Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Herera“, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą bei kitų dokumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Viena iš šių sąlygų – įmonės nemokumas, yra apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Įmonės nemokumui nustatyti reikia dviejų savarankiškų juridinių faktų: a) įmonė nevykdo įsipareigojimų; b) pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-823/2008). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Be to, vertinant įmonės mokumo situaciją, esminę reikšmę turi ne balanse apskaityta turto vertė, o reali į balansą įtraukto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1164-330/2018).

Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Herera“ (į. k. 302650334) įregistruota 2011 m. liepos 27 d. Paskutinį kartą finansiniai dokumentai teikti už 2018 m. Iš 2018 m. balanso matyti, kad įmonė iš viso turto turi už 582 431 Eur (iš šio turto trumpalaikį turtą sudarė 581 586 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 73 315 Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog išsiaiškintų įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti ne tik pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir vadovautis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir pagal realią įmonės turtinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2020/2014). Iš VMI 2019 m. rugsėjo 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-3674 matyti, kad vykdant 2019 m. rugsėjo 5 d. operatyvaus tikrinimo pavedimą buvo tikrintas UAB „Herera“ pareigų mokesčių mokėjimo srityje vykdymas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimui buvo pateikti sąskaitų, esančių Luminor Bank AS išrašai, kasos knygos išrašai, avanso apskaitos, debitorių ir kreditorių sąrašai, paskolos sutarties, skolos perkėlimo sutarties kopijos, finansinės ataskaitos 2019 m. birželio 30 d. ir užpildyta turto anketa.

2019 m. rugsėjo 5 d. duomenimis bendrovės nepriemoka VMI sudarė 52 178,25 Eur, o priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2018 m. spalio 29 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pajamos sudarė 97 207,48 Eur, o išlaidos – 97 765,48 Eur. Pagal kasos knygos išrašą buvo nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. pinigų likutis sąskaitose sudarė 12 119,99 Eur, likučio kasoje 2019 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo. Nustatyta, kad įmonės vadovas buvo atleistas 2018 m. spalio 31 d., tačiau faktiškai ir toliau vykdė vadovo funkcijas, be to, nustatyta, kad patikrinimo laikotarpiu buvo atsiskaitinėjama su kreditoriais. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., be kitų pervedimų, VMI buvo pervesta 16 760,77 Eur, VSDFV 4 606,36). Patikrinimo metu taip pat buvo pateiktos preliminarios finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Pagal preliminarų balansą 2019 m. birželio 30 d. įmonė turėjo 577 204 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 59 864 Eur.

UAB „Herera“ 2019 m. rugsėjo 17 d. teiktame paaiškinime nurodė, kad visas gaunamas pajamas naudojo teisminiams procesams, po teisminių procesų buvo nutrauktos visos bendrovės sutartys ir darbo santykiai, bankai nutraukė bendradarbiavimo sutartis. Paaiškinime nurodyta, kad visos gautos pajamos iš įmonės veiklos buvo gautos 2018 m., o vadovas dėl tolesnės įmonės veiklos nėra apsisprendęs. Planuoja paskolą įmonei grąžinti, o pati įmonė paskolų nėra gavusi.

Iš viešai prieinamų VMI duomenų matyti, kad atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma yra 53 341,23 Eur, o iš viešai prieinamų VSDFV duomenų – 2 569,55 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro bei Kelių transporto registro duomenis, atsakovė nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, prieš atsakovę vykdomos 5 vykdomosios bylos, kurių bendra suma yra 58 414,62 Eur.

Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo teismas turi būti aktyvus, išsiaiškinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir (ne)mokumą konstatuoti ne vien atliekamais matematiniais skaičiavimais dėl į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų skolų santykio, o įrodymų apie įmonės finansinius pajėgumus veikti rinkoje visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428/2014). Teismų praktikoje pažymima, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir 2-1665/2011).

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad UAB „Herera“ realiai veiklos nevykdo, o finansiniai sunkumai negali būti laikomi laikinais bei tikėtinai praeisiančiais. Nors iš VMI atlikto įmonės patikrinimo ir matyti, kad įmonė tam tikru laikotarpiu stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau visų finansinių įsipareigojimų padengti nesugebėjo, be to, net ir tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. VMI buvo pervesta 16 760,77 Eur, o VSDFV 4 606,36, nepaneigia aplinkybės, jog įmonė vis tiek nepajėgia visai atsiskaityti su valstybinėm institucijom, o tai teismų praktikoje leidžia daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki. Tokiu atveju nemokia įmonės nesutrukdo pripažinti net ir aplinkybė, jog formaliai pradelsti įsiskolinimai neviršija ½ viso turto vertės. Be to, abejonių realia įmonės veikla kelia ir tai, jog atikus operatyvųjį patikrinimą buvo nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais įmonės pajamos ir išlaidos praktiškai sutapdavo, vienu metu sąskaitose nebuvo lėšų, atsiskaitoma buvo su pasirinktais kreditoriais, tačiau ne su VMI bei VSDFV, su kuriais nėra iki galo atsiskaitoma, ir net gi priverstiniai išieškojimai nėra įvykdomi. Be to, pats įmonės vadovas patvirtino, kad įmonės veikla dėl teisminių procesų yra sustojusi, o dėl ateityje vykdomos veiklos kol kas nėra nuspręsta.

Šiuo atveju įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė UAB „Herera“ yra nemoki, taigi atitinka sąlygą bankroto bylos iškėlimui, tuo tarpu atsakovė nepaneigė pareiškėjos įrodymų ir nepateikė nenuginčijamų argumentų, jog ji yra moki. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovo teismui pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad įmonė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Šia programa atrinktas bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Herera“ iškelta bankroto byla galėtų būti nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Herera“ (į. k. 302650334, registracijos adresas: Vilniaus g. 29-6, Vilnius) bankroto bylą.

Įmonės administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA122).

Taikyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Herera“ (į. k. 302650334, registracijos adresas: Vilniaus g. 29-6, Vilnius) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;

2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;

3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;

Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.

Išsiųsti nutarties kopiją Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.