Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P., 2024 m. gegužės 25 d., apie 09.00 val., Vilniuje, Grigiškėse, ties Šviesos g. 18 pastatu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 246 straipsniu, BPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka, baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nes jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant nepakenks teisminio nagrinėjimo išsamumui ir leis įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teismo pareigą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti sprendimą (BPK 1, 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis, 240 straipsnis).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino kaltinamajam D. P. pareikštą kaltinimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad nuo 2024 m. gegužės 23 d. savo automobiliu „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Vilnių ir kelias dienas gyveno savo automobilyje, kuris stovėjo prie įmonės (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 23 d. vakare pradėjo gerti degtinę, gėrė vienas automobilyje. 2024 m. gegužės 24 d. atsikėlęs toliau gėrė automobilyje degtinę. Per dieną vienas išgėrė 0,5 l butelį degtinės. Degtinę gerti baigė vėlai naktį. 2024 m. gegužės 25 d. atsikėlęs ryte automobilyje, jis nutarė nuvažiuoti iki arčiausiai esančios parduotuvės „Norfa“, jos adreso nežino. Sėdęs už automobilio „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, vairuodamas šį automobilį, jis važiavo nuo įmonės (duomenys neskelbtini) link parduotuvės „Norfa“, gatvių pavadinimų nežino. Nežino, kokioje gatvėje, kelkraštyje sustabdė automobilį ir, jame sėdėdamas, pradėjo rūkyti cigaretę. Jam sėdint automobilyje ir rūkant, netrukus prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl pareikšto įtarimo, kad būdamas neblaivus (nustatytas 3,01 promilių girtumas) jis vairavo automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Tai, kad D. P. vairavo automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta didesnė nei 1,51 promilių etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo parodymų, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, jog bylai aktualiu laiku ir vietoje matė įtartinai vairuojamą automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galėjo būti neblaivus, apie įtartiną automobilį pranešė policijai ir šį automobilį sekė iki kol šis sustojo adresu Šviesos g. 18. Jis toliau stebėjo minėtą automobilį iki kol atvyko policijos pareigūnai, tada jiems nurodė automobilį ir jį vairavusį asmenį. Liudytojas A. V. patvirtino, kad vairuotojas automobilyje buvo vienas ir būtent jo nurodytas asmuo vairavo automobilį. Liudytojas A. V. taip pat pateikė vaizdo įrašus iš savo automobilio vaizdo registratoriaus, kurie buvo apžiūrėti teisiamajame posėdyje, juose užfiksuotos aplinkybės iš esmės patvirtina liudytojo nurodytas aplinkybes, nors įrašuose nesimato, kas vairuoja liudytojo sekamą automobilį. Tačiau vairuotojo (D. P.) asmenybė buvo nustatyta į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. B. 2024 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Iš pastarųjų aplinkybių taip pat matyti, kad D. P. 2024 m. gegužės 25 d., 09.58 val. policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė 3.01% neblaivumą. Šiuos duomenis patvirtina ir 2024 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo akte bei alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0212 rodmenyse užfiksuoti analogiški patikrinimo rezultatai. Vadovaujantis 2023 m. gruodžio 1 d. patikros sertifikatu Nr. 1989738, minėtas alkotesteris įvykio metu buvo tinkamas naudoti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti D. P. nustatytu neblaivumu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis D. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį D. P. charakterizuojančius duomenis – Lietuvos Respublikoje neteistas, taip pat nėra duomenų ir apie kaltinamojo teistumą užsienyje (b. l. 80), administracine tvarka baustas vieną kartą už greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta, nuobauda galiojanti (b. l. 81-83), šiuo metu nedirbantis, nors SODRA duomenimis įvairiais laikotarpiais dirbo iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 84).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga D. P. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam D. P. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones..

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad D. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, automobilį jis vairavo ryto metu, mieste, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių. Be to, jam nustatytas girtumas viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo laipsnį (daugiau nei 2,50 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga D. P. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – mažesniam nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 25 d. kaltinamajam D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu nuo šios dienos kaltinamasis realiai neturėjo galimybės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. gegužės 25 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis D. P. padarė nusikalstamą veiką, yra registruotas kito asmens – Y. S. vardu, tačiau kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nors minėtas automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini) jo žmonos vardu, šis automobilis priklauso jam. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudoją turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju kaltinamojo žmona) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje NR. 2K-237/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju D. P. laikytinas automobilio „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku. VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis minėto automobilio vidutinė vertė su PVM įvykio metu buvo 1930 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. P. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Neskyrus D. P. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. P. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Šimonio 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. buvo laikinai apribota D. P. nuosavybės teisė į automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai uždraudžiant automobilį valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turto saugotojas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. priklausantis automobilis „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam D. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – D. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. Kiti paimti dokumentai – (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – grąžintini kaltinamajam D. P..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam D. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 360,42 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo D. P. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamojo D. P. gynėja teisme buvo paskirtas advokatė Irina Karšul.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, pažymėtina, kad nors kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, tačiau SODRA duomenimis iki (duomenys neskelbtini) įvairiais laikotarpiais dirbo Lietuvos Respublikoje. Be to, kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, teismas neturi duomenų apie jo galimą darbinę veiklą šioje valstybėje, gaunamas pajamas, turtą, įsipareigojimus ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 360,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. P. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. 50 MGL, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2024 m. gegužės 25 d., nuo 09.40 val. iki 18.30 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad jis nubaustas galutinė 48 MGL, tai yra 2 400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų bauda.

Paskirti D. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 25 d

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Pontiac Vibe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam D. P. (registruotam Y. S. vardu), palikti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajam D. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – D. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“. Kitus paimti dokumentus – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – grąžinti kaltinamajam D. P..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskas su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta) nurodytas 360,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo D. P. valstybės naudai.

Išaiškinti D. P., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendžio nuorašą įteikti kaltinamojo gynėjui, terminą, per kurį nuosprendis įsiteisėja, skaičiuoti nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (gynėjui nuo nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.