Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui tinkamai remiantis CPK 123 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas M. V. 2017 m. balandžio 4 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutarties sąlygas. Atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi, tačiau nevykdė savo įsipareigojimų mokėti reguliaras mėnesio nuomos įmokas. Bylos duomenimis atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl lizingo sutartis 2017 m. birželio 9 d. buvo nutraukta. Atsakovas liko skolingas ieškovui 10 406,34 Eur.

Pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o 2018 m. gruodžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk Management Services OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, kuriam Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. sausio 2 d. pranešimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui nuomos mokesčio. Atsakovui faktiškai buvo perduota transporto priemonė pagal 2017 m. balandžio 4 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio ir per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu, ieškovui iš atsakovo priteistina 10 406,34 Eur skolos (CK 1.138 straipsnis, 6.1-6.4 straipsniai, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Viena iš netesybų formų yra delspinigiai. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Pagal sutarties 13.2 punktą, atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjusi mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 proc. už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 785,68 Eur delspinigių (10 406,34 Eur x 0,05 proc. x 151 d.) už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo dienos 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 18 d., tačiau ne mažiau kaip už 180 dienų.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 192,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. birželio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 252,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) iš atsakovo valstybės naudai jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, naudai 10 406,34 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešis eurus 34 ct) skolos, 785,68 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 68 ct) delspinigių, 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (11 192,02 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 252,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.