Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo J. L. sulaikymo dienos.

Priteista iš J. L. 70 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. P.. Likęs nukentėjusiojo D. P. 2500 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nuteistas už tai, kad jis, 2011-12-28, apie 21 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 68, viešoje vietoje - kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, matant aplinkiniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, tyčia, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam D. P. į veidą, tuo padarydamas jam sužalojimus: nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į dešinės akies apatinį voką, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio D. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendį pakeisti – pripažinti J. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. dėl nesunkaus D. P. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų ir skirti jam 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu šią bausmę ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Priteisti iš J. L. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. P.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas J. L. veiksmus sužalojant D. P. ir padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Prokuroras teigia, kad teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo - chuliganiškų paskatų - nustatymas. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Prokuroro nuomone, nuteistojo J. L. veiksmai be priežasties viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų sužalojant žmogų turėjo būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Mano, kad tą teismas netiesiogiai patvirtino ir pripažindamas kaltinamąjį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kitų kavinės lankytojų atžvilgiu. Be to, byloje nustatyta, kad tiek pats nuteistasis, tiek nukentėjusysis, tiek įvykio liudytojai nurodė, kad jokio tarpusavio santykių aiškinimosi tarp J. L. ir D. P. nebuvo. Smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti staiga ir be priežasties.

Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu J. L., kuris jau anksčiau 4 kartus teistas (teistumai neišnykę), paskyrė tik 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, t. y. žymiai mažesnę bausmę nei numatytas sankcijoje vidurkis, nors J. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. laikomas recidyvistu. Prokuroro nuomone, tokia bausmė negali turėti įtakos nuteistojo elgesiui ir negali įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytos jos paskirties, todėl J. L. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį skaičiuojant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat nurodo, kad teismas nukentėjusiojo civilinį 3070 Lt ieškinį tenkino dalinai ir priteisė tik mažą ieškinio dalį - 70 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad teismas, nepagrįstai sumažindamas ieškinį, atsižvelgė tik į nuteistojo materialinę padėtį, į šeimines jo aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiojo interesus. Be to, neatsižvelgė į tai, kad mažamečio vaiko turėjimas J. L. nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Nors Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė nuteistojo interesams ir nepagrįstai sumažino priteistos žalos dydį. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelis, tačiau šis teiginys neatitinka LAT praktikos dėl neturtinės žalos padarytos smurtiniais nusikaltimais atlyginimo. Dėl šių priežasčių, prokuroro nuomone, nukentėjusiajam priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydis didintinas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis J. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo D. P. atstovas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam tenkinti, dėl kitos apeliacinio skundo dalies paliko spręsti teismo nuožiūra.

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė neteisingas išvadas, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendis dėl J. L. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspręstų litų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog J. L. 2011-12-28 viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, matant aplinkiniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, tyčia suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam D. P. į veidą, ir tuo padarydamas jam sužalojimus, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, J. L., sumušdamas D. P., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis sutinka, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, jog J. L. fizinį smurtą D. P. atžvilgiu panaudojo dėl chuliganiškų paskatų.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei prokuroras, nei nukentėjusysis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. numatyta tvarka pakeisti kaltinimus J. L. neprašė. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos nebuvo įrodinėjama, kadangi J. L. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Jis kaltę pripažino pagal jam pareikštą kaltinimą nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. Kolegija konstatuoja, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, apeliaciniame procese gali būti keičiami. Kadangi prokuroro apeliaciniame skunde prašoma J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., yra pateiktas Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2 d. numatytas prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, bei J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., todėl apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti šį kaltinimą nėra kliūčių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Nagrinėjamu atveju, aplinkybę, kad nuteistasis J. L. be jokios dingsties, nepaisydamas elementarių moralės ir elgesio normų, pateikdamas išimtinai ir išskirtinai save visuomenei, demonstruodamas niekinį požiūrį į aplinkinius, 2011-12-28 viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, matant aplinkiniams asmenims, išreiškė savo agresiją prieš nukentėjusįjį D. P. tyčia suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo J. L. (31 b. l.), nukentėjusiojo D. P. (3, 14, 19 b. l.), liudytojų S. J. (21 b. l.), T. M. (23 b. l.), S. L. (24 b. l.) parodymai, šių asmenų parodymai pirmosios instancijos teisme (100-103 b. l.).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek nagrinėjant apeliacinį skundą J. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neneigė, parodė, kad 2011-12-28 su draugu Z., kuris tuo metu buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pripažino, kad apie byloje nagrinėjamą įvykį nieko nepamena, nes buvo labai girtas ir gėrė nebe pirmą dieną. J. L. taip pat patvirtino, kad iki šio įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, su juo nekonfliktavo. Nukentėjusysis D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad J. L. nepažįsta, jokių santykių tarp jų nėra, kodėl J. L. jam sudavė smūgį į nosį, paaiškinti negalėjo, nes su J. L. iki tol nekonfliktavo. Liudytojai S. J., T. M., S. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad prieš byloje nagrinėjamą įvykį, t. y. prieš J. L. suduodant smūgį nukentėjusiajam D. P., jie tarpusavy nekonfliktavo, nebendravo. Taigi nenustatyta, kad tarp nuteistojo J. L. ir nukentėjusiojo D. P. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo kokie nors asmeniniai santykiai, kad įvykio dieną ar anksčiau tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų kilęs koks nors asmeninis konfliktas ar būtų sprendžiami kiti klausimai, jie net nebuvo pažįstami. Nukentėjusysis gerai net nesuprato, dėl ko jam buvo suduotas smūgis. Įvykis vyko viešoje vietoje ir buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad J. L. elgesys buvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, nukentėjusysis D. P. buvo sumuštas ir sužalotas dėl mažareikšmės dingsties, taigi dėl chuliganiškų paskatų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad J. L. 2011-12-28, apie 21val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 68, viešoje vietoje - kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, matant aplinkiniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam D. P. į veidą, taip padarydamas jam sužalojimus: nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, pereinančią į dešinės akies apatinį voką, nesunkiai sutrikdė D. P. sveikatą. Ši J. L. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikaltimą, taip pat ir Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Esant šioms aplinkybėms Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Kadangi nuteistojo J. L. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, todėl iš naujo spręstinas nuteistajam skirtinos bausmės klausimas.

Skirdamas J. L. bausmę už jo padarytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. – atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – J. L. tyčia dėl chuliganiškų paskatų padarė apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, nuteistojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nevedęs, augina mažametį sūnų, nedirba, registruotas darbo biržoje, atsiprašė nukentėjusiojo, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str., teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant J. L. laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už šias veikas paskirtos bausmės subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmių apėmimo būdu. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nukentėjusiajam D. P. iš J. L. priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo D. P. atstovas advokatas taip pat prašė priteisti nukentėjusiajam 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., taip pat ir į nuteistojo turtinę padėtį, tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis D. P. dėl nusikalstamų nuteistojo J. L. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus, pažeminimą, nes buvo sumuštas kitų asmenų akivaizdoje, neabejotina, kad patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų. Visa tai turėjo aiškiai negatyvios įtakos įprastai nukentėjusiojo savijautai. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstami veiksmai, kuriais nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, buvo tyčiniai, o tai lemia didesnę nuteistojo kaltę. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nors kaltininkas nedirba, yra bedarbis, savo pajamų ir turto neturi, gyvena iš pašalpų, tačiau turtinė padėtis yra tik vienas iš daugelio neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko turtinė padėtis, ypač, kai žala buvo padaryta jo nusikalstamais veiksmais tyčia, negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne kaltininko interesai, tačiau išlaikant pastarųjų pusiausvyrą. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ilgalaikius, liekamuosius, negatyvius reiškinius D. P. savijautai dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nepakankamai įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė neteisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas neturtinės žalos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-437/2011, 2K-249/2009), daro išvadą, kad apylinkės teismas nustatė nepagrįstai mažą atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala turi būti padidinta iki 3000 Lt, todėl ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendį pakeisti:

J. L. nusikalstamą veiką, nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti J. L. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas ir iš J. L. nukentėjusiajam D. P. priteistą 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 3000 litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.