Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-558-126/2015

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-08-17
Bylos Nr.: e2-558-126/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00398-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: G. S.
Atsakovas: J. S.
Išvadą teikia: Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Irmantas Ruželė

Civilinė byla Nr.e2-558-126\2015Teisminio proceso Nr.2-37-3-00398-2015-3

Procesinio dokumento kategorija75.4.3; 75.8; 77.4.2; 77.4.3;78.2.1; 116.4ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 17 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja M. B., sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovei advokatei J. M., atsakovui J. S., jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Repšienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui J. S., institucija teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. S. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2012m. spalio 5d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant santuokoje 2013m. vasario 5d. gimė sūnus K. S.. Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės: nesirūpino šeima ir jos gerove, naudojo smurtą priš ieškovę, užgauliojo ją nepagarbiais žodžiais, prieš metus paliko šeimą ir ja nesirūpina. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovei palikti turimą pavardę „S“. Prašo sūnaus K. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. S. ir pavesti jai uzufrukto teise tvarkyti sūnaus turtą. Ieškovė nurodo, jog sūnaus išlaikymui mėnesiui reikalinga 310 Eur: maistui - 80 Eur, drabužiams, avalynei - 60 Eur, darželis, ugdymo priemonės - 50 Eur, vaistams, vitaminams, papildams, sveikatos priežiūrai - 30 Eur, būstui - 50 Eur, laisvalaikiui, pramogoms - 15 Eur, higienos reikmėms - 25 Eur. Prašo priteisti iš J. S. nepilnamečio sūnaus K. S. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo 2014m. rugsėjo mėnesio iki sūnaus pilnametystės.

Prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką:

Iki vaikui sueis 4 metai:

1. Tėvas J. S. turi teisę bandrauti su sūnumi K. S. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos to savaitgalio šeštadienio 11.00 val. ir parvežant į vaiko gyvenamąją vietą tą patį šeštadienį ne vėliau kaip 19.00 val. Bei paimant vaiką kitą dieną – sekmadienį 11.00 val ir parvežant vaiką tą patį sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val.

2. Tėvas J. S. turi teisę aplankyti sūnų K. S. šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų ir vaiko gimimo dieną iš anksto su G. S. sutartu laiku.

Po to kai vaikui sueis 4 metai:

1. Tėvas J. S. turi teisę bendrauti su sūnumi K. S., jį pasiimant iš gyvenamosios vietos pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgaliais, paimant vaiką

gyvenamosios vietos to savaitgalio šeštadienio 11.00 val. ir parvežant į vaiko gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip 19 val.

2. Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais K. S. šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo gimimo dieną praleidžia su motina G. S., o šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas - su tėvu J. S.. Neporiniais metais - atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną K. S. praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti šv. Kalėdas, nepriklausomai nuo to, kad tais naujais metais keičiasi poriniai/neporiniai metai.

3. Kiekvienais metais K. S. su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu - Tėvo dieną.

4. J. S. turi teisę praleisti su sūnumi K. S. ne mažiau pusės sūnaus atostogų, kai šis lankys mokyklą.

5. Šalys įsipareigoja, kad viena kitą informuos apie sūnaus K. S. sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.

6. Jei pagal grafiką nustatytu laiku tėvas J. S. neturi galimybės paimti sūnaus, apie tai jis privalo informuoti G. S. ne vėliau kaip prieš 24 val.

Iki vaikui sueis 4 metai, bendravimo su vaiku tvarka nustatytina be nakvynės pas tėvą, nes šiuo metu vaiko ir tėvo bendravimas yra itin ribotas (matosi retai), vaikas mažas, būdamas su tėvu ėmė elgtis nedrąsiai, tuo tarpu, su motina ryšys yra itin glaudus, vaikas nuolat būna su ja, todėl vaiko paėmimas su nakvyne traumuotų vaiką (dėl jo amžiaus ir prisirišimo prie motinos).

Prašo pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 9036,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, asmenine ieškovės nuosavybe, kadangi šio buto pirkimui ieškovė iš savo tėvų gavo 55000 Lt minimo buto pirkimui. Kito registruotino turto, registruoto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra.

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

A. J. S su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutinka su ieškinyje nurodytu reikalavimu nepilnamečio vaiko K. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, pavedant jai faktinę vaiko globą ir suteikiant teisę uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki jo pilnametystės bei buto, esančio Jaunystės g.17-24, Rokiškio mieste, pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Nesutinka su ieškovės nurodoma santuokos iširimo priežastimi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad su ieškove kartu negyvena nuo 2014m. rugsėjo mėnesio. Atsakovui nuo 2013m. rugsėjo mėnesio pradėjus studijuoti Lietuvos edukologijos universitete ir išvykus į sesijas, ieškovė pradėjo susitikinėti su savo buvusiu draugu, susirašinėjo su juo socialiniuose tinklapiuose. Dėl tokio ieškovės elgesio sutuoktinių santykiai pradėjo blogėti. Atsakovas pripažįsta, kad vieną kartą panaudojo smurtą prieš sutuoktinę. Mano, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas sutinka mokėti sūnaus K išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį. Ieškovės prašomų 300 Eur mokėti neturi galimybės, nes nuo 2013m. rugsėjo 1d. studijuoja Lietuvos edukologijos universitete, moka 737,37 Eur įmoką už sesiją. Nuo 2014m. gruodžio mėnesio yra užsiregistravęs Darbo biržoje. Nekilnojamojo turto neturi. Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu, kadangi teikė išlaikymą sūnui, pirko sauskelnes, vaistus, maistą, žaislus.

Prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką:

1.Laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas J. S. atvyksta į sūnaus K. S. gyvenamąją vietą kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį 11.00 val., pasiima sūnų ir praleidžia su sūnumi visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki sekmadienio 19.00 val. Ne vėliau kaip 19.00 val. tėvas J. S. privalo pristatyti sūnų K. S. į sūnaus gyvenamąją vietą.

2. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku tėvas J. S. neturi galimybės paimti

sūnaus, jis privalo apie tai informuoti sūnaus motiną G. S. telefonu (SMS žinute ir skambučiu) ne vėliau kaip tos savaitės penktadienį iki 15.00 valandos.

3. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, tėvas J. S. ir motina G. S. turi teisę praleisti su sūnumi vienodą skaičių sūnaus atostogų dienų. Tėvas J. S.

savo nuožiūra praleidžia su sūnumi pirmąją pusę jo atostogų laiko, motina G. S. - antrąją pusę atostogų laiko.

4. Per Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais tėvas J. S. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11.00 val. ir šventei pasibaigus gruodžio 26 d. 19.00 val. privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą.

5. Per Naujųjų metų šventes poriniais metais tėvas J. S. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir sausio 1 d. 19.00 val. privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą.

6. Per šv. Velykas poriniais metais tėvas J. S. sūnų pasiima šv. Velykų pirmąją dieną 11.00 val. ir šventei pasibaigus šv. Velykų antrosios dienos vakare 19.00 val. privalo pristatyti į sūnaus gyvenamąją vietą;

7. Sūnaus gimtadienio dieną tėvas J. S. gali matytis su sūnumi neribotai kartu su motina G. S..

8. Tėvas J. S. turi teisę nekliudomai matytis su sūnumi ir kitu laiku, sutikus motinai G. S..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 2012m. spalio 5d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.4484 ( santuokos liudijimas, b.l.60).

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra kai kitas sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu.

Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo smurto naudojimo jos atžvilgiu patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015m. vasario 5d. ieškovė kreipėsi bendruoju pagalbos centro telefonu, kad atvykęs namo atsakovas ieškovę iškeikė ir ją sumušė. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140str.2d. (b.l.59). Šalių teigimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes sutuoktiniai susitaikė. Pats atsakovas pripažįsta, jog nurodytu laiku jis naudojo smurtą prieš žmoną. Pažymėtina, kad smurto prieš ieškovę fakto atsakovas iš esmės neginčija, teigdamas tik tai, kad šie veiksmai buvo lemti pačios ieškovės elgesio – jos neištikimybės. Fizinio smurto naudojimas prieš sutuoktinį yra visiškai netoleruotinas tiek teisės normų, tiek moralinių visuomenės normų požiūriu elgesys, todėl negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis.

Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės neištikimybės, į bylą nepateikė jokių sutuoktinės kaltę pagrindžiančių įrodymų, išskyrus jo paaiškinimus bei liudytojos, atsakovo motinos N. S. parodymus, jog kaimynas (nenurodo pavardės) matė ieškovę su draugu. Atsakovo samprotavimai apie sutuoktinės neištikimybę laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Sutuoktiniui, kuris kaltina kitą sutuoktinį neištikimybe, tenka pareiga įrodyti neištikimybės faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, o šioje byloje atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės jam fakto ((duomenys neskelbtini) str.).

Tokiu būdu įrodyta, kad šioje byloje faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo

netinkamas ieškovo požiūris ir nepagarba šeimai. Tai, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti ieškovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Taip pat įvertinus įrodymus, šalių elgesį posėdžio metu, aplinkybę, jog šalys jau ilgą laiką kartu negyvena ir kitas aplinkybes darytina vienareikšmiška išvada, kad sutuoktiniams toliau gyventi bei išsaugoti šeimą neįmanoma. Ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Po santuokos nutraukimo prašo pareiškėjams palikti jų turimas pavardes: „S“, „S“ (CK 3.69str.1d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Nustatant vaikų gyvenamąją vietą, turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinės charakteristikos, vaiko auklėjimo prioritetai. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad K. S. gyvena su motina G. S., tėvas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyti su motina. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikdama išvadą nurodė, kad nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, atitinka jo interesus. Tokiu būdu darytina išvada, kad nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus ir dėl to ieškinys šioje dalyje tenkintinas. G. S. pavedant nepilnamečio faktinę globą ir jo turto tvarkymą uzufrukto teisėmis iki jo pilnametystės (LR CK 3.169, 3.190str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų, reikiamo dydžio bei formos.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvams tenkanti didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir

finansines galimybes. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Vertinant ieškovės pateikto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pagrįstumą, atsižvelgtina ne tik į atsakovo turtinę padėtį, bet ir nepilnamečio būtinus poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas vaikui turi būti pakankamas tenkinti kasdieninius jo poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, sveikatai, kitokiam vaiko ugdymui, teismas daro išvadą, kad dviejų su puse metų amžiaus vaiko būtinų poreikių tenkinimui yra pakankamas 200Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį, kurio dalį gali skirti atsakovas, nors ir iš gaunamų minimalių pajamų. Todėl priteistina iš J. S. išlaikymas sūnui K. S., gim. 2013m. vasario 5d., periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2015m. rugpjūčio 17d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.194str., 3.196str.1d.1p., 3.208str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (LR (duomenys neskelbtini).2d.1p.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2015-04-07 nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas K. S. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl nuo 2015m. rugpjūčio 17d. nutrauktinas vykdymas pagal minimą teismo nutartį, išskyrus susidariusį įsiskolinimą vykdant šią nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog ateityje pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo (CK 3.201str.).

Šalys neprašo priteisti išlaikymo (CK 6.72 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias

teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Ieškovė siūlo iki vaikui sueis 4 metai nustatyti bendravimo su vaiku tvarką be nakvynės pas tėvą, o atsakovas siūlo nustatyti su vaiku bendravimo tvarką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų bendravimas su vaiku turi būti tiesioginis ir pastovus, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiems tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170str.2d.), todėl ieškovės reikalavimas neatitinka vaiko interesų. Šiuo metu K. S. yra du su puse metų, todėl ir tėvo siūlomas variantas, kad sūnus bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytu laiku galėtų nakvoti pas tėvą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovas su sūnumi matosi retai, taip pat neatitinka vaiko interesų. Atsižvelgiant į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo metu pateiktą išvadą ir vaiko amžių, į tai, kad byloje nenustatyta faktų, jog vaiko bendravimas su tėvu kenktų vaiko interesams, laikytina, kad sūnus galėtų pasilikti pas tėvą nakvynei nuo trejų metų, o iki trejų metų sūnus su tėvu bendrauja be nakvynės. Dėl kitos bendravimo su vaiku tvarkos tarp šalių nėra ginčo, todėl nustatyti tokia bendravimo su vaiku tvarka:

I. I. vaikui sueis treji metai:

Tėvas J. S. turi teisę bendrauti su sūnumi K. S., pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgaliais, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos to savaitgalio šeštadienio 11.00 val. ir parvežant į vaiko gyvenamąją vietą tą patį šeštadienį ne vėliau kaip 19.00val. bei paimant sūnų sekmadienį 11.00 val. ir parvežant į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00val.Šv. Kalėdų pirmąją dieną praleidžia su motina G. S., o antrąją šv. Kalėdų dieną su tėvu J. S., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parvežant į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.00 val.

II. Po to, kai vaikui sueis treji metai:

gyvenamosios vietos gruodžio 31d. 18.00 val. ir sausio 1d. 19.00 val. privalo pristatyti

sūnų į jo gyvenamąją vietą.

Per šv. Velykas poriniais metais tėvas J. S. sūnų pasiima šv. Velykų pirmąją dieną 11.00 val. ir šventei pasibaigus šv. Velykų antrosios dienos vakare ne vėliau kaip 19.00 val. privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Kiekvienais metais K. S. su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu - Tėvo dieną.J. S. turi teisę praleisti su sūnumi K. S. ne mažiau pusės sūnaus atostogų, kai šis lankys mokyklą.Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie sūnaus K. S. sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.Jei pagal grafiką nustatytu laiku J. S. neturi galimybės paimti sūnaus, apie tai jis privalo informuoti G. S. ne vėliau kaip prieš 24 val. J. S. turi teisę nekliudomai matytis su sūnumi ir kitu laiku, sutikus motinai G. S..

Dėl bendro turto padalijimo

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Iš Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šalims gyvenant santuokoje buvo įsigytas -butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis(duomenys neskelbtini) (b.l.11-12).

Ieškovė teigia, kad minimą butą ji nusipirko už jos tėvų dovanotus pinigus. Iš byloje pateiktos dovanojimo sutarties (b.l.13) matyti, kad ieškovės tėvai dukrai dovanojo 55 000Lt buto, esančio Rokiškio mieste, Jaunystės g.17-24, įsigijimui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad minimas butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Nesant šalių ginčo, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Rokiškio mieste, (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93str. 2d. ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96str.3d.). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė turėjo 831 Eur bylinėjimosi išlaidų (306 Eur žyminis mokestis, b.l.6; 525 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, b.l. 69, 70, 76, 77). Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovui J. S. 100 procentų suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l.47,48). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 202,65Eur (pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, b.l.78).

Ieškovė byloje pareiškė 5 savarankiškus reikalavimus. Pirmasis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo – 67 proc., dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – 50 proc. Dėl kitų reikalavimų tarp šalių nebuvo ginčo, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą į šiuos reikalavimus neatsižvelgtina. Iš viso patenkintas 75 proc. (100 proc. + 65 proc. + 50 proc. : 3 reikalavimų) ieškovės reikalavimų. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 598,32 Eur, iš ieškovės valstybei priteistina 56,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2012m. spalio 5d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje,7

įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Rokiškio

rajone, Juodupės miestelyje, ir G. M., a. k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Rokiškio mieste, priėmusios santuokinę S pavardę, nutraukti dėl J. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti jų turimas pavardes: „S“, „S“.

Nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. S., pavedant motinai faktinę vaiko globą ir suteikiant teisę uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki jo pilnametystės.

Priteisti iš J. S., a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) rajone, išlaikymą sūnui K. S., a. k(duomenys neskelbtini) gim. 2013m. vasario 5d., (duomenys neskelbtini) mieste, periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2015m. rugpjūčio 17d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-07 nutartimi priteisto iš J. S. laikino išlaikymo K. S. vykdymą nutraukti nuo 2015m. rugpjūčio 17d., išskyrus susidariusį įsiskolinimą vykdant šią nutartį.

Pripažinti butą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., esantį(duomenys neskelbtini) , G. S. asmenime nuosavybe.

Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką:Iki vaikui sueis treji metai:

Po to, kai vaikui sueis ketveri metai:

Tėvas J. S. turi teisę bendrauti su sūnumi K. S., jį pasiimant iš gyvenamosios vietos pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgaliais, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos to savaitgalio šeštadienio 11.00 val. ir parvežant į vaiko gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val.Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais K. S. per Kūčias, šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo gimimo dieną praleidžia su motina G. S., o šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas - su tėvu J. S.. Neporiniais metais - atvirkščiai. Naujųjų metų išvakares ir pirmąją Naujųjų metų dieną K. S. praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti šv. Kalėdas, nepriklausomai nuo to, kad tais naujais metais keičiasi poriniai/neporiniai metai.Per Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais tėvas J. S. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11.00 val. ir šventei pasibaigus gruodžio 26 d. 19.00 val. privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Per Naujųjų metų šventes poriniais metais tėvas J. S. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir sausio 1 d. 19.00 val. privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Per šv. Velykas poriniais metais tėvas J. S. sūnų pasiima šv. Velykų pirmąją dieną 11.00 val. ir šventei pasibaigus šv. Velykų antrosios dienos vakare ne vėliau kaip 19.00 val. privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą; Kiekvienais metais K. S. su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu - Tėvo dieną.J. S. turi teisę praleisti su sūnumi K. S. ne mažiau pusės

sūnaus atostogų, kai šis lankys mokyklą.

Šalys įsipareigoja, kad viena kitą informuos apie sūnaus K. S. sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes.Jei pagal grafiką nustatytu laiku J. S. neturi galimybės paimti sūnaus, apie tai jis privalo informuoti G. S. ne vėliau kaip prieš 24 val.J. S. turi teisę nekliudomai matytis su sūnumi ir kitu laiku, sutikus motinai G. S..

Priteisti iš atsakovo J. S., a.k(duomenys neskelbtini) 598,32Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. S..

Priteisti iš ieškovės G. S., a.k(duomenys neskelbtini) 56,74 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5630).

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjusi teismo sprendimą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Rokiškio rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja M. B.