Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-10-01 · Civilinė byla Nr. 2-19479-534/2014

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
2-19479-534/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12219-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
M. K.
Civilinė byla Nr.2-19479-534/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12219-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 49., 2.1.4..
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio mėn. 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,Sekretoriaujant A. K.,Dalyvaujant ieškovo atstovui adv.V. S.,A. M. Kulvinskiui, jo atstovui adv.pad.S. A.,

Žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. K. nurodo, kad 2007-08-03 atsakovas iš G. A. įmonės pirko automobilį Audi6. Pinigus už automobilį sumokėjo ieškovas J. K.. 2014-02-13 jis raštu pareikalavo iš atsakovo sugrąžinti pinigus 36745 litus sumokėtus už automobilį per 30 dienų. 2014-09-15 teismo posėdžio metu ieškinio dalyje atsisakė, prašo priteisti 18372 litus 50 centų.

A. M. Kulvinskis prašo ieškinį atmesti, nes 2007 metais tėvas J. K. automobilius nupirko jam ir jo broliui M. K.. Nurodo, kad tuomet santykiai šeimoje buvo geri, jis dirbo tėvo įmonėje, supirkinėjo mišką ir medieną realizuodavo tėvo įmonei. 2014 metais prasidėjo skyrybų procesas tarp tėvų, jis palaiko motinos pusę, todėl tėvas kaip keršto įrankį pasirinko teismo procesą dėl pinigų už dovanotą automobilį priteisimą. Nurodo, kad tėvas pinigų iš brolio M. K. už nupirktą automoilį nereikalauja. Prašo ieškinį atmesti, nes buvo dovanojimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: a) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; b) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; c) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai. Teisės normos turinys, jos aiškinimas ir taikymas paprastai nėra įrodinėjimo dalykas,