Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta pareiškėją perimti į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmei, paskirtai Vokietijos Federacinės Respublikos Vysbadeno žemės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, vykdyti. Šiuo Sprendimu Ministerija taip pat įsipareigojo, jog užtikrina Vysbadeno žemės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžio vykdymą, kuriuo pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, remiantis 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 straipsnio 1 dalies b punktu ir 11 straipsniu, t. y. pakeičiant nuosprendį priėmusios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nesuderinamas su Konvencijos reikalavimais bei pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pareiškėjo teigimu, Lietuva neturi galimybės perimti nuteistojo ir užtikrinti, kad likusi bausmės dalis bus vykdoma Konvencijoje nustatytomis sąlygomis. Vokietijos Baudžiamojo kodekso 57a paragrafe nustatyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės likęs laikas gali būti nustatomas atlikti lygtinai ne anksčiau kaip po 15 metų kalinimo laiko. O Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 158 straipsnio 4 punktas numato, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra netaikomas laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims. Pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausmę vykdančioji valstybė negali pabloginti nuteistojo padėties, taip pat negali būti pailginama paskirtos bausmės trukmė. Pareiškėjas nesutiko, kad, jeigu nuteisusi valstybė yra priėmusi sprendimą išsiųsti nuteistąjį iš šalies, nuteistojo sutikimas nėra reikalingas. Pažymėjo, kad pagal Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomo protokolo (toliau – ir Konvencijos papildomas protokolas) 3 straipsnio 2 dalį nuosprendį vykdantį valstybė neduoda savo sutikimo pagal 1 dalį, kol neatsižvelgiama į nuteistojo nuomonę. Taigi, pagal šią nuostatą, valstybė, kurioje atliekama bausmė, sutikimą perimti nuteistąjį gali duoti tik esant nuteistojo nuomonei dėl tokio sprendimo. Be to, pareiškėjas bausmę Vokietijoje atlieka jau daugiau nei dešimtmetį, todėl būtent Vokietijos socialinė aplinka yra įprasta pareiškėjui, o ne Lietuva. Pabrėžė ir tai, kad Lietuvoje galiojantis reglamentavimas, nenumatantis išankstinio paleidimo galimybės asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Pareiškėjo žiniomis, toje pačioje byloje kaltinamas kitas asmuo, kuris taip pat buvo nuteistas iki gyvos galvos, tačiau nebuvo perduotas Lietuvos Respublikai remiantis tuo, kad nuteistasis nesutiko dėl jo perdavimo.