Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 235 straipsnio 1 dalį ir skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant tęsti mokslus arba dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu R. R. ir nuteistas pagal BK 235 str. 1 d., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteista už tai, kad ji 2012-12-10 08.30–09.45 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate, adresu Tilžės g. 54, Šiauliai, būdama baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-848-12 dėl viešosios tvarkos pažeidimo liudytoja ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d., davė melagingus parodymus, teigdama, kad nukentėjusiajam G. R. spyrė E. S. bei tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia, 2013-05-22 Šiaulių apylinkės teisme, esančiame Šiauliuose, Vilniaus g. 247, teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-518-616/13, kurioje D. A. ir E. G. buvo kaltinami pagal BK 284 str. 1 d., apklausiama liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d., davė melagingus parodymus, teigdama, jog nukentėjusiajam G. R. spyrė E. S., kas neatitinka ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių.

Kitas svarbus aspektas, pasak apeliantės, yra tai, kad tokia bausme yra užkertamas kelias jai bendrauti su savo artimiausiais žmonėmis – savo seneliais. Paskyrus nurodytą bausmę, ji negalės pasilikti net savaitgaliui nei pas savo senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), nei pas vienišą močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jos ryšiai su seneliais yra labai šilti ir artimi. Didesnė tikimybė, kad jos asmenybės formavimuisi bei bausmės tikslų pasiekimui didesnę reikšmę turėtų bendravimas su seneliais, jiems savaitgaliais padedant prie žemės ūkio darbų, negu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jai būnant namuose, sėdint prie televizoriaus ar prie kompiuterio.

Nurodo, kad 2014-09-24 nuosprendis jos atžvilgiu yra pernelyg griežtas, šiuo nuosprendžiu nebus galima pasiekti bausmės tikslų, jis neatitinka padarytos veikos sunkumo, o ši veika nesukėlė jokių neigiamo pobūdžio pasekmių, niekam nepadarė žalos, nuosprendis dalyje dėl jos turėtų būti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistoji D. Š., jos gynėja, atstovė pagal įstatymą prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. Š. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė, vertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Taip pat nuosprendį pagrindė byloje surinktais įrodymais, taip nepažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimų. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai kvalifikavo D. Š. nusikalstamą veiką, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus.

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme, būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus. Šiomis nusikalstamomis veikomis trukdoma normaliam ikiteisminio tyrimo subjektų ar teismo darbui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Tokios pareigos bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą liudytojas ar nukentėjęs asmuo būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad pateikia tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Tai patvirtina ir pastarojo parašas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Siekiant nustatyti ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jo duoti parodymai neatitinka tikrovės.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas yra įsitikinęs, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog D. Š. suprato, kad jos parodymai neatitinka tikrovės, t. y. suprato, kad savo parodymais trukdo nustatyti tiesą byloje ir jo parodymai yra reikšmingi.

Byloje nustatyta, kad D. Š. tiek ikiteisminiame tyrime (2012 m. rugpjūčio 9 d., 2012 m. gruodžio 10 d. vykusios liudytojos apklausos), tiek teisme (2013 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo posėdis) parodė, jog matė kaip E. S. spyrė nukentėjusiajam, o E. G. muštynėse nedalyvavo, jog duoti melagingus parodymus buvo susitarę prieš apklausas, kad su ja kartu visada buvo D. A.. Tačiau šias liudytojos nurodytas aplinkybes paneigia Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendis (įsiteisėjo 2014-02-14), kuriuo E. G. ir D. A. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad sukėlė nukentėjusiajam G. R. skausmą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to ir pati D. Š. parodė davusi ikiteisminio tyrimo metu melagingus parodymus. Kaip matyti iš D. Š. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant liudytoja ir 2013 m. gegužės 22 d. Šiaulių apylinkės teismo posėdyje, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kategoriškai teigė, kad matė kaip E. S. spyrė nukentėjusiajam, t. y. ji tyčia, sąmoningai melagingai liudijo apie kito asmens padarytą nusikaltimą ir tuo klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, tuo trukdydama objektyvios tiesos nustatymui byloje. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. Š. suvokė, jog savo parodymais trukdė nustatyti tiesą byloje ir siekė, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad D. Š. veika pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas jai pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, jog teismas skirdamas jai bausmę neatsižvelgė ir nevertino jos amžiaus, sveikatos būklės, jos socialinės brandos, psichologinio išsivystymo lygio ir gebėjimo adekvačiai vertinti reiškinius.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bausmę D. Š. pirmosios instancijos teismas parinko teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas D. Š. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, 91 straipsnyje ir laisvės apribojimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apeliantės padarytos veikos pavojingumą – ji įvykdė nesunkų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta, jos asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai, mokosi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, gimnazijoje charakterizuojama patenkinamai ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad D. Š. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Be to, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta. Pagrindine aplinkybe nulėmusia laisvės apribojimo paskyrimą D. Š., yra tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, mokosi, pajamų neturi. Todėl šiuo atveju D. Š. paskirtas laisvės apribojimas įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslus, arba dirbti arba registruotis darbo biržoje, tinkamai apriboja nuteistosios teises bei laisves ir atlieka bausmės paskirtį.

Skirti švelnesnę bausmę – baudą, D. Š. pagrindo nėra dar ir todėl, kad nuteistoji nedirba, savo pajamų neturi ir dėl to tokia bausmė realiai negali būti įvykdyta. Taip pat nėra pagrindo skirti iš viešuosius darbus, nes D. Š. mokosi gimnazijoje, paskutinėje klasėje, todėl jos pagrindinis užsiėmimas turi būti mokymasis.

Dėl apeliantei paskirtos bausmės patiriamų suvaržymų – negalės bendrauti su savo artimiausiais žmonėmis – savo seneliais, t. y. pasilikti pas juos savaitgaliais, jog ji privalės būti namuose, kai jos klasės draugai ir mokytojai 2015 metais švęs šimtadienį, išleistuves, vyks į ekskursijas, pagaliau kartu iki vėlumos ruoštis egzaminams, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta bausme siekiama užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.), sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus bei paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Be to, D. Š. paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. visiškai neapriboja jos laisvės, jos galimybės mokytis, gyventi šeimoje, lankytis pas senelius, susitikti su draugais ir kt.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslus D. Š. atžvilgiu maksimaliai pasiekti galima paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę su nustatytais įpareigojimais. Su šia išvada kolegija visiškai sutinka, nes paskirtoji laisvės apribojimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir tikslus bei nuteistosios asmenybę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta nuteistosios D. Š. pavardė: nuosprendžio įžanginėje, aprašomojoje, rezoliucinėje dalyse įvardinta „Š.“ (162–165 b. l.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistoji yra būtent D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (85 b. l.), nuosprendis dėl minėtų rašybos netikslumų nelaikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. Š. apeliacinį skundą atmesti.