Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. C. ir M. C. pareiškimą dėl patalpos buto valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors santuoka tarp pareiškėjų ir buvo nutraukta 1998 metais, tačiau faktiškai visą laiką po santuokos nutraukimo gyveno kartu faktinėje šeimoje, susilaukė trijų vaikų: 2000-03-06 gimusio A. C., 2003-06-19 gimusios N. C. ir 2012-01-10 gimusios K. I. C.. Ir toliau su šeima gyveno ir gyvena jiems priklausančiame 2 kambarių bute, 2 kambarių, su rūsiu (R-2), 52, 83 kv. m., esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo pat įsikėlimo į butą pareiškėjai mokėję visus buto išlaikymo mokesčius, jį nepertraukiamai, teisėtai ir sąžiningai valdė ir valdo iki šiol, buvo sumokėta visa buto ir ūkinio pastato įkainojimo kaina. Pareiškėjai butu per 29 metų laikotarpį nepertraukiamai naudojosi, valdė kaip savininkai, atliko remonto darbus, išlaikė ir prižiūrėjo. Bute yra deklaruota pareiškėjų gyvenamoji vieta. Jokių įsiskolinimų bankams ar kitiems komunalinių paslaugų tiekėjams neturi.

Pareiškėjai nors ir sumokėjo visas buto ir ūkinio pastato įkainojimo įmokas ir J. C. ir M. C. nuosavybėn butą ir įgijo, nežinodami įstatyminio reglamentavimo per visą tą laiką valstybiniuose registruose turto taip ir neįregistravo. 2017 m. pradėjus rengti buto kadastrinių matavimų bylą sužinojo, kad turimų dokumentų ir išlikusio kvito nepakanka, kad būtų įregistruota nuosavybė, buvo informuoti, kad reikalinga nustatyti buto valdymo įgyjamąja senatimi faktą.

Nurodo, kad patalpos - buto ir pagalbinio pastato dalies valdymo nepertraukiamumą, jų priklausymą pareiškėjams lygiomis dalimis nuosavybės teise patvirtina pateikti dokumentai: gyvenamojo namo, namo dalies, buto Įkainojimo aktas, Vydenių apylinkės Vydenių kaime parduodamo namo valdoje pagalbinio pastato įkainojimo apskaičiavimas, rengiamos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Registro Nr. 60/83278 (Patalpa/butai), 60/75576 (statiniai).

Patalpą (butą) ir 1/8 dalį pagalbinio pastato – tvarto pareiškėjai nepertraukiamai valdė daugiau kaip 29 metus, o jų valdymas buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi butu ar jo valdymo.

Atsižvelgiant į CK 4. 68 straipsnio nuostatas laikytina, kad per daugiau nei 29 metus sąžiningo, atviro, nieko netrukdomo valdymo pareiškėjai lygiomis dalimis (t. y. po 1/2) įgijo nuosavybės teisę į aptartą patalpą – butą, su rūsiu ir 1/8 dalį pagalbinio pastato – tvarto, jokių veiksmų, įteisinant buto valdymą nuosavybės teise iki šiol pareiškėjai neatliko, tik 2017 m. pradžioje, atlikus buto kadastrinius matavimus ir kreipusis į Registrų centrą sužinoję, kad nepakanka dokumentų nuosavybei įregistruoti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011: 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt. bylos Nr. 3K-7-67/2011).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą, tuo atveju, jeigu pareiškėjai įrodys, kad jie sumokėjo visą turto kainą ir bus nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos būtinosios sąlygos, Turto bankas neprieštaraus, kad būtų tenkintas pareiškėjų J. C. ir M. C. pareiškimas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nekilnojamojo daikto, buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nekilnojamojo daikto, 1/8 dalies pagalbinio pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2017-07-10, buvo suformuotos Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos.

Nuosavybės teisės į butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalį pagalbinio pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotos, todėl konstatuotina, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalies numatytos kliūties įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai: gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas, Vydenių apylinkės Vydenių kaimo parduodamo namo valdoje pagalbinio pastato įkainojimo apskaičiavimas, rengiamos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Registro Nr. 60/83278 (Patalpa/butai), 60/75576 (statiniai), kvitai patvirtinantys komunalinių mokesčių apmokėjimą, pažymos apie pareiškėjų J. C. ir M. C. deklaruotas gyvenamąsias vietas.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai faktiškai butą su rūsiu bei 1/8 dalį pagalbinio pastato – tvarto turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2007 ir kt). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Konstatuotina, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į nurodytus daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo butą su rūsiu bei 1/8 dalį pagalbinio pastato (tvarto) pareiškėjai buvo pradėję privatizuoti, t. y. pareiškėjos vardu buvo parašytas prašymas, buvo sudaryti jų įkainojimo aktai, paskaičiuota suma. Aktuose visą nurodytą kainą pareiškėjai sumokėjo, neliko jokios skolos, pareiškėjai ir po to nuolat gyveno bute, naudojosi pagalbinio pastato tvarto dalimi. 1995 m. lapkričio 29 d. žemės ūkio bendrovė „Vydeniai“ iširo ir buvo išregistruota, o pareiškėjai manė, kad buvo sutvarkyti visi buto privatizavimo dokumentai, todėl ir toliau, kaip teisėti savininkai, netrukdomai naudojosi butu ir ūkiniu pastatu. Taigi darytina išvada, kad 1995 metais buvo iki galo nesilaikyta tuo metu galiojusių įstatymų dėl butų privatizavimo tvarkos ir iki Vydenių žemės ūkio bendrovės likvidavimo nebuvo užbaigta buto privatizavimo procedūra, bei po bendrovės likvidavimo buto , kaip buvusio Vydenių žemės ūkio bendrovės turto, neperėmė joks kitas asmuo. Todėl šis buto su rūsiu bei pagalbinio pastato (tvarto) dalies perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjai nuo 1988 metų pradėjo gyventi bute bei pradėjo naudoti buto priklausinio-pagalbinio pastato(tvarto) dalį savo reikmėms. Nuo nurodytos datos iki dabar naudojasi butu bei pagalbinio pastato (tvarto) dalimi, juos prižiūri, išlaiko ir remontuoja. Pareiškėjai butą bei pagalbinio pastato (tvarto) dalį naudoja ir valdo kaip savą.

Šis buto bei pagalbinio pastato(tvarto) dalies valdymas buvo sąžiningas ir nepažeidžiantis jokio kito asmens turtinių teisių. Butas bei pagalbinio pastato( tvarto) dalis viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu, ką patvirtina VĮ Registrų centro sprendimai.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011), kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymėjo, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Valstybės Įmonė Turto bankas nepateikė jokių įrodymų, kad turtas priklauso valstybei ar savivaldybės įmonei bei, kad minėtą pastatą pareiškėjas įgijo nesąžiningai.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalis pagalbinio pastato (tvarto) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),buvo skirtas pareiškėjų šeimai, kurie dirbo Vydenių tarybiniame ūkyje, vėliau minėtą butą su rūsiu bei 1/8 dalis pagalbinio pastato (tvarto) faktiškai įsigijo pareiškėjai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo butą bei 1/8 dalis pagalbinio pastato(tvarto) buvo pradėję privatizuoti, pareiškėja tuo metu jau buvo parašiusi prašymą, buvo sudaryti buto bei pagalbinio pastato – tvarto dalies įkainojimo aktai, paskaičiuota suma, aktuose visą nurodytą kainą sumokėjo, neliko jokios skolos, todėl ir toliau pareiškėjai liko gyventi tame bute. Minėtą butą su rūsiu bei pagalbinio pastato – tvarto dalį nuo 1988 metų valdo kaip savo, prižiūri, remontuoja. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad butą su rūsiu bei pagalbinio pastato( tvarto) dalį įsigijo sąžiningai. Nors toks nekilnojamojo turto sandoris neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir turto registro įmonėje nebuvo registruotas, tačiau tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai faktiškai butą bei pagalbinio pastato (tvarto) dalį turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos savo esme, vadovaujantis CK 4.70 straipsnio 1 dalimi atitinka viena kitą. Faktas, kad pareiškėjai teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apie iškeltą civilinę bylą buvo pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklapyje ir jokių pareiškimų, prieštaraujančių pareiškėjų prašymui nebuvo gauta. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų.

CK 4.47 straipsnio 11 punktas numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjų nurodomą butą su rūsiu bei 1/8 dalį pagalbinio pastato – tvarto įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjai šiuo metu nėra daiktų savininkai, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Siekiant įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, t. y. kad J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1/2 nuosavybės teise priklauso patalpa (butas), kuriam suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 52, 83 kv. m., kurio pažymėjimas plane Nr. 2, statybos metai 1968, su rūsiu R-2, kurio plotas 10, 35 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/8(viena aštuntoji) dalis pagalbinio pastato - tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 211 p., statybos metai 1969 m., tūris 507 kub. m., esantis (duomenys neskelbtini), įgijus juos valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.