Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2325-815/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-08
Bylos Nr.: I-2325-815/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00941-2018-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Atsakovas: Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas: A. E.

Kategorijos

8.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2325-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00941-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei Radvilei Bajelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. E. (A. E.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. kovo 21 d. skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2018 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-325(00340) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–3).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas yra nepagrįstas, jam panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2019 m. kovo 10 d., skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Skundžiamas Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes jam iškeltos baudžiamosios bylos dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, panaudojant peilį ir grasinimo susidoroti su policijos pareigūnais bei jų šeimos nariais, be to, nurodyta, kad pareiškėjas slapstosi nuo teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir paskelbta jo paieška, taip pat jis yra baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK).

2.2. Pasak pareiškėjo, jam niekada nebuvo pateikti jokie įtarimai ar pareikštas kaltinimas, jo atžvilgiu teismuose nenagrinėjama jokių baudžiamųjų bylų, kuriuose būtų nagrinėjami jo neteisėti veiksmai, susiję su policijos pareigūnų užpuolimu, panaudojant peilį. Pareiškėjui pareikštas kaltinimas tik dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, bet nenaudojant jokio kūnui žaloti pritaikyto įrankio. Policijos pareigūnams jokia žala faktiškai nebuvo padaryta, byloje jie pareiškėjui nepareiškė jokių civilinių ieškinių. Procesinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu šioje byloje nepriimtas ir neįsiteisėjęs, todėl pareiškėjas laikomas nekaltu, kol jo kaltės neįrodė teismas. Taigi, Sprendimas paremtas klaidingais ir netiksliais duomenimis ir yra nepagrįstas. Įvykio metu pareiškėjas buvo stipriai sužalotas ir patyrė prievartą tada, kai jo pasipriešinimas pareigūnams jau buvo pasibaigęs, prokuratūra dėl to fakto pati buvo iškėlusi baudžiamąją bylą dėl policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimo, tos bylos eigoje policijos pareigūnai pateikė priešpriešinius skundus, kad pareiškėjas grasino jiems susidorojimu. Pareiškėjas buvo sulaikytas, apklaustas ir paleistas, jam nebuvo tuo metu paskirta jokia kardomoji priemonė.

Pasak pareiškėjo, jis patyrė kūno sužalojimus dėl policijos padarytų veiksmų, jam prireikė skubaus gydymo. įvykio metu jam padaryta visa eilė sužalojimų, tarp kurių ir skeveldrinis kaukolės lūžis, prireikė išvykti skubiai operacijai, iki šiol pareiškėjas gydomas užsienyje. Tiek teismui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie pareiškėjo ligą buvo pranešta, o taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikta pažyma iš gydymo įstaigos, vis tik pareiškėjui buvo pakeista kardomoji priemonė į suėmimą ir paskelbta paieška.

2.3. Įstatymas nustato, kad vien tik formaliais pagrindais priimti sprendimą negalima, bet būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, kurių pagrindu yra sprendžiamas klausimas dėl LLG panaikinimo. Šioje situacijoje buvo būtina sulaukti, kol įsiteisės apkaltinamieji nuosprendžiai pareiškėjo atžvilgiu, jeigu tokie būtų, taip pat buvo būtina tiksliai išsiaiškinti jam pareikštų įtarimų ir kaltinimų ribas, nustatyti, kad jam nėra pareikšta jokių įtarimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo. Departamentas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas linkęs daryti nusikaltimus ir kelia pavojų visuomenei, vien remdamasis vis dar ginčijamais kaltinimais pareiškėjo atžvilgiu.

2.4. Pareiškėjas vieną kartą baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o būtent dėl to, kad vairavo, turėdamas tik (duomenys neskelbtini)išduotą vairuotojo pažymėjimą, tai įvyko dėl to, kad prieš išduodant jam LLG, kuris Sprendime panaikintas, jis su prokuratūros leidimu buvo ilgam laiko tarpui dėl darbo reikalų išvykęs už Europos Sąjungos ribų, o vėliau vėl jam buvo išduotas naujas leidimas gyventi. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas gali važinėti Lietuvoje su kitoje valstybėje išduotu vairuotojo pažymėjimu, jam Kelių policijos pareigūnai skaičiuoja ne nuo tada, kai jis grįžo į Lietuvą ir gavo naują leidimą gyventi, bet nuo mano pirmo atvykimo į Lietuvą dienos. Vis tik įstatymuose tokia situacija nėra įtvirtinta labai aiškiai, dėl to pareiškėjas padarė skaičiavimo klaidą. Su paskirta administracine nuobauda pareiškėjas iš karto sutiko, baudą sumokėjo ir nuo pat tos dienos, kai policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį ir paaiškino, kad užsienio valstybės išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra skaičiuojamas kitaip, jis niekada nevairavo motorinės transporto priemonės Europos Sąjungos ribose pats asmeniškai ir niekada nebuvo sulaikytas dėl analogiško pažeidimo padarymo. Taigi, administracinis pažeidimas buvo atsitiktinis, padarytas dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo laiko skaičiavimo klaidos. Esant tokiai situacijai, priimant Sprendimą buvo būtina atsižvelgti į padaryto administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę, tai, kad pareiškėjas pripažino padarytą pažeidimą, nors tai buvo padaryta dėl įvykusios klaidos, nuoširdžiai gailėjosi padaręs tokią veiką, po to jokių kitų pažeidimų nepadarė, t. y. Departamentas neatsižvelgė į subjektyviąją padaryto pažeidimo pusę ir jos nevertino, bet formaliai įvardijo šį pažeidimą kaip pagrindą panaikinti LLG.

II

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas, vadovaudamasis proporcingumo principu, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas kelia ir ateityje gali kelti realią grėsmę viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai, o faktas, kad jį su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai santykiai, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos interesų ir suteikti jam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, kad visuomenės interesai gyventi saugiai yra svarbesni negu pareiškėjo teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi, Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 43–49, 51–57).

Pareiškėjas tuo pagrindu, kad yra šeimos susijungimo atvejis, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė M. E., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, 2017 m. vasario 8 d. pateikė prašymą pakeisti LLG ir dokumentus dėl LLG pakeitimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietės sutuoktinis, į tai, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pagal tuo metu turėtus duomenis apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus nepateikė išvados, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) 2017 m. kovo 3 d., vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG 2 m. (2017 m. balandžio 10 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui LLG Nr. (duomenys neskelbtini), jo galiojimas – iki 2019 m. kovo 10 d.).

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2018 m. kovo 8 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame panaikino pareiškėjui išduotą LLG. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad pareiškėjas akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų užpuolimas ir grasinimas susidorojimu rodo jo polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių gyvybės, sveikatos ir orumo. Padarytų nusikalstamų veikų ir kitų jo poelgių (pavyzdžiui, policijos pareigūnų sekimas, persekiojimas, siekimas įbauginti, grasinimas susidoroti) visuma rodo, kad pareiškėjo veiksmai nėra atsitiktiniai, todėl pagrįstai galima teigti, kad jo elgesys ir ateityje nesikeis, jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjas yra atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam nėra mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos, pareiškėjas migracijos institucijoms nėra pateikęs jokio kito sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, vadinasi, jis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.Vykdydamas užsieniečių kontrolę, Departamentas 2018 m. vasario 23 d. patikrino duomenis apie pareiškėją Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre ir Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre: ar pareiškėjas nebuvo padaręs administracinių teisės pažeidimų, ar jis nebuvo teistas, ar jis nėra pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju, ar jam nebuvo taikytos prevencinio poveikio priemonės, ar nėra paskelbta jo paieška Lietuvos Respublikoje. Patikrinus duomenis apie pareiškėją, nustatytos tokios aplinkybės.2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, t. y. pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. 2016 rugpjūčio 23 d. pareiškėjui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; kadangi pareiškėjas nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje skyrė kardomąją priemonę – suėmimą.2017 m. spalio 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, t. y. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (pareiškėjas kaltinamas šios nusikalstamos veikos vykdymu policijos pareigūnų atžvilgiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. spalio 12 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartyje pareiškėjui skyrė kardomąją priemonę – suėmimą.2017 m. rugpjūčio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, t. y. neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną. Iki 2018 m. sausio 30 d. pareiškėjui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o 2018 m. sausio 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 dalimi(ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo), priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.Pareiškėjas laikomas asmeniu, kaltinamu nusikaltimo padarymu. Nuo 2017 m. gruodžio 18 d. pareiškėjo ieško Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (PB Nr. 10-07-0266-17). 2017 m. gruodžio 18 d. buvo paskelbta pareiškėjo paieška, nes jis laikomas asmeniu, kaltinamu nusikaltimo padarymu.Pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, pažeidimo esmė – vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, paskirta 300 Eur bauda.Pareiškėjas 2012 m. spalio 22 d. baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 206 straipsnį, pažeidimo esmė – pažeidėjas nuo 2012 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, turėdamas negaliojantį LLG), paskirta nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas 2009 m. spalio 20 d. padarė administracinį teisės pažeidimą – pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. 2009 m. kovo 10 d. pareiškėjas baustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, t. y. už vairavimą viršijant greitį, paskirta nuobauda – bauda, pareiškėjas baudos nesumokėjo.Pareiškėjo asmens byloje dėl LLG, be kita ko, yra medžiaga ir dėl pareiškėjo vykdomo policijos pareigūnų persekiojimo, terorizavimo veiksmų, grasinimo juos nužudyti. 2017 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl A. E.“ veiksmų nurodoma, kad pareigūnams vykdant tarnybines pareigas, t. y. 2016 m. rugpjūčio 22 d. sulaikant B. E., kuris disponavo narkotinėmis medžiagomis, broliui į pagalbą atbėgo pareiškėjas, kuris puolė pareigūnus, jiems pasipriešino, o po to bandė pareigūnus sužaloti peiliu, todėl pareiškėjas buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Sulaikant pareiškėją, jis pareigūnams aiškino, kad jiems už tai atkeršys, minėjo Alachą ir pan. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, 2017 m. spalio 12 d. įvykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas demonstratyviai bandė bauginti pareigūnus, t. y. filmavo ir fotografavo juos prieš posėdį, pasibaigus posėdžiui, lydėjo pareigūnus į lauką, fiksavo pareigūnų transporto priemones, kuriomis šie atvyko į teismo posėdį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas elgėsi agresyviai, negerbė teismo, įžeidinėjo prokurorą. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas persekioja policijos pareigūnus, siekia juos įbauginti, kad pastarieji jaustų nerimą dėl galimų pareiškėjo veiksmų, siekio susidoroti. 2017 m. spalio 18 / 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl grasinimų“ nurodoma, kad policijos pareigūnams suimant pareiškėjo brolį B. E., pareiškėjas grasino policijos pareigūnams susidorojimu – pareiškėjas „A. pasakė, kad jis mus visus papjaus ((duomenys neskelbtini)). <...> tada man pasakė (duomenys neskelbtini), kad aš įsiminčiau jo žodžius ir kad jis atsako už savo žodžius („ja slov na veter nebrasaju, sto gavariu, to į sdelaju“)“. Policijos pareigūnams, kurie vykdė pareiškėjo ir jo brolio suėmimą, grasinama ir jų šeimos narių atžvilgiu, policijos pareigūnai yra sekami, filmuojami arba fotografuojami tiek atvirai, tiek paslapčia, renkama kita asmeninė informacija. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, galima teigti, kad pareiškėjas siekia įbauginti policijos pareigūnus, sudaryti įspūdį, kad yra reali grėsmė pareigūnams ir jų šeimos nariams, taip pat kyla grėsmė jų asmeniniam turtui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas.Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad jam niekada nebuvo pateikti jokie įtarimai ar pareikštas kaltinimas, o taip pat jo atžvilgiu teismuose nėra nagrinėjama jokių baudžiamųjų bylų, kuriose būtų nagrinėjami pareiškėjo neteisėti veiksmai, susiję su policijos pareigūnų užpuolimu panaudojant peilį, tačiau tokie pareiškėjo paaiškinimai neatitinka tikrovės, nes Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra duomenys, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 straipsnį, t. y. pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų jis buvo sužalotas, jam prireikė skubaus gydymo užsienyje, taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai veikė, viršydami įgaliojimus. Pažymėtina, kad šios pareiškėjo minimos aplinkybės turi būti nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, o Departamentas, priimdamas Sprendimą, vertino pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.Pareiškėjas skunde teigia, kad Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, tokiu būdu pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pats nenurodė jokių faktinių aplinkybių, į kurias, jo manymu, Departamentas neatsižvelgė prieš, priimdamas Sprendimą. Departamentas Sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo arba nekaltumo dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo klausimo ir Sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o tik svarstė pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą ir nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą LLG, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie pareiškėjo situaciją, esamą ir galimą realią grėsmę visuomenei, žmonių sveikatai, viešajai tvarkai, taip pat į pareiškėjo teisės aktų nesilaikymą, policijos ir kitų valstybės pareigūnų negerbimą ir kita. Ginčijamas Sprendimas nėra baudžiamosios atsakomybės taikymo aktas, tai – individualus administracinis aktas, priimtas vykdant Įstatymo reikalavimus, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintomis procedūromis bei turimais duomenimis. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija, todėl galimybės detalizuoti pareiškėjo vaidmenį ir konkrečius veiksmus, atliekant nusikalstamas veikas, yra ribotos. Sprendime galima pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai įvertinta, atsižvelgiant į Departamento turimus duomenis.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Departamento priimami sprendimai dėl LLG nesudaro nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nes tokiuose sprendimuose nesprendžiamas užsieniečio baudžiamosios atsakomybės klausimas (administracinė byla Nr. A858-2720/2014). LVAT, nagrinėdamas administracines bylas dėl Departamento sprendimų, priimtų dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, kai užsieniečiai yra tik įtariamieji arba kaltinamieji baudžiamosiose bylose, ir paliko galioti tokius Departamento sprendimus, t. y. LVAT yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (administracinės bylos Nr. eA-2603-756/2017, Nr. eA-2920-858/2017 ir kt.). Įstatymas, nustatydamas, kad priimamas sprendimas panaikinti LLG, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, nedetalizuoja, kas laikytina tokia grėsme. Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą gali patikrinti teismas. Priimant sprendimą panaikinti LLG nebūtina nustatyti, kad sprendimo priėmimo metu teismo sprendime yra konstatuotas visuomenės intereso pažeidimas:- užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę, priešingu atveju valstybės institucijų galimybės operatyviai reaguoti į galimą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai būtų itin apribotos.Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Baudžiamasis ir administracinis procesai yra savarankiški, jų procedūros vykdomos pagal skirtingus kriterijus ir reikalavimus. Taigi, Departamentas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingų valstybės institucijų valdomų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų, Prevencinių poveikio priemonių taikymo ir kitų registrų duomenimis apie pareiškėją, be to, pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad Sprendime nurodytus pažeidimus pareiškėjas iš tikrųjų padarė, neginčija jam pareikštų įtarimų pagrįstumo. Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne vien tik registruose esančiais duomenimis apie pareiškėją, bet ir įvertino pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, mastą, pareiškėjo elgesį po pažeidimų padarymo ir kitas aplinkybes. Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis, jame nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai – įtarimų dėl sunkių nusikaltimų padarymo pateikimas pareiškėjui neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir jų negerbia, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, orumui, žmonių nuosavybei ir turtui.

Pareiškėjas įtariamas 2 nusikalstamų veikų, numatytų BK padarymu: pagal BK 286 straipsnį tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų; pagal BK 145 straipsnio 2 dalį tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas (grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas) dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Šios aplinkybės rodo, kad jo keliama grėsmė viešajai tvarkai yra akivaizdi, nes tokie sunkūs nusikaltimai, kokie jam inkriminuojami, daro itin didelę žalą žmogaus sveikatai ir gyvybei, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Ginčijamo Sprendimo išvados grindžiamos ne spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiškėjo veiksmai, o būtent aplinkybėmis, kad pareiškėjas yra įtariamas tuo, jog užpuolė policijos pareigūnus, vykdančius tarnybines funkcijas, juos sistemingai terorizuoja, grasina susidorojimu. Šie duomenys yra konkretūs, objektyviai egzistuojantys tikrovėje. Minėta, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu vykdomas toliau (įtariamojo statusas nepanaikintas), o tai patvirtina grėsmę viešajai tvarkai egzistuojant realiai.

Nors dėl pareiškėjo kol kas ir nepriimta apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, tačiau įtarimai jam nėra panaikinti, taikomos kardomosios priemonės, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui įtarimai pareikšti ne vien dėl to, kad būtų galima jį formaliai apklausti apie žinomas aplinkybes: ikiteisminį tyrimą atliekantys subjektai yra įsitikinę, kad surinkta pakankamai faktinių duomenų, kuriuos įvertinus padaryta išvada, jog buvo padaryta konkreti nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent įtariamas asmuo. Nors pareiškėjui anksčiau buvo išduotas LLG, tačiau Sprendimas buvo priimtas, įvertinus naujas faktines aplinkybes (pareiškėjui pareikšti nauji įtarimai sunkaus nusikaltimo padarymu, taip pat yra padaręs naujų administracinių nusižengimų). Departamentas, įvertinęs duomenų visumą (pažeidimų padarymo faktą, pažeidimų pobūdį, mastą, užsieniečio elgesį po pažeidimų padarymo ir kitas aplinkybes), padarė išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Surinktų duomenų visuma (t. y. ne tik formalus įtarimų pareiškimas) patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, ši grėsmė yra reali, akivaizdi ir pakankamai rimta, t. y. susijusi ne tik su administraciniais nusižengimais, bet ir su sunkiais nusikaltimais, darančiais itin didelę žalą žmonių saugumo jausmui, žmonių orumui, sveikatai, gyvybei.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad LLG turi būti panaikintas, išduoti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, yra imperatyvios, o Departamentas privalo jas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas panaikinti LLG, taip pat į tai, kad pareiškėjas neginčija Sprendime nurodytų aplinkybių teisingumo, Departamentas neturi teisinio pagrindo nepanaikinti LLG. Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – nesuteikti leidimo gyventi užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje. LVAT taip pat pripažįsta, kad įvertinus užsieniečio keliamos grėsmės pobūdį ir jo veiklą viešosios tvarkos atžvilgiu ir padarius išvadą, kad užsieniečio keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, atsisakymas išduoti leidimą gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje su šeima (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A8-1933/2006). Užsieniečio teisės negali būti priešpastatomos valstybės interesams; visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams.Prieš priimant Sprendimą buvo išsamiai įvertinta su pareiškėju susijusių duomenų visuma, taip pat ir jo ryšiai Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą, kurią pripažįsta tiek LVAT (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) (byla Üner prieš Nyderlandus). EŽTT ne kartą nurodė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (byla Bajsultanov prieš Austriją), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

III

Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Radvilė Bajelytė (2018 m. kovo 28 d. įgaliojimas Nr. 3K-73) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

Pareiškėjas 2008 m. liepos 30 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas 2007 m. spalio 29 d. nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, bet suteikti papildomą apsaugą ir išduoti LLG, šiuo pagrindu pareiškėjas LLG turėjo iki 2014 m. spalio 16 d.; Departamentas 2014 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą nesuteikti papildomos apsaugos pareiškėjui, o 2016 m. kovo 1 d. nusprendė išduoti pareiškėjui LLG šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį 1 m., kadangi pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 30 d. susituokė su Lietuvos Respublikos piliete M. E., santuokoje jiems gimė 2 vaikai Lietuvos Respublikos piliečiai H. E. ir U. E., pareiškėjui 2016 m. kovo 9 d. buvo išduotas LLG (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2017 m. kovo 9 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (Vilniaus AVPK Migracijos valdybos viršininkės 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-47124 (b. l. 121); asmens duomenys (b. l. 101–103, 141–144); LLG (b. l. 76)).Pareiškėjas tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, 2017 m. vasario 8 d. asmeniškai pateikė Migracijos valdybai prašymą skubos tvarka pakeisti LLG (toliau – ir Prašymas) ir papildomus dokumentus (b. l. 58–64). Prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje – Panevėžio g. 36-43, Vilnius; jo sutuoktinė – M. E., turi 2 nepilnamečius vaikus Lietuvos Respublikos piliečius; lėšos gyvenimui Lietuvoje – lėšos banko sąskaitoje; sprendimą dėl LLG siųsti elektroniniu (toliau – ir el.) paštu malika. (duomenys neskelbtini); pareiškėjas pasirašytinai patvirtino žinąs, kad asmuo, užpildęs Prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka.Policijos departamentas 2017 m. vasario mėn. rašte Nr. 5-S- pateikė išvadą, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, taip pat nurodė, kad: 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 286 straipsnį „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“, kuriame pareiškėjas pripažintas įtariamuoju, kad teismui pripažinus pareiškėją kaltu, padarius paminėtą nusikaltimą, Policijos departamentas gali iš naujo atlikti jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą (b. l. 94)Remiantis 2017 m. vasario 14 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) duomenimis, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-39850-16) pagal BK 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 2016 m. rugpjūčio 23 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra (b. l. 89).Remiantis 2017 m. vasario 8 d., vasario 14 d. ir 27 d. duomenimis, pareiškėjas 2009 m. buvo padaręs 2 ATPK numatytus pažeidimus ir vieną – 2012 m., 2016 m. rugpjūčio 22 ir 23 d. buvo sulaikytas po 5 val. (b. l. 83–85, 99, 100).Migracijos valdyba 2017 m. kovo 3 d. nusprendė pakeisti pareiškėjui LLG šeimos susijungimo pagrindu, pareiškėjui 2017 m. balandžio 10 d. išduotas LLG LT7407763, galiojimo terminas – 2019 m. kovo 10 d. (Vilniaus AVPK Migracijos valdybos viršininkės 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-47124 (b. l. 121)).Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2017 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime ir Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos pareigūnas A. Š. 2017 m. spalio 18 / 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-42220, be kita ko, nurodė, kad: pareigūnai A. Š. ir D. M., vykdydami tarnybines pareigas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniuje, adresu: Panevėžio g. 36, sulaikė čečėnų tautybės asmenį B. E., kuris disponavo narkotinėmis medžiagomis, sulaikant minėtą asmenį jam į pagalbą atbėgo B. E. brolis A. E., kuris puolė pareigūnus, jiems pasipriešino, o po to bandė peiliu sužaloti, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą; sulaikant A. E., jis pareigūnams aiškino, kad jiems už tai atkeršys, minėjo Alachą ir pan.; pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir pasipriešinimo pareigūnams; šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme; 2017 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu A. E. demonstratyviai bandė bauginti pareigūnus, t. y. filmavo ir fotografavo juos prieš posėdį, o pasibaigus posėdžiui lydėjo pareigūnus į lauką, fiksavo transporto priemones, kuriomis jie buvo atvykę, teismo metu B. ir A. E. elgėsi agresyviai, negerbė teismo, įžeidinėjo prokurorą; artimiausias teismo posėdis vyks 2017 m. spalio 19 d.; Imuniteto skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00663-16, pradėtas 2017 m. sausio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal A. E. skundą dėl pareigūnų veiksmų, tyrimas baigtas 2017 m. rugsėjo 11 d., prokuroro nutarime nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nesant nusikalstamos veikos požymių), 212 straipsnio ir 214 straipsnio pagrindu, tačiau A. E. šį nutarimą 2017 m. rugsėjo 27 d. apskundė (b. l. 113–114, 115).Remiantis 2018 m. sausio 18 d. duomenimis, vykdoma pareiškėjo paieška (institucija – Vilniaus AVPK kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-asis skyrius, paieškos pradžia – 2017 m. gruodžio 18 d., teismo bylos Nr. 1-2237-1057/2017, paieškos byla Nr. 10-07-0266-17, bylos data – 2017 m. gruodžio 18 d.) (b. l. 123).Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pareigūnas R. R. 2018 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad: šiuo metu Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2237-1057/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-39850-2016-7), kurioje jis yra proceso dalyvis, t. y. jo statusas – nukentėjusysis, o pareiškėjas ir jo brolis B. E. yra įtariamieji; į 3 posėdžius pareiškėjas neatvyko, jį atstovavęs advokatas nesugebėjo teismui nurodyti, kur šiuo metu yra jo ginamasis ir kaip su juo susisiekti, tik prasitarė, kad pareiškėjas išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir galimai gydosi(duomenys neskelbtini), pareiškėjui paskirta paieška, nes jis galimai slapstosi (b. l. 124).Remiantis 2018 m. vasario 23 d. ĮKNR duomenimis, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-39850-16) pagal BK 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 2016 m. rugpjūčio 23 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2017 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė suėmimą, ĮKNR duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra; VSAT Ignalinos rinktinė 2017 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 03-5-00020-17) pareiškėjo atžvilgiu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną), 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskirtas suėmimas, 2017 m. rugpjūčio 30 d. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (paleistas iš suėmimo 2017 m. rugpjūčio 30 d.), 2018 m. sausio 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu; 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus AVPK pradėjo ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (pripažintas įtariamuoju 2017 m. lapkričio 23 d.), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartyje paskyrė pareiškėjui suėmimą, ĮKNR duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra (ĮKNR 2018 m. vasario 23 d. duomenys (b. l. 133–135); Panevėžio apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 30 d. nutarimas (b. l. 12–14)).Remiantis 2018 m. vasario 23 d. duomenimis iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR), pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarime pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda (b. l. 139).Departamento direktorė, vadovaudamasi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 2018 m. kovo 8 d. sprendime Nr. (15/5-2)11U-325(00340) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E., panaikinimo“ nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą LLG LT7407763, galiojusį iki 2019 m. kovo 10 d. (b. l. 4–7, 146–1498). Sprendime, be kita ko, nurodyta:Pareiškėjas 2017 m. vasario 8 d. tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė M. E., Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti LLG šeimos susijungimo pagrindu, su Prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, santuokos liudijimą, dokumentus, patvirtinančius turimas lėšas gyvenimui, kitus dokumentus.Užsieniečiui LLG išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas LLG. Migracijos valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2017 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG ir išduoti jam naują LLG, galiojantį 2 m., 2017 m. balandžio 10 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjui LLG LT7407763, galiojantį iki 2019 m. kovo 10 d.Departamentas 2017 m. lapkričio 30 d. gavo informaciją, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 286 straipsnį „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“ „<...> panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešėjo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui <...>“ ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju; jis įtariamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyriausiajam patruliui ir Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyriausiajam tyrėjui. Departamento turimais duomenis, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sulaikant asmenį, disponavusį narkotinėmis medžiagomis, šiam asmeniui į pagalbą atėjo pareiškėjas, kuris puolė pareigūnus, bandė sužaloti peiliu, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Sulaikant ir vėliau vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas grasino patruliams susidoroti su pareigūnais ir jų šeimos nariais.2017 m. rugpjūčio 14 d. VSAT Ignalinos rinktinė pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 292 straipsnio „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“ 2 dalį <„> padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei <...>“ (1 minėto straipsnio dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir 2017 m. rugpjūčio 15 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju, jis įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų už iš anksto pažadėtą piniginį atlygį padėjo gabenti neteisėtai Lietuvos Respublikoje valstybės sieną perėjusius 5 (duomenys neskelbtini) piliečius. Departamento turimais duomenimis, Panevėžio apygardos prokuratūra 2018 m. sausio 30 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.2017 m. spalio 31 d. Vilniaus AVPK pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ 1 dalį „(<...> grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas <...>“ ir 2017 m. lapkričio 23 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju.2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti“ 2 dalį, jam paskirta 300 Eur bauda, dl baudos mokėjimo sudaryta mokestinės paskolos sutartis.Departamento turimais duomenimis, 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2017 m. gruodžio 18 d. paskelbta jo paieška, nes pareiškėjas nepasirodo teismo posėdžiuose ir vengia atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Policijos pareigūnų užpuolimas ir grasinimas susidorojimu rodo jo polinkį savo problemas spręsti jėga, netausojant kitų žmonių gyvybės, sveikatos ir orumo. Padarytų nusikalstamų veikų ir kitų poelgių visuma rodo, kad pareiškėjo veiksniai nėra atsitiktiniai, todėl pagrįstai galima teigti, kad jo elgesys ir ateityje nesikeis, jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus.Įvertinus pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, pažymėtina, kad su Lietuvos Respublika jį sieja šeiminiai ryšiai: Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė bei trys vaikai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Duomenų, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sietų ekonominiai, socialiniai ar kiti ryšiai nėra. Patikrinus duomenis apie pareiškėjo įdarbinimą, mokamas socialinius draudimo įmokas, nustatyta, kad jis nebedirba Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. sausio 31 d. (nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jam buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis). Įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikoje galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento.Įvertinus tai, kad pareiškėjas slapstosi ir vengia prisiimti atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, galima daryti išvadą, kad užsieniečio elgesys nesikeis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad jis ir ateityje vykdys nusikalstamą veiką. Įvertinus visų turimų duomenų apie pareiškėją visumą, konstatuotina, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.Įstatymo 50 straipsnis nustato LLG panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, jog LLG užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad LLG užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios buvo nustatytos LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Priėmus sprendimą panaikinti LLG, būtina išspręsti pareiškėjo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą.

13. Pareiškėjas apie Sprendimą informuotas 2018 m. kovo 9 d. pranešime Nr. (15/5-2)10K-8610, kuris buvo išsiųstas su Sprendimo kopija pareiškėjo nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 145).

14. Remiantis 2018 m. gegužės 11 d. ĮKNR duomenimis, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pareiškėjo atžvilgiu 2016 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-39850-16) pagal BK 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 2016 m. rugpjūčio 23 d. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2017 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė suėmimą, ĮKNR duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra; VSAT Ignalinos rinktinė 2017 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 03-5-00020-17) pareiškėjo atžvilgiu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį (neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną), 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskirtas suėmimas, 2017 m. rugpjūčio 30 d. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (paleistas iš suėmimo 2017 m. rugpjūčio 30 d.), 2018 m. sausio 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punktu; 2017 m. spalio 31 d. Vilniaus AVPK pradėjo ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (pripažintas įtariamuoju 2017 m. lapkričio 23 d.), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartyje paskyrė pareiškėjui suėmimą, ĮKNR duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra (ĮKNR 2018 m. gegužės 11 d. duomenys (b. l. 150–152); Panevėžio apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 30 d. nutarimas (b. l. 12–14)).

15. Pareiškėjas yra susituokęs su M. E. nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. (santuokos liudijimas AA Nr. 367487) (b. l. 9), turi 3 nepilnamečius vaikus (gimusius 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. (gimimo liudijimai AA Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. aktas Nr. A715-6581/17(2.13.2.17-AD15) (toliau – ir Aktas) (b. l. 129)), pareiškėjui ir jo sutuoktinei neapribota tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, vaikų teisės ir jų teisėti interesai nėra pažeidžiami (Aktas (b. l. 129)).

16. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į medikus dėl sumušimo 2016 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 20), 2016 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į medikus dėl sumušimo 2016 m. rugpjūčio 22 d., teigdamas, kad jį sumušė policininkai (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 716-44) (b. l. 19), taip pat 2017 m. rugpjūčio 27 d. (VšĮ RVUL Paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros PKS protokolas (b. l. 18)). Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. medikams teigė, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. jį sumušė nepažįstami asmenys (VšĮ VUL Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašas / siuntimas) (b. l. 25–26). VšĮ VUL Santariškių klinikose 2016 m. spalio 3 d. konstatuota, kad dvejinamasis akyse pareiškėjui sąlygotas kaukolės lūžių, kaukolės kaulų lūžių operacijai absoliučių indikacijų operaciniam gydymui nėra, specifinis gydymas dėl akių neindikuotinas (apskaitos kortelės Nr. W16-556 (b. l. 27)).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2574/2016(1) (tyrimas pradėtas 2016 m. rugpjūčio 25 d., baigtas – 2016 m. rugsėjo 6 d), be kita ko, nurodyta (b. l. 15–17):

17.1. Pareiškėjas teigia, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 15.00 val., namo kieme, bandant apginti brolį nuo jį mušančių keturių neuniformuotų policijos pareigūnų, du iš jų papurškė 2 kartus dujų balionėliu į veidą, pargriovė ant žemės, gulėdamas pajuto 2 spyrius keliu į nugarą. Kitą dieną med. pagalbos kreipėsi į VšĮ RVUL, kur buvo apžiūrėtas, nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai. Šiuo metu skundžiasi kairės krūtinės pusės skausmu, apsunkintu kvėpavimu dėl skausmo, kairės akies regos sutrikimu, kairio inksto skausmu, 1-o viršutinio kairio danties netekimu, pykinimu, sutrikusiu apetitu.

17.2. Apžiūra: kaktos kairėje, 5 cm nuo vidurio linijos, 1 cm virš antakio lanko, 1 cm ilgio skersinės krypties žaizda, pasidengusi tamsiai raudonu, iškiliu šašu, su aplinkine, 8 x 4 cm blyškiai žalsva poodine kraujosruva. Kairės akies viršutinio voko vidiniame kampe, 2 cm skersmens violetinė poodinė kraujosruva. 1-o viršutinio danties iš kairės dalis vainiko nuskelta skersine kryptimi (apie 3/4 vainiko), likęs vainiko kraštas aštrus, baltas. Dantenos ramios, lūpų gleivinėje matomų sužalojimų nėra. Liežuvio išoriniuose kraštuose dvi po 0,5 x 1,5 violetinės kraujosruvos. Krūtinės kairėje, vidurio raktikaulinėje linijoje, II-o šonkaulio projekcijoje, 2 cm skersmens melsva poodinė kraujosruva. Krūtinės kairėje, tarp vidurio raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų, skersine kryptimi išsidėsčiusios, IX–X šonkaulių projekcijose, dvi blyškios 1 x 2 cm ir 2 cm skersmens melsvos poodinės kraujosruvos. Nugaros kairėje, mentinėje linijoje, VII–IX šonkaulių projekcijose, 7x5 cm ne vienodo intensyvumo, violetinė poodinė kraujosruva. Čiuopiant jaučiama kairiųjų VII–IX šonkaulių krepitacija. Kairio peties sąnario projekcijos viršutiniame paviršiuje – 2 x 5 cm blyški, žalsvai gelsva poodinė kraujosruva. Kairės alkūnės sąnario projekcijos vidiniame paviršiuje – 2 lygiagretūs, 0,1 x 5 cm linijiniai odos nubrozdinimai, su aplinkine blyškia, žalsva poodine kraujosruva. Dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, I-ame piršte, 4 x 1 cm blyški, žalsva poodinė kraujosruva. Kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, IV–V pirštų pamatinių pirštakaulių projekcijose, dvi po 1 x 1,5 cm melsvai žalsvos poodinės kraujosruvos, su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu. Kelių priekiniuose paviršiuose odos nubrozdinimai pasidengę rausvai rudais iškiliais šašais: dešiniame – 2 po 0,5 cm skersmens; kairiame – 1 cm skersmens.

17.3. Medicinos dokumentai: gauta VšĮ RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2016/70701, kreipimosi laikas 2016 m. rugpjūčio 22 d. 18.30 val., diagnozė: kairės pusės VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžis. Atvežtas GMP, įtartas kairės pusės šonkaulių lūžis. Paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas Nr. 70701: apžiūros pradžia 2016 m. rugpjūčio 22 d. 18.55 val. Trauma 2016 m. rugpjūčio 22 d., skundžiasi krūtinės skausmu (7 balai). Objektyviai: skausminga k. krūtinės pusė, KD – 21 k/min., auskultuojant kvėpavimas išklausomas abipusiai. Nukreiptas krūtinės chirurgo konsultacijai dėl krūtinės skausmo, diagnozė: kaktos žaizda, kairės pusės VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžiai (gyd. J. V.). 2016 m. rugpjūčio 22 d. 18.58 val. gyd. radiologas: krūtinės ląstos tiesinė ir įstrižinė rentgenogramos Nr. 5365-6: kairės pusės VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžiai. Pleuros ertmėse oro požymių nestebima. Seklesnis kairės pleuros sinusas, galimai dėl nedidelio skysčio kiekio (gyd. A. B.). 2016 m. rugpjūčio 22 d. 19.22 val. krūtinės chirurgas: čiuopiant skausminga kairė krūtinės pusė šonkaulių dalyje. Poodinės emfizemos nėra, alsavimas išklausomas. Radiologiškai VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžiai kairėje oro, skysčio nėra. Diagnozė: krūtinės sumušimas, kairių VII–X šonkaulių lūžiai, S 22.44. Galimas ambulatorinis gydymas, skirti analgetikus, blogėjant būklei – kontrolinė plaučių Ro; specialistui pateiktoje DVD laikmenoje Nr. 1688 su A. E. 2016 m. rugpjūčio 22 d. rentgenogramomis Nr.5365-6: matomi kairės pusės VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžiai. 2016 m. rugsėjo 2 d. paties tiriamojo specialistui pateiktoje DVD laikmenoje be numerio ir peržiūrėtoje su gydytoja radiologe J. M.-Č. su A. E. galvos KT 2016 m. rugpjūčio 27 d. – matyti kaktikaulio, kairio kaktinio ančio priekinės sienelės lūžis; dešinio dilbio dviejų krypčių, dešinės alkūnės rentgenogramose (2016 m. rugsėjo 1 d.) – aiškių lūžio linijų nematyti. Daugiau medicinos dokumentų negauta.

17.4. Remiantis pareiškėjo apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvadą: pareiškėjui nustatyta muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kaktikaulio kairėje ir kaktikaulio lūžis, VII–X kairiųjų šonkaulių lūžiai, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, nugaroje, plaštakose, pirmo dešinio viršutinio danties vainiko lūžimas, kraujosruvos liežuvyje, linijiniai odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai keliuose. Sužalojimai padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, galimai pareiškėjo nurodytu laiku (2016 m. rugpjūčio 22 d.). Sužalojimai visumoje dėl šonkaulių ir kaktikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-325(00340) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E., panaikinimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą).

2. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kad jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kad yra vykdoma jo paieška, kad jis 2017 m. yra padaręs administracinį teisės nusižengimą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8, 10, 11 punktus). Todėl, teismo vertinimu, atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai pritaikė pareiškėjui įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, jog LLG užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Būtina pažymėti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti, panaikinti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018). Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, jog pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kad jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kad yra vykdoma jo paieška, kad jis 2017 m. yra padaręs administracinį teisės nusižengimą, rodo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, taip pat pareiškėjo abuoją elgesį Lietuvos valstybės teisinei tvarkai. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, dėl ko leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje dėl turimų šeiminių ryšių (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 15 punktą). Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neužkerta pareiškėjui kelio laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką susitikti su nepilnamečiais vaikais.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas tinkamai vertino faktines aplinkybes, jas tinkamai kvalifikavo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (15/5-2)11U-325(00340) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui A. E., panaikinimo“ paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. E. (A. E.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis