Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSP RENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

2017 m. lapkričio 29 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 2017-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d. - 8 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-03-17 iki 2015-04-19, bausmės pradžia nuo 2017-08-03, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs ir

E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2008-03-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnį - 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

2) 2011-01-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams. Nustatytas įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimu atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 30 parų areštas. Arešto bausmę atlikęs 2014-06-13;

4) 2017-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d. - 11 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-03-17 iki 2015-04-19, bausmės pradžia nuo 2017-08-08, atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. ir E. Č. pažeidė viešąją tvarką. Nustatyta, jog 2017 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 24 val. iki 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), V. Č. ir E. Č., veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų veiksmams, priėję prie nukentėjusiojo A. V. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), aptvertos kiemo metalinės tvoros. Būdami viešoje vietoje, girdint ir matant liudytojui R. B., iš chuliganiškų paskatų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tai yra, abu, tyčia, braižė įrodymų tyrimo metu nenustatytu daiktu ir kojomis spardė nukentėjusiojo namo kiemo tvorą.

Išgirdus triukšmą ir tvoros daužymą, į lauką išėjus nukentėjusiajam A. V. J., kuris norėjo sudrausminti bei nuvaryti chuliganus, gyvenamojo namo kieme, V. Č., tyčia, įrodymų tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną kartą A. V. J. į galvos sritį. Nukentėjusiajam iš namų atsinešus legaliai laikomą dujinį pistoletą „COMMANDER col 8 mm k“, kaltinamieji V. ir E. Č. iš kiemo pasišalino į gatvę. Nukentėjusiajam A. V. J. gatvėje mėginant sulaikyti kaltinamuosius, pastarieji pradėjo artintis prie nukentėjusiojo, grasindami sumušti nukentėjusįjį. Gindamasis nuo galimo užpuolimo ir smurto pavartojimo, nukentėjusysis iš legaliai laikomo dujinio pistoleto iššovė į viršų. Tada abu kaltinamieji puolė gatvėje link nukentėjusiojo ir bendrai viešoje vietoje, tyčia, sudavė įrodymų tyrimo metu nenustatytu daiktu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip tris kartus, A. V. J. į galvos sritį. Nukentėjusiajam nugriuvus ant gatvės, abu bendrai sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis įrodymų tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Dėl bendrų kaltinamųjų įžūlių veiksmų, pasireiškusių smurto pavartojimu prieš nukentėjusįjį, A. V. J. buvo konstatuotos trys muštinės žaizdos galvoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Neabejotinai įrodyta, jog V. Č. ir E. Č., veikdamai bendrai, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto pavartojimu prieš nukentėjusįjį, viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis V. Č. nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Prisimena, kad senolis trenkė jam kažkokiu daiktu, daugiau nepamena. Jis neprisimena, kad su broliu būtų buvę nukentėjusiojo sodybos kieme. Teigė, jog trenkė dėl kažkokio triukšmo.

Kaltinamasis E. Č. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad su broliu po darbo išgėrė alaus ir ėjo namo. Teigė, jog prasidėjo šaudymai, jis pabėgo. Atsisukęs pamatė, kad brolis suklupęs, o senolis nusitaikęs į brolio galvą šautuvu. Jis pribėgo ir nustūmė senolį, dėl ko šis krito. Tada, pasak kaltinamojo, atvyko policijos pareigūnai, o senolis buvo suklupęs prie tvoros. Jis įvykio aplinkybių nepamena. Teigė, jog tikrai tyčia nedaužė nukentėjusiojo namo tvorą. Buvo išgėrę, todėl galimai netyčia atsitrenkė į namo tvotą. „Išeik, gaidy“ jie nešaukė ir nebuvo užėję į kiemo teritoriją. Pasak kaltinamojo, su nukentėjusiuoju seniai nesutaria, nes kartą prie vaikų, tetos, jį išvadinęs visokiais žodžiais, kaltino nužudymu, nors dar nebuvo nuteistas.

Pasak nukentėjusiojo A. V. J., nakties metu jis išgirdo triukšmą lauke. Dundėjo, trinksėjo jo namo metalinė tvoros skarda. Jie rėkė „ išeik, norim pasikalbėt“. Jis išėjo į lauką. Tuo metu į jo kiemą įsiveržė du vyrai. Vieną pažino – V. Č... Išėjus į lauką, V. Č. trenkė kietu daiktu jam į kairę ausį, dėl ko suskaudo labai ausį ir jis suklupo, prarado sąmonę. Jis išsigando, iš namų pasiėmė legaliai laikomą dujinį pistoletą ir medžioklinį šautuvą savigynai. Užpuolikai pasitraukė į gatvę. Jis išbėgo iš paskos. Galva buvo kruvina, bėgo kraujas, spengė ausyje, nieko negirdėjo. Jis gatvėje iššovė iš dujinio pistoleto į viršų, norėdamas pagąsdinti ir apsiginti. Tuo metu V. Č. pasakė „ dabar jį užmušam“ ir abu puolė link jo. Jis gindamasis bandė šauti dar kartą iš dujinio pistoleto, tačiau jis neiššovė, užsikirto. Pajuto tris smūgius į galvą kažkokiu metaliniu daiktu. Sudavė jaunesnis – V. Č.. Jam nukritus, spardė. Negali pasakyti, kiek kartų įspyrė bei ar spardė vienas, ar abu. Jis bandė gintis, todėl rankoje laikytu pistoletu galėjo gindamasis suduoti kuriam nors asmeniui. Prarado sąmonę ir atsigavo, kai jau buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba.

Liudytoja L. J. teigė, jog miegojo, kai išgirdo, jog kažkas daužo jų skardinę tvorą. Per langą pamatė, jog už tvoros gatvėje stovi du vyrai. Pamatė, kad vyrai pro kiemo vartus įėjo į kiemą. Ji per duris klausė, ko jie nori. Pabudo vyras. Ji kelis kartus vyrams liepė eiti, bet jie nėjo. Nors liudytoja teigė, kad tie vyrai nieko nesakė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b. l. 91–94 ) nurodė, jog lauke vyrai garsiai rėkė, keikė jos vyrą ir šaukė jo vardą. Vyrui išėjus į lauką, kilo triukšmas ir matė, jog jie visi trys per vartelius išvirto į lauką. Už vartų išgirdo šūvį, nes vyras iš namų pasiėmė dujinį pistoletą. Kai išėjo į gatvę, pamatė, kad vyras sėdi ant šaligatvio, iš galvos bėga kraujas, rūbai kruvini. E. Č. stovėjo nuo vyro už kokių 3 metrų, o antrą sulaikė atvykusi policija. Vyrui buvo sužalota galva – trys sužalojimai galvoje, kuriuos siuvo ligoninėje.

Liudytoja policijos tyrėja A. Ž., apklaususi iš karto po įvykio liudytoją L. J., teisme patvirtino, kad už rašė parodymus iš liudytojos žodžių, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jos pirminiais parodymais, kad kieme kaltinamieji garsiai šaukė jos vyro vardą, keikė necenzūriniais žodžiais.

Įrodymų patikrinimui, buvo perskaityti liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodęs, jog „ <...> staiga išgirdo triukšmą, riksmą, vyriškus balsus. Pamatė du vyriškius, kurie ėjo per (duomenys neskelbtini), nuo Kosmonautų rajono pusės. Vienas vyriškių buvo mažesnis, liekno kūno sudėjimo, kitas buvo aukštesnis, stambesnis. Pastarųjų nepažįsta, veido bruožų nematė. Atstumas nuo automobilio iki vyriškių galėjo būti apie 150 - 200 m. Vyriškiai, eidami gatve, šūkavo ,,išeik gaidy", taip pat vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, kurie buvo lyg kažkam skirti. Abu vyriškiai priėjo prie gyvenamo namo tvoros ir kartu pradėjo kojomis spardyti, šaukė ,,išeik gaidy". Kiek kartų spyrė, pasakyti negali, bet spardė ir šūkavo prie tvoros apie 20 sekundžių. Po to abu vyriškiai nuėjo (duomenys neskelbtini), šaligatviu. Už kokia 100 metrų sustojo, grįžo abu atgal, ir netoli prie 68 namo esančio kioskelio kažkur nuėjo. Maždaug už 5 - 10 minučių išgirdo lojant šunį ir išgirdo garsą, panašų į šūvį, jis buvo nelabai garsus, galima sakyti duslus, iššauta buvo 1 kartą ir tuo metu minėti abu asmenys išbėgo iš tos pusės, kur buvo nuėję. Pasidarė nejauku kai išgirdo šūvio garsą. Išbėgo du vyriškiai į (duomenys neskelbtini), o paskui juos atbėgo senyvo amžiaus žmogus, neaukštas, normalaus kūno sudėjimo. Visi trys sustojo gatvėje ir matėsi, jog abu vyriškiai apsižodžiavo su senyvo amžiaus vyriškiu ir pradėjo artintis link jo kažką rėkdami. Senyvo amžius žmogus ištiesė ranką, nusitaikė kryptimi link vyriškių, pasigirdo šūvio garsas. Kokiu ginklu šovė ir ką rankoje laikė nematė, nes buvo tolokai, buvo tamsu. Tada abu vyriškiai atsitraukė toliau nuo senolio ir vėl artinosi link jo. Senolis vėl pakėlė ranką nusitaikydamas į abiejų asmenų pusę ir vėl išgirdo šūvio garsą. Ar jis pirmu ir antru kartu pataikė - negali pasakyti, nes abu vyriškiai liko stovėti, nebuvo nukritę ant gatvės ar už kokios kūno vietos susiėmę rankomis. Tada abu vyriškiai vėl artinosi link senolio sakydami ,,imam" ir senolį užpuolė parsimesdami ant gatvės. Abu kartu mušė gulintį senyvo amžiaus žmogų suduodami smūgius rankomis, kojomis jam į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė kiekvienas - negali pasakyti. Senolis rėkė ,,vyrai nepykit". R. B.per radio ryšio priemonę paprašė įmonės darbuotojos iškviesti policijos pareigūnus. Tada kažkokia moteris išbėgo ant gatvės ir pribėgusi prie jų bandė vyriškius nustumti nuo senolio. Ar senoliui bėgo kraujas nematė, jis gindamasis nesudavė jiems jokio smūgio. Atvyko policijos pareigūnai, kurie gatvėje bendravo su dviem vyriškiais, kurie mušė senolį ir išgirdo policijos liepimą ,,mesk šautuvą". Kas šautuvą nešėsi ir kam šis paliepimas buvo skirtas - nematė, kadangi iš automobilio nebuvo išlipęs ( 1 t., b. l. 98–100). Liudytojas patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi.

Liudytojas policijos pareigūnas N. L. parodė, jog 2017-05-18, apie 00:30 val., pagal iškvietimą, jog kažkokie asmenys braunasi į namą, su patruliu M. V. nuvyko prie V(duomenys neskelbtini). Ten jau buvo kolegos pareigūnai iš Vilkaviškio. Atvykę rado senyvo amžiaus vyriškį, kurio galva stipriai kraujavo, ant šaligatvio matėsi daug kraujo dėmių. Gatvėje buvo sulaikyti du asmenys, galimi įtariamieji. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, senyvo amžiaus vyriškis nurodė, jog du asmenys brovėsi į jo namus, jį mušė, o jis gynėsi. Sulaikyti asmenys akivaizdžiai buvo neblaivūs. Pamena, jog medžioklinį šautuvą rado šiltnamyje, pistoletą virtuvėje. Vienas iš sulaikytųjų taip pat buvo kruvinas.

Liudytojas policijos pareigūnas Ž. G. teigė, jog iš Vilkaviškio vyko į Marijampolės AVPK areštinę. V. V. gatve, Marijampolėje, per radijo ryšį išgirdo, jog gautas pranešimas apie šaudymą prie „ Iki“ parduotuvės. Tuo metu pamatė gatve einančius du asmenis. Apsisuko, grįžo ir sulaikė tuos du asmenis. Sulaikytieji buvo neblaivūs. Pamatė gatvėje sužalota galvą nukentėjusįjį, kuris rankose laikė medžioklinį šautuvą. Vyrai konfliktavo su nukentėjusiuoju. Pastarasis teigė, jog šitie jį užpuolė ir sumušė. Namie, virtuvėje rado kruviną pistoletą.

Liudytojas policijos pareigūnas V. P. paaiškino taip pat, kaip ir N. L.. Patikslino, jog prie jų medžioklinį šautuvą iš nukentėjusiojo paėmė pastarojo žmona. Nukentėjusysis sakė, kad sulaikyti neblaivūs du asmenys jį užpuolė ir sumušė.

Apžiūrint įvykio vietą, esančią prie (duomenys neskelbtini), gatvėje nuo asfalto rasta ir paimta šluostelė su raudonos spalvos skysčiu ( Vokas Nr. 1); nuo šaligatvio paimta šluostelė su raudonos spalvos skysčiu (Vokas Nr. 2), ant keliuko, šalia namo rastas šovinys (Vokas Nr. 3), iš medžioklinio šautuvo, rasto šiltnamyje, paimti 2 šoviniai (Vokas Nr. 4), nuo durų slenksčio paimta šluostelė su raudonos spalvos skysčiu, (Vokas Nr. 7), šluostelė su raudonos spalvos skysčio, virtuvėje rastas ant spintelės dujinis pistoletas (Vokas Nr. 8), krepšys su daiktais. Šluostelė su raudonos spalvos skysčiu nuo asfalto (Vokas Nr. 1); šluostelė su raudonos spalvos skysčiu paimta nuo šaligatvio (Vokas Nr. 2), šovinys (Vokas Nr. 3), 2 šoviniai (Vokas Nr. 4), šluostelė su raudonos spalvos skysčiu paimta nuo durų slenksčio (Vokas Nr. 7), šluostelė su raudonos spalvos skysčiu paimta nuo daikto panašaus į ginklą (Vokas Nr. 8) saugomi Marijampolės AVPK daiktų saugykloje, krepšys su daiktais grąžintas D. Č., ginklas grąžintas nukentėjusiajam A. V. J.(b.l.30-33, 34-48, 49, 50, 51, 52, t. I).

Papildomai apžiūrint įvykio vietą, t.y., (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog gyvenamojo namo skardinėje tvoroje, dešinėje nuo vartelių pusėje, matomas skardos įlinkimas, nubraižyti dažai (b.l.53-55, 56-58, t. I).

Specialisto išvadoje Nr. 391/2017/(09) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. V. J. konstatuota trys ( 4 cm., 4 cm. ir 3,5 cm. ilgio, nelygiais kraštais ) susiūtos muštinės žaizdos galvoje. Konstatuoti kūno sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b. l. 87) ir, pasak specialisto, galėjo būti padarytos trimis poveikiais ( 1 t., b. l. 88 ).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog įvykio metu nukentėjusysis A. V. J. buvo blaivus ( 1 t., b. l. 89 ), o kaltinamieji abu neblaivūs. V. Č. po įvykio nustatytas 2, 69 promilių sunkus girtumas ( 1 t., b. l. 170 ), o E. Č. 0 2, 39 promilių apysunkis girtumas ( 2 t., b. l. 72 )

Pranešimas policijai apie tai, jog gatvėje mušamas vyras, girdi šūvius – gautas 2017-05-18, 00 val., 35 min. Pranešėjas taksi vairuotojas ( 1 t., b. l. 25 ).

Dėl veikos kvalifikavimo

2009-05-26 Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009 yra išaiškinęs, jog BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, kaip ir šioje byloje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieša vieta. Vieša vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešos rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Teismas nustatė, jog kaltinamieji V. ir E. Č., būdami neblaivūs, pradėjo daužyti skardinę nukentėjusiojo gyvenamojo namo tvorą, ją apgadino. Šaukdami keiksmažodžius, kviesdami nukentėjusįjį išeiti iš namų – „išeik, gaidy“, be savininko leidimo patekę į svetimą gyvenamojo namo aptvertą teritoriją, pažeidė viešą tvarką. Nuo triukšmo ir šauksmų, necenzūrinių žodžių vartojimo, pabudo Liudytoja L. J. bei nukentėjusysis. Abu minėti asmenys ragino kaltinamuosius pasišalinti, tačiau jie neišėjo iš kiemo teritorijos. Nukentėjusysis, norėdamas išprašyti kaltinamuosius iš savo kiemo teritorijos, išėjo į lauką, kur kilo žodinis konfliktas, po ko kaltinamieji pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Sudavė pradžioje kieme nenustatytu daiktu kaltinamajam per galvą ( kairę ausį ). Konfliktui persikėlus į lauką, nukentėjusysis iššovė į orą iš legaliai laikomo dujinio pistoletą, po ko abu kaltinamieji puolė link nukentėjusiojo, grasindami „ užmušti“. Kaltinamieji pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį – sudavė nenustatytu daiktu per galvą tris kartus, o nukritusį mušė rankomis ir spardė į įvairias kūno vietas, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tokie kaltinamųjų veiksmai vertinami kaip įžūlūs, nes jie viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, t.y., rodydami visuomenės negerbimą, daužė bei spardė nukentėjusiojo namo skardinę tvorą ir ją apgadino. Neteisėtai patekę į kiemą, pažadino nukentėjusįjį bei jo žmoną ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Konfliktą girdėjo ir matė netoli įvykio vietoje savo taksi automobilyje buvęs liudytojas R. B., kuris, konfliktui persikėlus į gatvę, girdėjo nukentėjusiojo šūvį iš dujinio pistoleto bei matė, kaip gatvėje kaltinamieji puolė link nukentėjusiojo ir jį mušė. Liudytojas ir iškvietė policijos pareigūnus.

Taip buvo pažeista vieša tvarka.

Teismo manymu, kaltinamųjų V. Č. bei E. Č. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius. Jų veiką kvalifikuojantis nustatytas požymis – viešos tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliu elgesiu, kuris apima ir nukentėjusiojo tvoros spardymą ir daužymą bei smurto pavartojimą prieš nukentėjusįjį ir jam nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Suprato savo veiksmus ir norėjo taip elgtis, nors ir teisė, kad dėl girtumo nepamena tokių savo veiksmų ar jų visai nepadarė. Tokia jų pozicija suprantama ir vertinama, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors kaltinamųjų teigimu, jie turėjo nesutarimų su nukentėjusiuoju iš anksčiau, tačiau nustatytos veikos aplinkybės įrodo, kad, nors jų paskatos galimai ir buvo asmeninės, tačiau jos vėliau peraugo į chuliganiškas.

K. V. bei E. Č. veiksmai be įžūlaus elgesio dar buvo papildomai kvalifikuoti, kaip padaryti ir vandališkai.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų veiksmai negali būti pripažinti vandališkais.

Aukščiausiasis teismas byloje Nr. 2K-513/2010 yra išaiškinęs, jog vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose.

Teismo manymu, kaltinamųjų veiksmai – tvoros daužymas ir jos apgadinimas, buvo nukreipti į tai, jog atkreipti į save dėmesį, pažadinti nukentėjusįjį bei iš išsikviesti į lauką, ką patvirtina ir nustatytos aplinkybės, kad jie garsiai šaukė nukentėjusįjį, jį keikė, rėkė ‚ išeik, gaidy“. Šie jų veiksmai atitinka įžūlaus elgesio požymį, todėl papildomai jiems inkriminuotas viešos tvarkos kaip nusikalstamos veikos padarymo požymis – vandališki veiksmai – iš kaltinimo šalinami.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 99,13 eurų dydžio žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 16–17 ) yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų už nukentėjusiajam suteiktą medicininę pagalbą Valstybinės ligonių kasos patirtą žalą, kurią jie išmokėjo gydymo įstaigai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 246-6.249 straipsniai, 6. 279 straipsnio 1 dalis, 6. 280 straipsnis, 6. 283 straipsnio 1 dalis ).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį, kaltės rūšį bei formą, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamieji anksčiau abu teisti už įvairius tyčinius nusikaltimus. 2017-04-27 abu nuteisti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ( tyčinio nužudymo ). Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą po minėto teismo anksčiau priėmimo, jam dar neįsiteisėjus, tačiau nuosprendžio priėmimo metu jau nuosprendis įsiteisėjęs ir abu atlieka paskirtas griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 64 straipsniu.

Abu praeityje ne kartą bausti už įvairius administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog nusikaltimą padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bei veikdami bendrai grupėje.

Teismas, atsižvelgdamas į įvykdyto nusikalstamos veikų pavojingumą ir pobūdį, individualizavęs nusikaltimą padariusius asmenis, konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus didesnes, bei sankcijos vidurkyje numatytas, laisvės atėmimo bausmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir už tai jam paskirti 1 ( vienerių ) metų 3 ( trijų ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2017-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę ir galutinę bausmę paskirti 8 ( aštuonis ) metus 7 ( septynis ) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017-11-29.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2017-05-18 iki 2017-05-19, t.y., vieną dieną.

E. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir už tai jam paskirti 1 ( vienerių ) metų 6 ( šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2017-04-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę ir galutinę bausmę paskirti 12 ( dvylika) metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2017-11-29.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2017-05-18 iki 2017-05-19, t.y., vieną dieną.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Marijampolės AVPK : šluostelę su raudonos spalvos skysčiu ( Vokas Nr. 1); nuo šaligatvio paimtą šluostelę su raudonos spalvos skysčiu (Vokas Nr. 2), ant keliuko, šovinį (Vokas Nr. 3), 2 šovinius (Vokas Nr. 4), šluostelę su raudonos spalvos skysčiu, (Vokas Nr. 7), šluostelę su raudonos spalvos skysčiu (Vokas Nr. 8) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos- gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.