- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- 2YT-31-847/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01120-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Biržų rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Advokatai
- Jonas Pliekaitis
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui D. B. dėl pripažinimo išlaikytiniu ir nuomininko šeimos nariu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu (ieškiniu) prašydamas nustatyti, kad jis nuo 1998 m. kaip išlaikytinis gyveno pas I. P. (duomenys neskelbtini), šeimos nario teisėmis ir bendrai tvarkė su ja namų ūkį daugiau kaip vienerius metus. Nurodė, kad I. P. yra jo močiutės sesuo ir su ja jis gyveno nuo 1998 metų iki jos mirties. Pas tėvus gyventi nebuvo reikiamų sąlygų, o pati I. P. buvo blogos sveikatos ir jai reikėjo paramos. Būdami giminaičiai, gyveno kaip viena šeima, tvarkydami ūkį bendrai, jis ją laikė mama. Manydamas, kad jis yra I. P. šeimos narys, kreipėsi į atsakovą, kad su juo būtų sudaryta buto nuomos sutartis, tačiau gavo atsakymą, kad jis nėra laikomas šeimos nariu (1 t., b.l. 3, 28). Posėdžio metu ieškovas savo reikalavimą palaikė ir paaiškino, kad su I. P. gyveno kartu nuo 1998 metų, jam tada buvo treji metai, visą laiką gyveno dviese, bute daugiau niekas negyveno. Tėvai gyveno kitame bute, jį lankydavo, jis su močiute lankydavo tėvus. Jis turi penkis brolius ir seseris, kurie gyveno su tėvais. Mama už jį gaudavo 50 Lt pašalpą, kurią jam atiduodavo, jis pinigus leisdavo savo reikmėms, o maistą pirko ir už butą mokėjo močiutė I. P.. Močiutė mirė staiga, nespėjo jo įregistruoti.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija su pareiškimu (ieškiniu) nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad įstatymas pagrindinio nuomininko šeimos nariu leidžia teismui pripažinti tik artimuosius giminaičius, kitus išlaikytinius, kartu su nuomininku išgyvenusius ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkiusius ūkį. R. B. nepatenka į artimųjų giminaičių ratą, jis taip pat nepateikė duomenų, kad buvo išlaikomas I. P. (1 t., b.l. 11-13, 30-32). Posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, paaiškino, kad R. B. buvo laikomas jo motinos D. B. šeimos nariu, jai buvo mokama pašalpa ir jis galėjo gyventi su motina savivaldybei priklausančiame bute. Jo nuomone, proceso metu nebuvo pateikta įrodymų, kad R. B. bendrai su I. P. tvarkė ūkį.
Tretysis asmuo D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu ji paaiškino, kad sūnus R. B. nuo dviejų metų savaitgaliais būdavo pas I. P., o nuo dešimties metų nuolatinai apsigyveno močiutės bute. I. P. buvo vieniša, labai mylėjo ir norėjo auginti berniuką. Sūnus buvo įrašytas į D. B. gyvenamojo buto orderį, jai motinystės teisės neapribotos, gaudavo už sūnų pašalpą, kurią atiduodavo pačiam R. I. P. iš savo lėšų pirkdavo abiems maistą, mokėjo už butą, o kai pasiligojo, R. ją prižiūrėjo. Mano, kad I. P. nespėjo sutvarkyti R. gyvenamosios vietos reikalų dėl ligos. Prašo ieškinį tenkinti.
Liudytojos O. T. ir N. K. parodė, kad yra I. P. ir R. B. kaimynės, žino, kad R. B. gyveno nuo mažų dienų su I. P., bet ar buvo jos išlaikomas, negali pasakyti.
Liudytoja B. K. parodė, kad ji yra mirusiosios I. P. sesuo, R. B. yra jos anūkas. I. P. neturėjo savo vaikų, labai mylėjo R. B. ir jį augino nuo vaikystės. Kai I. susirgo, R. ją prižiūrėjo, ji užaugino ir R. mamą D., todėl mylėjo jos berniuką. I. P. dirbo fabrike, gaudavo atlyginimą, dirbo ir būdama pensijoje, iš tų pinigų ir išlaikė berniuką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo, liudytojų ir trečiojo asmens paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas R. B. Biržų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1998 metų (1 t., b.l. 7), nuomos sutartis su I. P. sudaryta 2004 m. sausio 29 d., remiantis Biržų rajono savivaldybės gyvenamosios patalpos orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 1998-01-16 (1 t., b.l. 72-76). Ieškovo, liudytojų O. T., N. K., B. K., trečiojo asmens D. B. parodymais nustatyta, kad I. P. ir ieškovas gyveno kaip šeima, I. P. rūpinosi ieškovu jam būnant nepilnamečiu, pirko maistą, rūbus, mokėjo už butą, jai susirgus R. B. rūpinosi močiute (taip ją vadina ieškovas). Ieškovas ginčo bute pas močiutės seserį buto nuomininkę I. P. buvo apgyvendintas jos motinos ir I. P. susitarimu, I. P. išaugino D. B., vėliau augino jos sūnų R. R. B. tėvams nebuvo apribota tėvų valdžia jo atžvilgiu, tačiau jis nuo trejų metų nepertraukiamai gyveno su I. P. jos bute. Tretysis asmuo D. B. neginčija, kad sūnus R. B. buvo įrašytas į jos šeimos narių sudėtį, ji gaudavo už jį pašalpą, kurią atiduodavo sūnui ir jis naudojo pašalpą savo reikmėms, tačiau maistą ir rūbus vaikui pirko, už butą mokėjo I. P., jai teko kasdienė vaiko priežiūra – vesdavo į darželį, mokyklą, ruošdavo maistą. Būdamas nepilnametis, R. B. negalėjo įtakoti, kad jo tėvai ir I. P. tinkamai įformintų jo teisinę padėtį gyvenant I. P. šeimoje, tokie santykiai tęsėsi ilgą laiką. Kad ieškovas savo gyvenamąja vieta laikė I. P. butą, patvirtina LITEKO sistemos duomenys, kai Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas savo gyvenamąją vietą būdamas nepilnamečiu nurodė (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 71), o ne deklaruotą gyvenamąją vietą. Pagrindinė būsto nuomininkė I. P. mirė 2016-09-10 (1 t., b.l. 6), ieškovas ir toliau gyvena ginčo bute. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad būdamas nepilnametis R. B. buvo išlaikomas I. P. daugiau nei vienerius metus, jie bendrai tvarkė namų ūkį, todėl jis pripažintinas mirusiosios I. P. šeimos nariu (Lietuvos Respublikos CK 6.588 str. 4 d.).
2016 m. spalio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 % atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l. 4-5). Byloje nepateikta jokia pažyma, iš kurios būtų matyti, kiek susidarė antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.
Kadangi atsakovas gynė savivaldybės interesus, todėl jis atleistinas nuo kitų susidariusių bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei (1 t. pažyma, b.l. 2) ir šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.