Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-503-252/2017

teisėja Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01120-2016-4

2017 m. liepos 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-31-847/2017 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui D. B. dėl pripažinimo išlaikytiniu ir šeimos nariu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. B. prašė teismo nustatyti, kad jis nuo 1998 metų, kaip išlaikytinis, gyveno pas I. P. šeimos nario teisėmis ir bendrai tvarkė su ja namų ūkį daugiau kaip vienerius metus.

Nurodė, kad I. P. jo močiutės sesuo ir kartu jie gyveno nuo 1998 metų iki I. P. mirties. Paaiškino, jog pas tikruosius tėvus gyventi nebuvo tinkamų sąlygų, I. P. sirgo ir jai reikėjo paramos. Tėvai gyveno kitame bute, kartu su I. P. juos lankydavo. Nurodė, kad motina už jį gaudavo socialinę paramą, kurią atiduodavo ieškovui ir ją išleisdavo savo reikmėms, o maistą pirko ir už butą mokėjo I. P..

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Nustatė, jog I. P. ir ieškovas gyveno kaip šeima, I. P. rūpinosi ieškovu jam būnant nepilnamečiu, pirko maistą, rūbus, mokėjo už butą, jai susirgus R. B. rūpinosi močiute (taip ją vadina ieškovas). Ieškovas ginčo bute, pas močiutės seserį buto nuomininkę I. P., buvo apgyvendintas jos motinos ir I. P. susitarimu. R. B. tėvams nebuvo apribota tėvų valdžia jo atžvilgiu, tačiau jis nuo trejų metų nepertraukiamai gyveno su I. P. jos bute.

Pažymėjo, kad trečiasis asmuo D. B. neginčijo, jog sūnus R. B. buvo įrašytas į jos šeimos narių sudėtį, ji gaudavo už jį pašalpą, kurią atiduodavo sūnui ir jis naudojo pašalpą savo reikmėms, tačiau maistą ir rūbus vaikui pirko, už butą mokėjo I. P., jai teko kasdienė vaiko priežiūra – vesdavo į darželį, mokyklą, ruošdavo maistą. Nustatė, jog būdamas nepilnamečiu, R. B. negalėjo įtakoti, kad jo tėvai ir I. P. tinkamai įformintų jo teisinę padėtį gyvenant I. P. šeimoje, tokie santykiai tęsėsi ilgą laiką.

Sprendė, kad ieškovas savo gyvenamąja vieta laikė I. P. butą, tai patvirtino LITEKO sistemos duomenys, kai Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovas savo gyvenamąją vietą, būdamas nepilnamečiu, nurodė (duomenys neskelbtini), o ne deklaruotą gyvenamąją vietą.

Nustatė, jog pagrindinė būsto nuomininkė I. P. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovas ir toliau gyvena ginčo bute.

Darė išvadą, kad būdamas nepilnamečiu, R. B. buvo išlaikomas I. P. daugiau nei vienerius metus, jie bendrai tvarkė namų ūkį, todėl teismas jį pripažino mirusiosios I. P. šeimos nariu.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Biržų rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, liudijančių, kad ieškovas ne mažiau kaip vienerius metus gyveno ir vedė bendrą ūkį su I. P., buvo jos išlaikomas. Tvirtina, kad ieškovas yra mirusiosios I. P. sesers anūkas, todėl negali būti laikomas jos artimuoju giminaičiu ir negali būti pripažintas jos šeimos nariu.

Nurodo, kad I. P. nesikreipė į Savivaldybės administraciją, jog deklaruotų ieškovo gyvenamąją vietą savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), o ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta kartu su motina, (duomenys neskelbtini). Mano, jog tokiais veiksmais, nesikreipus į Savivaldybės administraciją, I. P. yra išreiškusi savo valią.

Teigia, jog liudytojų parodymai nepatvirtino, kad ieškovas kartu su I. P. bendrai tvarkė namų ūkį ilgiau kaip vienerius metus. Sutinka esant įrodytai aplinkybei, kad ieškovo faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teigia nesant įrodytam bendro ūkio vedimo faktui.

Nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog jis buvo išlaikomas I. P.. Pažymi, jog trečiajam asmeniui iki 2015-07-31 buvo mokama socialinė pašalpa už sūnų, kuris yra ieškovu. Tai, kad ieškovas ir po I. P. mirties gyvena ginčo bute, nereiškia jo teisės gyventi tame bute.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.588 straipsnis reglamentuoja nuomininko šeimos narių teisinį statusą. Minėto straipsnio 4 dalies nuostatos teismui suteikia teisę pripažinti nuomininko šeimos nariais artimuosius giminaičius, kitus išlaikytinius, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenusiais ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkius namų ūkį.

Apeliantė tvirtina, jog ieškovas negali būti laikomas I. P. artimuoju giminaičiu, nes jis yra mirusiosios sesers anūkas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtą apeliantės teiginį, atkreipia dėmesį į tai, jog R. B. 2016-12-16 patikslintu pareiškimu prašė pripažinti jį I. P. išlaikytiniu ir gyvenusiu pas I. P. šeimos nario teisėmis ir bendrai su ja tvarkiusiu namų ūkį daugiau kaip vienerius metus. Šiuo atveju byloje nekeliamas klausimas dėl ieškovo kaip artimojo giminaičio statuso pripažinimo, todėl Savivaldybės administracijos minėtas teiginys teisinės reikšmės ginčo sprendimui neturi (CPK 185 str.).

Be artimojo giminaičio statuso suteikimo, nuomininko šeimos nariu galima pripažinti ir asmenį, kurį išlaikė nuomininkas ar jo šeimos narys ir kartu vedė bendrą ūkį daugiau kaip vienerius metus (CK 6.588 str. 4 d.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog išlaikytinis turi būti suprantamas CK 6.284 straipsnio prasme – nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbinti tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi asmenys, kuriuos mirusysis išlaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-09 nutartis Nr. 3K-3-166/2005).

Ieškovas R. B. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nuo pat mažumės jį augino I. P. ir jie kartu gyveno bute, (duomenys neskelbtini), kurį Biržų rajono savivaldybės administracija 2004-01-29 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu nuomojo I. P. (b. l. 72-73). Liudytojų O. T., N. K., B. K., trečiojo asmens D. B. paaiškinimai teismo posėdžių metu patvirtino ieškovo apsigyvenimo kartu su I. P. aplinkybes (b. l. 24-26, 64-66). Šių faktinių aplinkybių apeliantė neginčija (CPK 187 str.).

Apeliantė tvirtina, jog I. P., nesikreipusi į Savivaldybės administraciją dėl ieškovo nurodymo kaip jos šeimos nario, taip išreiškė savo valią nesiekti ieškovo pripažinimo šeimos nariu. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu teiginiu. Tai, kad I. P. iki savo mirties oficialiai neišreiškė savo valios nurodyti R. B. savo šeimos nariu, negali būti vertinama kaip priešinga minėtai I. P. valiai. Byloje liudytojų parodymais bei trečiojo asmens paaiškinimais nenustatyta, kad I. P. buvo minėjusi ar kalbėjo, kad neketina kreiptis į Savivaldybės administraciją ir nurodyti ieškovą kaip savo šeimos narį. Kitokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų minėtą apeliantės teiginį, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.).

Kaip nustatyta nutarties 18 punkte, ieškovas augo ir gyveno kartu su I. P. iš Savivaldybės administracijos nuomojamame bute. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, I. P. išlaikius ieškovą, tvirtina nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovui buvus išlaikomam bei vedus bendrą namų ūkį su I. P. ilgiau vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apeliantės teiginiu, nes byloje nėra rašytinių dokumentų, pagrindžiančių išlaikymo ir bendro ūkio vedimo faktus. Tačiau pagal CPK 177 straipsnį, įrodymai, kaip faktiniai duomenys, nustatomi ir trečiųjų asmenų bei šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą, iš esmės rėmėsi liudytojų parodymais, savo bei trečiojo asmens paaiškinimais. Bylos duomenys patvirtina, jog 2010-2015 metų laikotarpiu trečiajam asmeniui D. B. buvo mokama socialinė pašalpa, tame tarpe ir už ieškovą R. B. (b. l. 37-59). Nors ir iš R. B. ir D. B. paaiškinimų matyti, jog motina socialinės pašalpos lėšas vaikui, t. y. R. B., duodavo šiam paprašius, pinigus ieškovas išleisdavo savo reikmėms, tačiau I. P. visgi teko visa kasdienė vaiko – ieškovo, priežiūra. Ši faktinė aplinkybė nepaneigta (CPK 12 str.). Pakankamų ir leistinų įrodymų, kad ieškovo tėvai kokiomis nors kitokiomis piniginėmis lėšomis būtų prisidėję prie R. B. išlaikymo, byloje nėra.

Vertinant argumentus dėl bendro namų ūkio vedimo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas, gyvendamas kartu su I. P., buvo nepilnamečiu, mokėsi mokykloje bei buvo išlaikomas I. P., todėl pagrįstai abejotina dėl jo finansinių galimybių prisidėti prie būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių už butą mokėjimo, ką apeliantė akcentuoja apeliaciniame skunde. 2016-12-14 teismo posėdyje liudytojos O. T., N. K., B. K. paaiškino, jog I. P. ir ieškovas gyveno kartu, kitų ginčo bute gyvenusių asmenų nenustatyta, todėl rašytinių įrodymų, kaip patvirtinimo vedus bendrą namų ūkį, nepateikimas neturi prioriteto įrodomajai liudytojų paaiškinimų galiai (CPK 177 str.). Pažymėtina, jog bendro namų ūkio vedimas nėra vertinamas tik kaip mokesčių mokėjimas, bendrų daiktų įsigijimas ar pan. Bendro namų ūkio vedimui priskirtini ir namų ruošos darbai.

Apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys ieškovui buvus I. P. išlaikytiniui ir kartu vedus bendrą namų ūkį daugiau kaip vienerius metus, kurių apeliantė nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai dėl galimo trečiojo asmens D. B. tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jokių teisių į ginčo butą, (duomenys neskelbtini), D. B. neįgytų (CPK 185 str.).

Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su sprendimu motyvai nevertinami kaip neturintys įtakos ginčo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.