- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-91-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28881-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.11.2Nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymas (BPK 352 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį nuteistas 60 MGL dydžio, tai yra 3 000 Eur bauda.
Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio, tai yra 2 000 Eur bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kad A. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 1 d. apie 12.20 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus tuo, jog būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, privalėjo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą dėl ko transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, užvažiavo ant šaligatvio ir pabloškė juo ėjusią pėsčiąją I. R., padarydamas jai kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius arba prašo pakeisti taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant vairuoti transporto priemones tik 1 metus (ar trumpesniam lakui). Taip pat, prašo išdėstyti paskirtos 40 MGL dydžio, tai yra 2 000 Eur baudos mokėjimą 10 mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2.1. Skunde nurodo, jog jam inkriminuoti tik bendro pobūdžio KET pažeidimai, kad nepasirinko saugaus greičio, jog iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų suvaldyti transporto priemonę, sulėtinti važiavimo greitį, kad vairuojamos transporto priemonės nesustabdė. Nurodo, jog eismo įvykyje jo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma.
2.2. Nuteistasis skunde teigia, kad būdamas visiškai blaivus, jis vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, kad savo kaltę visiškai pripažino nuo pat pradžių ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra linkęs tyčia nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų taisyklių. Apeliantas nurodo, jog skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra nepagrįsta, ji akivaizdžiai per griežta ir neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. J. neginčija Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodo, jog jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Taip pat, prašo paskirtosios galutinės bausmės – 40 MGL dydžio, tai yra 2 000 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – taikymo termino.
7. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teisės vairuoti kelių transporto priemones) terminą, vertinant, kad skirtas 1 metų 6 mėnesių šios priemonės taikymo terminas nėra teisingas ir turi būti trumpinamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino argumentavimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
8. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 281 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, nurodyta įstatymo formuluotė suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-431/2013, 2K-25-489/2017).
9. Taigi, vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį. Taip pat pažymėtina, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929, redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytas draudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo 1 iki 5 metų.
10. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. J. neatsargią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kad naudodamasis šia teise jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, dėl ko važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), transporto priemonės nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio bei užvažiavęs ant šaligatvio, pabloškė juo ėjusią pėsčiąją I. R. (buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata). Nuteistojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra pavojinga, dėl minėto teisės pažeidimo kilo sunkūs padariniai.
11. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad A. J., naudodamasis teise valdyti transporto priemonę, elgėsi neatsakingai, ignoravo savo kaip vairuotojo pareigą, kurios tinkamas vykdymas užtikrina tiek paties vairuotojo, tiek aplinkinių saugumą. Todėl, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, o nustatytas šios priemonės taikymo terminas laikytinas proporcingu bei teisingu.
12. Anksčiau A. J. jau buvo teistas (b. l., 59 – 63), administracine tvarka, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis (b. l., 66 – 84), per pastaruosius 5 metus daug kartų baustas už KET pažeidimus (12 kartų už leistino greičio viršijimą, po 3 kartus – vairuodamas automobilio nesegėjo saugos diržų, kai jie automobilyje įrengti bei neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, vairavo automobilį, kuris nepažymėtas skiriamuoju ženklu kvadrato formos su žaliu apvadu ir klevo lapu viduryje, taip pat po vieną kartą – pravažiavo reguliuojamą sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui bei vairavo automobilį, kuris neatitiko nustatytų techninių reikalavimų (nedegė galinis numerio apšvietimas), pažeidė kelio ženklo „važiuoti į dešinę“ reikalavimus, važiavo į kairę ir vairuodamas automobilį, tamsiu paros metu nebuvo įsijungęs artimųjų šviesos žibintų, vairuodamas automobilį ir sukdamas į dešinę neparodė dešiniojo įspėjamojo posūkio signalo, pastatė ir paliko stovėti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, kurioje leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais).
13. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), o sunkinančių - ne.
14. Visos šios aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo patikėti, kad ateityje A. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų KET pažeidimų, tuo pačiu ir nusikalstamų veikų bei visiškai atlygins teismo priteistą žalą nukentėjusiajai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir kilusias pasekmes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 1 metams 6 mėnesiams. Pabrėžtina, kad asmuo, turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti transporto priemones, pats turi būti suinteresuotas nedaryti KET pažeidimų, galinčių lemti šios teisės netekimą. A. J. šią teisę naudojosi neatsakingai, dėl ko ir kilo skaudžios pasekmės. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenės interesus nuo pakartotinių pavojingo pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininką yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytini suvaržantys labiau, negu šiuo atveju yra būtina. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes.
15. Apibendrinus daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino nustatymas trumpesniam, nei 1 metų laikui, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas skundžiamame nuosprendyje numatytam terminui suteiks A. J. galimybę įvertinti savo veiksmus, naudojantis specialiąja teise, ir motyvuos jį ateityje vairuoti padidinto pavojaus šaltinį daug atsakingiau. Dėl to keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje, nėra jokio pagrindo.
Dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.
16. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde, taip pat prašė pratęsti paskirtos bausmės baudos sumokėjimą 10 mėnesių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis pirmosios instancijos teismo neprašė, paskyrus baudą, nustatyti ilgesnį, nei numato įstatymas, jos sumokėjimo terminą. BPK 352 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tam tikrų aplinkybių, dėl kurių A. J. turėtų būti skiriamas ilgesnis, nei įstatyme numatytas 2 mėnesių, terminas, nenustatė.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis nuosprendžio vykdymo metu, pateikdamas dokumentus, pagrindžiančius, jog jam yra sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, dėl baudos termino pratęsimo gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo tenkinimo pagrindo nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė: