neturėjo. Priėjo prie keleivio, t. y. nukentėjusiojo, kadangi būtent jis jam ir jo žmonai rodė nepadorius gestus.

Nukentėjusysis V. J. teisme paaiškino, kad įvykio dieną jis važiavo kartu su dukra pastarosios vairuojamu automobiliu. Jiems sustojus sankryžoje, paskui juos važiavusio automobilio vairuotoja pradėjo „nachališkai signalinti“. Nukentėjusiojo dukra susinervino, todėl automobilis užgeso ir užstrigo vairas. Važiuojant Pietario gatve, M. B. elgėsi chuliganiškai. Neleido jiems persirikiuoti, spaudė jų automobilį prie šaligatvio. Paskui kaltinamojo automobilis pasuko į Savanorių prospektą. Ten abu automobiliai sustojo prie šviesoforo. Kaltinamojo automobilis sustojo priekyje, o nukentėjusiųjų - gale. Tada kaltinamasis, išlipęs iš mašinos, pradėjo elgtis agresyviai, smūgiavo į langą. Nukentėjusysis pamanė, kad jie užkabino jų automobilį, todėl atidarė langą. Atidarius langą, pasigirdo necenzūriniai žodžiai ir kaltinamasis du kartus sudavė jam į veidą. V. J. išsitraukus ginklą, kaltinamasis atšoko, šaukė „tik pabandyk“, visaip provokavo. Tada nukentėjusysis iššovė į orą. V. J. nurodė, kad policijos jis nekvietė siekdamas išvengti konflikto. Jis tik liepė dukrai greičiau išvažiuoti iš įvykio vietos. Pakeliui nukentėjusysis pasijuto blogai ir kartu su dukra nuvažiavo į ligoninę. Tik tada jis pranešė policijai apie ginklo panaudojimą. V. J. paaiškino, kad jam labai skaudėjo galvą, ligoninėje jam suleido vaistų.

Nukentėjusioji M. J. teisme paaiškino, kad įvykio dieną ji kartu su tėčiu važiavo jos vairuojamu automobiliu. Ji sustojo Konarskio ir Pietario gatvių sankryžoje, kadangi užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Už jos vairuojamos mašinos sustojo kitas automobilis. Degė raudona šviesa, o pastarojo automobilio vairuotoja ėmė signalizuoti. M. J. nesugebėjo pajudėti, automobilis užgeso. Mašinos užvesti nepavyko. Jie pajudėjo tik su jos tėčio pagalba. Važiuodama ji iš Pietario gatvės bandė sukti į Savanorių prospektą. Šalia važiavo mašina, kurioje buvę žmonės rodė necenzūrinius ženklus. Ji matė, kad necenzūrinius gestus rodė ir vyras, ir moteris. Automobilis važiavo jai iš dešinės. To automobilio vairuotoja neleido jai persirikiuoti. V. J. padėjo nukentėjusiajai vairuoti, laikydamas ranką ant vairo. Po to ji pasuko į Savanorių prospektą. Nukentėjusioji norėjo praleisti kaltinamojo automobilį į priekį ir pasukti į dešinę, tačiau jie specialiai važiavo lėtai. Įvažiavę į Savanorių prospektą, abu automobiliai sustojo prie šviesoforo. Tada kaltinamasis išlipo iš savo mašinos. Jis mosikavo rankomis. M. J. suprato, kad jis buvo įpykęs. Kaltinamasis priėjo prie keleivio pusės, bandė atplėšti dureles. Tuomet jos tėtis atidarė savo langą, o kaltinamasis surėkė kelis necenzūrinius žodžius, išvadino juos „pydarais“. Tėtis buvo atsisukęs į jį. Kaltinamasis įkišo ranką į mašiną ir trenkė tėčiui. Smūgio metu jos tėtis buvo pasisukęs į langą. Tada V. J. bandė išsitraukti ginklą, o kaltinamasis atsiraukė ir ėmė eiti link savo mašinos. Jis provokavo nukentėjusįjį, sakydamas: „Nu pabandyk, nu davaj“, todėl V. J. iššovė į orą. Paskui jis pasakė, kad reikia važiuoti ir kad jam darosi negera. Jie nuvažiavo į ligoninę.

Liudytoja M. B. teisme paaiškino, kad ji su vyru važiavo Konarskio gatve ir sustojo prie šviesoforo. Užsidegus žaliai šviesai, priekyje stovėjusi mašina nepajudėjo, todėl ji pasignalino. Po to ji išvažiavo į Pietario gatvę, važiavo pirmoje juostoje, nukentėjusiųjų mašina jai buvo iš kairės. Ji matė, kad pastarojo automobilio keleivis mosikavo rankomis. Jie važiavo greta. Jokio posūkio ženklo liudytoja nematė, todėl nežinojo, kad nukentėjusioji norėjo persirikiuoti. Įvažiavę į Savanorių prospektą, abu automobiliai sustojo sankryžoje užsidegus raudonai šviesai. Tuomet kaltinamasis, sakydamas: „paklausiu, kas vyksta“, išlipo iš mašinos. Liudytoja matė kaip jos vyras priėjo prie nukentėjusiųjų automobilio ir staiga atšoko. Taip pat matė, kaip iš to automobilio lango išlindo ranka su ginklu. M. B. teigimu ginklas buvo nukreiptas jos vyrui į nugarą. Aplinkui buvo labai daug žmonių ir tuo metu V. J. iššovė. D. B. paskambino į policiją, o nukentėjusieji išvažiavo.

2010-07-26 specialisto išvada Nr. G2396/10(01) nustatyta, kad V. J. padaryti odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir nosies nugarėlėje, kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai padaryti 2010-04-01. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 23-25).

BK 284 str. 1d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą įžūliais veiksmais, grasinimais patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, objektyvioji viešosios tvarkos pažeidimo pusė yra veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką, o jų turinys - aiški nepagarba visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei išklausius liudytojos, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad įvykį išprovokavo konfliktas tarp kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiojo V. J., kuris prasidėjo Konarskio ir Pietario gatvių sankryžoje nukentėjusiosios M. J. vairuojamam automobiliui nepajudėjus iš vietos. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji pripažįsta tą aplinkybę, kad tarp jų kilęs konfliktas vystėsi jų vairuojamiems automobiliams važiuojant Pietario gatve bei Savanorių prospektu. Dėl pastarosios priežasties abiems mašinoms sustojus prie šviesoforo Savanorių prospekte, kaltinamasis, norėdamas „išsiaiškinti kame reikalas“, išlipo iš jo žmonos vairuojamo automobilio bei priėjo prie nukentėjusiųjų mašinos. Pažymėtina, kad bylos medžiaga nenustatyta, jog, be pastarojo tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilusio konflikto, D. B. atliko dar kokius nors veiksmus, kuriais būtų demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Tokiu būdu, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiojo V. J. asmenį. Taigi, jų objektu buvo ne viešoji tvarka, o konkretus asmuo ir galimai neadekvatus jo elgesys. Vertindamas baudžiamosios bylos medžiagą teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų V. J. ir M. J. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neretai prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms. Nukentėjusysis V. J. apklausose nurodė, kad Pietario gatvėje, automobilio, kuriame važiavo kaltinamasis, vairuotoja elgėsi chuliganiškai, neleido persirikiuoti jo dukrai, visaip spaudė jų automobilį prie šaligatvio, todėl pamanė, kad tą automobilį jo dukra užkliudė, todėl keleivis ėjo aiškintis. Teisme tiriant kilusio incidento aplinkybes neginčijamai nustatyta, kad M. J. Pietario gatve važiavo antrąja eismo juosta, todėl jokiu būdu negalėjo būti spaudžiama prie šaligatvio. Teismui kilo abejonių ir dėl kitų nukentėjusiųjų parodymų, o būtent, dėl automobilio vairavimo dviese, dėl M. J. sugebėjimo staigiai susikoncentruoti po tėvo šūvio ir pasišalinti iš incidento vietos, kai vos kelias minutes prieš tai, išgirdusi garsinį kito automobilio signalą, ji buvo tokiam šokę, kad net nesugebėjo užvesti automobilio variklio ir pan.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius – viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia tik tiesiogine kaltininko tyčia, apimančia kaltininko suvokimą, kad jis pažeidžia viešąją tvarką, kad jo veiksmai pasireiškia nepagarba aplinkiniams ir sąmoningai to siekia. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog teigti, kad savo elgesiu D. B. sąmoningai siekė pažeisti viešąją tvarką ir pareikšti nepagarbą aplinkiniams bei suvokė tai, nėra jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, D. B. išteisintinas, nustačius, kad nepadaryta veika turintį nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1 d., 1 p.).

Tuo pačiu teismas pažymi, kad nukentėjusysis V. J. dienos metu, viešoje vietoje panaudodamas šaunamąjį ginklą elgėsi labai neatsakingai. Teismo vertinimu, V. J. veiksmai neatitiko susiklosčiusios situacijos pavojingumo laipsnio. Dėl šaunamojo ginklo panaudojimo galėjo rimtai nukentėti tiek kaltinamasis, tiek pašaliniai aplinkui buvę asmenys.

Išteisinus D. B., nukentėjusiųjų V. J., M. J. bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai atmestini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Išteisinti D. B. pagal BK 284 str. 1 d. nustačius, kad nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

V. J., M. J. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.