- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- e2-22489-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16538-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovo J. J. 75 eurų skolą, 107,04 eurų palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. spalio 30 d. kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas J. J. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią kreditorė suteikė atsakovui 75 eurų vartojimo kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti kreditorei sutartyje nustatytomis sąlygomis, t. y. iki 2015 m. lapkričio 19 d., tačiau savo įsipareigojimų atsakovas neįvykdė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad atsakovas turi pareigą grąžinti paimtą 75 eurų kreditą bei sumokėti priskaičiuotas palūkanas.
Kreditorė taip pat apskaičiavo atsakovui 107,04 eurų palūkanas po kredito grąžinimo termino. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalį, kredito davėjas turi teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, kadangi Lietuvos Respublikos CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito sutarties 7.1. punktu nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Nagrinėjamu atveju palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, todėl laikytina, kad jos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, todėl kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Atsakovui buvo nustatytos 198,30 procentų dydžio metinės palūkanos, sudarančias 0,54 procento kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 procento) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, kreditorė privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nėra pateikta (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių, taikant Vartojimo kredito įstatymo nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydį, pripažintina, kad šis reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinos iš viso 10,87 eurų palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 18 d. (294 dienos x 0,037 eurų (75 eurai x 0,05 procento)), o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (85,87 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (47 procentai) iš atsakovo priteistinas 7,05 eurų žyminis mokestis ieškovės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 eurų skolą, 10,87 eurų palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (85,87 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,05 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.